Juokingi nutikimai, susiję su gimdymu

Cia atskira istorija su tuo svoriu, nes likus iki gimdymo 1 menesiui viena pas mus zymi daktare neteisingai echoskopa padare, ir nustate , kad sunus sveria tik ~1,5 kg . