panikos atakos

Uoj seniai lankiausi. Paskaitysiu, kaip cia visos laikotes. As tai jau geriau, bet kad kaip seniau, tai nepasakyciau. Tuoj baigsiu antra vaistu pakeli

Labas merginos,
visai netycia uzsukau pas jus, ir matau kad ko gero busiu i ta rateli uzsukus
Pirmiausia gal apie tai su kuo as pastaruoju metu susiduriu... Dar iki tu ivykiu buvau zmogus jautrus, daug ko bijojau, paranoiska esu vaiku elgesio atzvilgiu (neduok die nukristu, tai geriau jau ten neliptu ir pan... ) bet tramdziausi... O tie ivykiai... pries menesi suzinojau kad mano vyras buvo man dvasiskai neistikimas... trumpai sakant isimylejo... man kazka dar jaucia, pas mus trys vaikai tad sprendimas - likt kartu atrodo logiskas... mano jausmai jam nedinge, bet pastaruoju metu ziauriai sunku...
Uzeina tokie nerimo/panikos priepoliai net oro trukt pradeda... kojos rankos dreba... rodos ziuri i prieki, stengiesi mastyt pozityviai, bet... tas nerimas o kas jei jis jos nepajegs pamirsti, o kaip as gyvensiu jei jis manes vel nepamils... nemoku pasakyti... atrodo kartais nesiorentuoju aplinkoje, norisi begt laukais arba kur ilyst i urva ir tupet... ilgalaika beveik negalejau miegoti... kasnio nuryt nepajegiau... prisiversdavau valgyt tik tiek, kad galeciau dukryte maitint... bandziau nutraukt maitinima - duoti misinuka, bet deja nesekmingai... tad nieko kito nelieka kaip kazkaip bandyti tvardyti savo baimes/nerimo/panikos priepuolius ir laukti kol ateis laikas man pailseti... gal tada bus geriau? karta per savaite vaikstau pas psichologe, dabar del jos ir musu atostogu bus dvieju savaiciu pertrauka ir as nezinau kaip istversiu... Blogiausia, kad su vaikais man but sunku... jos mato mano emociju perkrovas (viena minute sypsausi, kita jau bliaunu...), nesupranta kas darosi... as del to dar blogiau jauciuosi...
Galbut zinot kokiu "pratimu" ar kazko, kas padetu save sukontroliuoti... nes tai jau arosi nepakeliamai sunku... net apie skyrybas pradedu galvoti, bet realiai to tikrai nenoriu...

Nueik i gyvenimo meno kursus, nuosirdziai patariu, pamatysi kaip atsigausi po ju. Butent ten ir ismokins tave tu praktiniu pratimu kurie padeda atpalaiduot prota ir kuna... www.gyvenimomenas.lt

aciu, paskaiciau - ir manau kad reikes nueiti... jau apie kazka panasaus galvojau kad man reiketu... tik pirma reikia su mazes maitinimu susireguliuoti kad galeciau skirti laiko sau... nes kol kas pieno fabrikas salia turi buti kas 2 valandas

[quote=Zaneta75,2008 07 29, 09:41]
Labas merginos,
visai netycia uzsukau pas jus, ir matau kad ko gero busiu i ta rateli uzsukus
Pirmiausia gal apie tai su kuo as pastaruoju metu susiduriu... Dar iki tu ivykiu buvau zmogus jautrus, daug ko bijojau, paranoiska esu vaiku elgesio atzvilgiu (neduok die nukristu, tai geriau jau ten neliptu ir pan... ) bet tramdziausi... O tie ivykiai... pries menesi suzinojau kad mano vyras buvo man dvasiskai neistikimas... trumpai sakant isimylejo... man kazka dar jaucia, pas mus trys
Labutis Zaneta75. Labai gerai suprantu tavo jausmus,ir ka jauti . Mane vyras myli ir mylėjo ,bet būvo gyvenime tokiu situaciju kada tikrai labai sunkiai sekasi surasti bendra kalba su jo Ir ne tik dėl vyro jausdavau tuštuma ,tikriausiai iš prigimties esu labai jautri ir analizojantį kiekviena situacija. Šitame forume esu labai dažnas svęčias, tikriausia jau ne svečias o gyventojas Man atrodo ,kad tau pogimdine depresija tik dar prasidejančia, o dar tavo mintis apie vyra neduoda tau nusiramintis. Aš tavo atveju apsilankyčiau net tik psihologa ,bet ir psichoterapeuta. Nereikai kentieti ,turi vaikus ,kudikėli... Pati žinau kad visa tavo nuotaiką atsilepė ir vaikiukui. Rašai kad jauti nuotaikos nestabiluma aš irgi jausdavau nuotaikos sviravima.Kaip paaiškino gydytoja tai jau pirmas žingsnis prie depresijos ir panikos. O kada užeina PA pasisteng kaip galedama nusiramintis, galvok kad nuo to nemirsi . Sekmės tau,pamatysi viskas būs gerai. Žinoma ne taip greitai, bet duodu tau 100 % kad pasveiksi. Jeigu ka klausk ir rašyk.

