panikos atakos

Labas gotika27.Tu kažka sumaišiai,mereveja jautiesi puikiai,ji mus labai visus palaiko. Manau,kad tau gali būti PMS,todel,kad aš irgi AD geriu ir prieš mėnėsinės irgi pajutau ir net išsigandau savo prastos nuotaikos ir nerimo.Nepergyvenk,praeis.Sulauk savo dienelių ir paliginsi savijauta.O jai bus blogiau tada butinai nueik pas gydytoja.

Oi tikrai sumaisiau....Mirabelle...
Ksena...o laukiu tos dienos kaip svetes kokios,nes taip negerai jauciuosi,ir tikiuosi,kad tik del PMS,nes savaite pries tai visai nieko jauciausi,aisku neisgyjusi ir ne puikiai,bet kenteti galima....

Panasus nikai, tai ir sumaisei, nieko tokio Jo, truputi pablogejimas, bet man irgi PMS

8 men.vartojau AD,bet nebuvo nei karto,kad per ta laika pries menesines,nebutu uzeje pablogejimai,nuotauku kaita,nerimas,kazkokios baimes (trumpai,silpnai,bet uzeidavo visada.)

Labas mergaites ir moterites Seniai niekas neraše? Kaip jaučiates? O man šiandien vėl vos PA neužejo. Bet matit AD neduoda jai taip išsipliesti kaip anksčiau, bet vistiek baisu pasidare. Ir dar iš pačio ryto. Galiu pasakyti jau rašiau apie tai ,kad man tos nerimas pms metų užeina ir PA . Toks jau moteru organizmas tie hormonai valdo mūsų gyvenima. Jau paskaičiavau kad pradėju gerti AD panika būvo užeje jau apie 5 kartus.Aišku PA skyriasi ,jos ne tokios ilgos, bet kodel jos niekaip negali mane palikti ramybeje? Neužmirškit nors kartai aplankyti mūsų skyreli ir parašyti kaip jaučiates. Geros dienos.

Sveikos merginos

Stai ir as sugrizau is komandiruotes Viskas buvo puiku, neprireike jokiu vaistu, jokiu PA nebuvo ir nors skristi nemegstu ir bijau - viskas praejo liuks Todel manau, kad jei jau ten uz juru mariu nebuvo baisu, tai ir cia nebebijosiu kur eiti

Kaip jus jauciates visos? Juk toks zalias ir grazus pavasaris uz lango

Sveika atvykusi į Lietuvėle Tai va rašiau kad užeina trumpam man tos PA .mereveja tu man pasakyk kiek laiko tau neužeina PA? Kiek laiko vartuodavai AD? Nors kiek jutai pagėrejima ? Kaip tau paviksta kovoti su PA?Mano gyvenimas šio metų nuostabus bijau ir ką sakyti viskas gerai ,bet kodel grižta tos PA? Kodėl neduoda normaliai gyventi? Žinau kad viskas slepėsi pasamonėje ,prisiminimose. Bet dabar tikrai nėra jokiu stresu, nervu.Turiu nuostabe šeima,mylinti vyra.O gyventi trugdo šia bjauriste PA

Ksena, na as manau kad PA uzeina, kai zmoguje sumazeja geru minciu, teigiamos energijos Kogero per mistiskai pasakiau, bet as kazkaip taip PA pradejau suvokti Man zinok irgi buna dienu, kai jauciuosi negerai, atrodo kad vel ateis PA, bet as tada pagalvoju kad man tiesiog siaip silpna, siaip pavargus ir pan. Man padeda AD geriau apie metus. Pradejus gerti po menesio jauciausi gerai PA atzvilgiu, nes nejauciau jokiu PA, bet kazkokia buvau isitempus, pavargus, mieguista ir siaip be jokio upo. Poto kai palaipsniui nustojau gerti, tai jauciausi labai gerai ir linksmai, kaip naujai gimus Bet atejo sesija sunki ir vel pasidare negera Poto menesi geriau kazkoki spitomina beroc ir nuejau i yes+ kursus, pradejau sveikai gyventi, rupintis savimi ir nuo tada viskas gereja Manau nereikia galvoti, kad vel ateis PA, kad atsinaujins ar pan. Juk kaip bus taip, geriau dziautis kad si diena praejo puikiai

Juo labiau jei turi nuostabia seima ir mylinti vyra, vien del ju verta stengtis jaustis gerai

