QUOTE(kutuce @ 2009 02 03, 23:04)
aš kai gimdžiau buvau dar labai jauna, nepilnametė, gimdymą prisimenu kaip dižiausią gyvenimo košmarą, atsimenu staugiu iš skausmo kaip skerdžiama kiaulė, ateina ginė, moteriškė tokia iš stuomens ir iš liemens, ugis vos ne du metrai ir klausia kaip laikausi, ar labai skauda, o aš ją kaip puoliau, apsikabinau per pilvą ir nepaleidžiu, kaip mamą kokią ir rėkiu, kad man skauda nežmoniškai, o ji sako nu gana paleisk jau, o aš ne ir viskas, tai laikiau tol kol neatplėšė jėga manęs nuo jos, kaip kokio vaiko nuo mamos
, tuo metu kai gimdžiau dar neleido dalyvaut nei vyram, nei mamom, ot vargelis buvo.
Dar atsimenu atva-iavau gimdyt 12 val. nakties tai viena jau priešgidyvinėje palatoje gulėjo, gal už kelių valandų ji klausia pas akušerę, kada ji maždaug gimdys, ta sako iki 9 val. ryto tur4tum pagimdyti, o a6 tokia ramiake galvoju, kad as trigubai greiciau tureciau pagimdyt, bet galvoju paklausiu del idomumo, o ji man sako, o tu tai isvis dar net nesvajok, be 11 val. ryto tikrai nieko nebus, tada pamaniau, kad nebeisgyvensiu
, sakau jai jus tokiais bajeriais nejuokaukit, tia ji pažiūrėjo į mane kaip i kvailiuke ir isejo. Pagimdziau 10.40 val.
Kitą dieną guliu palatoje su suneliu ir ateina sanitarė valyti paltos, pasirodo pažįstama, nu ir pasakoja, sako ką tik pagimdė viena moteris, vos soėjo ant stalo paguldyt ir kelnias numaut ir išlėkė vaikas, sako net klizmos pastatyt nespėjom, tai apšiko viską
, o aš gi prtinga, sakau, jetau, gerai, kad man pastatė klizmą, tai nors neprišikau, o ji sako, tu negalvok, kad jei klizmą pastato tai neprišiki, prišiki ir po klizmos tik mažesniais kiekiais
, nu ir gėda man tada pasidarė, galvoju, ot gerai atrodžiau, stenu, stumiu vaiką, o išlenda tik š.......
Ot
skaitydama
, na o dėl priš........, šiais laikais tai žiūriu kad nebeklizmuoja mamų.Va savo mažiaus kai važiavau "parsivežti"(darė CZ) tai iš ryto prišveičiau paspirgintų lašinukų su kiaušinais
, nu ir ką nei klizmavo manęs nei neteko ten priš........
QUOTE(rutute @ 2009 02 06, 15:33)
ojojoj.....
Visoms moterims po paminkla uz tokia istverme!!!
Man paciai 7 savaites liko...
Ir nebezinau ar cia ramiau, ar dar baisiau pasidaro jusu istorijas pasiskaitinejus...
Oi, tik tikrai negalvok apie baisumus, jau kaip bus taip bus, kaip eis viskas ir praeis, žiūrėk po savaitės ir būsit pamiršusi viską, svarbiausia sveikas mažylis ir stipri mamytė.Nusiteikit visų pirma kad jūs stipri, kantri, kad būna ir skaudžiau.Man tai išankstinis nusistatymas tai labai padeda
Papildyta:
QUOTE(Sokanti_valsa @ 2009 01 28, 12:45)
Visa gimdyma nestokojau jumoro
nors ir laaaabai skaudejo,bet per pertraukeles tarp saremiu vis koki "bajeri" skeldavau...
Pvz- Daktare, ar pagimdysiu? " Pagimdysit..pagimdysit.." "Ne, ne ,visos jus ismokytos taip sneket.... "
Arba labia valgyt prasiau...ir visalaik tik kugelio...
O jau kai galvyte mates klausiau :"Ar su plaukais?" Sako:"Su plaukais.." As:"Oi kaip gerai, oi kaip gerai....nes jei be plauku butu, tai dar lai pabuna viduj.."
Na šaunuolė mamytė, va kad to jumoro nestokotų daktarai, tai tikrai tie gimdymai būtų "baika"