Sveikos merginos. Buvau Kaune, pasidariau elektroencefalograma - daktaras pasake, kad lyg yra kazkokie pokyciai kairiajame galvos pusrutulyje, tada jis man liepe nemiegoti visa nakti ir vel ateiti pasidaryti pakartotini tyrima, nes kai neissimiegi ir pavargsti - rodo labiau realia situacija. Zodziu nemiegojau, nuvaziavau nuo pacio ryto, vel padare tyrima - na jis labai dvejodamas pasake, kad gali buti ir panikos atakos, o gali buti ir silpna epilepcijos forma - sako cia labai yra panasus pozymiai, nes galvoje kazka rodo lyg pakitimus, tai jis man israse vaistu, kuriuos kartu gerti su antidepresantais, o kai pagersiu - vel darytis tyrima, bet suprantat...man pasirode ten labai keista, nes uz kiekviena menkiausia tyrima plese pinigus, kazka pasako ir vel reikalauja pinigu - tai man pasirode labai nerimta, as pagalvojau, kad pasake liga vien del to, kad as dar ten vazineciau ir kisciau jam pinigus i kisene. Tai as taip ir nepirkau jokiu vaistu, kuriuos jis man israse, dar be to jis net tiksliai nezino ar tikrai cia epilepcijos forma. Nutariau Vilniuje gauti siuntima, nunesti savo visus tyrimus atliktus Kaune ir parodyti, idomu, ka pasakytu cia Vilniuje, jei pasakys ta pati, tada nusipirksiu vaistus ir gersiu, jei ne - tada liks taip kaip yra . Tai va tiek naujienu.
O tave, Zaneta, labai uzjauciu - baisu kai suzinai tokiu naujienu apie vyra...bet tu laikykis, anksciau ar veliau viskas issispres, pereisi sia juoda deme ir ateis diena, kai pasijusi zymiai geriau - taip visada buna. Stiprybes tau ir istvermes

oj ... laikykis tu as visad maniau kad rimtais klausimais geriau su keliais specialistais tartis...

aciu tau uz palinkejima Dieve, kaip noreciau patiketi, kad viskas bus gerai
labai sunku...

Labas, merginos !
Vis paskaitinedavau ir parasydavau kitame puslapyje - apie vegetodistonija, taciau is tiesu tai jau ilga laika "draugauju" su panikos priepuoliais - teko iseiti is darbo, taciau liikimas palankus - leido dirbti namuose ( darbo pobudis tai leidzia ), todel nesijauciu visai izoliuota, taciau niekur mano panikos nedingo, vien tik mintis, kad reikes iseiti is namu pulsa uzkelia...
Vaiksciojau ( vazinejau taxi, nes apie ejima vienai net negaliu pagalvoti ) net pas kelis psichoterapeutus, taciau jokiu zenkliu pokyciu neivyko.
MALIOOTKA, ar tavo lankytas psichoterapeutas yra Vilniuje ?
Buciau labai dekinga, jei parasytum !
Laikykimes visos kartu, juk taip drasiau, o ir kas gi geriau uz mus zino, su kuo mums tenka susidurti...

Sveikos merginos

Linkiu visoms kuo greiciau pasveikti ir nugaleti arba susidraugauti su PA Tai imanoma

atsiprašau, kad netikėtai įsiterpsiu į jūsų pokalbį, Skorpix, ar lankeisi Psichoterapijos studijų centre, pas Violetą? Turiu žinių, kad ne vienam žmogui ji padėjo...

Aciu, ACTIVIA uz zinute. Bet kokia pagalba ar patarimas musu atveju tikrai labai reikalingi ir svarbus, nes juk daug kas tiesiog net neitaria su kokiais "demonais" mums tenka susidurti...
Paradoksas, taciau as pati esu baigusi psichologijos studijas, taciau tai jokia garantija nuo bedu, juk medikai taip pat serga.
Kaip minejau, buvau jau net pas kelis psichoterapeutus, taciau jau imu kaltinti save, kad tiesiog pasamoningai priesinuosi ir ijungiu visus galimus gynybos mechanizmus, todel pati su savimi tiesiog nedirbu, o laukiu stebuklingos piliules ar prisilietimo, formules kaip elgtis ir visos bedos dings. O jos vis salia ir salia
Tiesiog dabar manau, kad labai ilgai priesinausi bet kokiems vaistams ir simptomai tik didejo ir didejo, o dabar tiesiog jau reikes labai daug laiko, kad vel kazkaip patikeciau savimi , o cia jau, manau, kad teks pagerti ir vaistuku - kazkaip nusiraminau, kai perskaiciau, kad ne viena is musu juos gere ir tebegeria
Juk negali kiauras dienas leisti namuose, o koks geras tas ramybes jausmas, kai grizti i namucius is kur nors - giriu save uz tas mazytes pergales, kurios sveikiesiems atrodo net neisivaizduojamos ( kokia gali buti problema prekybos centras ar kelione lektuvu ?!!! ) - man tai kiekviena syki isbandymas
LAIKYKIMES, SUSIRASYKIME !
Aciu, Activia dar syki, pameginsiu rasti Violetos koordinates.

Labas mergaites matau vis daugeja musu, o as is tu seniausiu matomai
kiekvienu atveju nepasitenkinimo jausmas sukelia anksciau ar veliau tas panikos atakas, geriu as va vaistukus ne metus ir ne 5, ir gyvenu, o ka darysi, tenka rinktis viena is blogiausiu laikykites, nepasiduokit tai bjauriai busenai, as anksciau taip pat prasidejus tom nesamonem galvodavau, kad geriau butu kokia fizine liga ir tt, nei tas kas su manim dejosi o dejosi tikrai baisus dalykai, baisu ir prisimint, o siaip patarciau zinoma ir kitoms apsilankyti pas specialistus, jei jau labai blogai...daugeliu atveju ir vaistukai padeda arba paprasciausia psichoterapija, cia jau kiekvienam individualiai, geros dienos