Pamatysi, viskas bus gerai, tik nereikia prarasti optimizmo, nes blogu dienu buna visiems

Sveikutės. Kartais užsuku į jūsų temelę, bet parašyti vis neišdrįsdavau. Esu patyrusi, kad atpažinti žmogų forumuose yra gana lengva, o gal man taip pasitaikė... kažkaip nelabai norėtųsi, kad kokia bendradarbė mano prisipažinimus skaitytų...
Norėjau tik pasakyti, kad jūs visos šaunuolės! Ir kad puiku, kai atsiranda žmonių, kurie pasakoja apie savo išgyvenimus, nes paskaičius, kad tu nesi viena tokia, kad ne tik tau vienai kyla "baisios", "siaubingos", "nenormalios" mintys, pasidaro kažkaip lengviau. Aš pati kovoju su nerimo priepuoliais ir panikos atakomis jau 10 metų. Aš pati sakau, kad tam įtakos turėjo didelis sukrėtimas, bet, manau, kad anksčiau ar vėliau tai visvien būtų prasidėję, nes aš esu maksimalistė/perfekcionistė+linkusi vadovauti ir kontroliuoti+nerimastinga asmenybė (o tai jau turbūt užkoduota genuose)
Prieš dešimtmetį pradėjau nuo psichoterapijos + Xanax (vartojau gal pusmetį), vėliau periodiškai panaudodavau Xanax arba Lexotanil ( šeimos gydytojai dalina receptus per daug neklausinėdami). Užpraeitą rudenį nutariau "griebti jautį už ragų" ir "rimtai gydytis" - apie pusmetį vartojau Effexor. Vartojimo metu viskas buvo OK, bet nustojus naudoti visas grožis pasikartojo jau po 4 mėn. - praeitą rudenį. Taigi vėl gėriau Effexor + lankiau psichoterapiją (dabar jau baiginėju).
Supratau (kad tik tas supratimas greitai nesibaigtų ... ), kad su nerimu reikia bandyti susigyventi, tai gali tęstis visą gyvenimą su paūmėjimais ir pagerėjimais , nes pakeisti savo asmenybės tipą teoriškai galima, bet praktiškai labai sudėtinga, galima išmokti pakeisti savo reakcijas į gąsdinančią situaciją ir savo mintis. Bet koks tai titaniškas darbas ne man jums aiškinti, nes visos, kurios čia bendrauja, yra šimtus kartų tai bandę ir dažnai nusivylę... Svarbu nesustoti tai daryti! Mano pagrindinė klaida, kad, užėjus pirmiesiems nerimo simptomams, baisiai nusiviliu, kad "tai ir vėl prasidėjo" ir tarsi užprogramuoju save nuolat galvodama, kad tai ir vėl pasikartos.
Man labai padėjo ir padeda (nors kai tik pradedu jaustis geriau, protingų knygų skaitymus "užmetu") Albert Ellis knyga "Kaip nepasiduoti nerimui ir jį kontroliuoti". Kariais skaitau ir atrodo, kad parašyta būtent man ir apie mane.
Linkiu jums visoms sėkmės. Nerimo priepuolis gali ištikti rytoj, o gal poryt, o gal po dviejų mėnesių, o gal po metų, kai atrodys, kad jau visi sunkumai pamiršti, bet kol jo nėra kodėl tiesiog nepasidžiaugti?

aciu uz grazius zodzius

Ilindau trumpam cia pas jus, bet tai ka jus cia kalbat man irgi yra artima. Man jau koki 10 metu uzeina-praeina PA. Lankiaus ir as pas psichoterapeute, trumpai geriau Xanaxa, bet kol ji geriau viskas buvo ok, bet nustojus gert budavo dar blogiau. Tai as supratau, kad reikia kazkaip susiimt ir nebegert jokiu vaistu, na nebent kokiu sirdies lasu ar pan. Psichoterapija man padejo suprast, kad reikia specialiai eiti ir daryti tai, kas baisu, kas kelia nerima. Nes tik taip nerimas iveikiamas. Jeigu atideliosi kazka, tai nerimas tik stipres. Dabar kartais irgi uzeina PA, bet stengiuos su savim dirbt, kartot sau, kad cia tik nerimas, kuri as galiu iveikti. Linkiu visom sekmes, kovojant su PA