Sveikos...Kartais as matau sviesa tunelio gale, o kartais dienos buna be sviesos...Taciau, nors viena tamsia diena pamacius sviesa, kai jos nematau, zinau, kad ji yra...Vakar man buvo labai sunki diena, o siandien man patiko gyventi...Nes visa sia sav nesijauciau, kad gyvenu, jauciausi istikruju kaip ant adatu, kaip tam sapne, kuriam esi nuogas ir nezinai kur detis...ir jokiu sansu prisidengt...Vakar buvom su drage koncerte, kur grojo fortepionu prancuzu kompozitoriu kurinius, ir tik i vakaro pabaiga sugebejau atsipalaiduot ir paklausyti muzikos, visa kita laika sekiau savo kuna, kvepavima, ar man viskas gerai, kiekviena impulsa is kiekvienos lasteles...O snd buvom tokioj auditorijoj, kurioj ziurejom filma, ir buvo lengviau, nors nemaloniu pojuciu buvo, esu klaustrofobike ir man it juosia krutine koks sarvas, taciau ignoravau tai...Bet pavargstu, beprotiskai pavargstu toj kovoj uz gyvenima su ta pabaisa nerimu ar panika, nezinau, kas tai...Labai dziaugiuosi, kad aplink mane yra zmoniu, kurie veda mane is tos duobes...Vos ne uz rankos...Ir tada as vel jauciu, kad viskas ok...O kai nebuna ok, tada zinau, kad vel bus tos akimirkos, kai bus ok, ir man tai padeda...
Silciausi jausmai Jums visoms nuo manes
Papildyta:
QUOTE(~Saulė~ @ 2008 04 10, 22:25)
Perskaičiau šitą tavo postą ir kažkaip... keista pasidarė. Labai daug panašių minčių esu sau parašius. (Aš irgi, kai sunku, rašau...)
Čia tiesiog šiaip, ne į temą
Papildyta:
Dėkui už atsakymą! sumaištis mano galvoj... vieną minutę mąstau vienaip, kitą jau kitaip. Manęs artimiausiau metu laukia nelengvas metas (įvairių rūpesčių daug, reik priimt svarbių sprendimų ir pan.), tad situacija stresinė... Galvojau, kad gal pagėrus tų vaistų bus lengviau visa tai išgyvent... Bet ir nesinori tos chemijos, juk ir gydytoja pasakė, kad baigus vartot vaistus viskas gali grįžt kaip buvę.Siūlė alternatyvą - psichoterapiją. Bettai kainuoja... per didelė prabanga. Vat ir mėtaus, keliu sau dar didesnį stresą...
As taip itariai ziuriu i tuos vaistus, bet keikvienas atvejis individualus, ir zinau, kartais ju reikia, bet jei dar nesi tikra, tai nepradek...Zinau toki zmogu, kuris tapo pasiutiskai nuo ju priklausomas ir nekovojo pats, taip ir grimzdo i savo problema...Bet kaip sakiau, atvejai visi skirtingi...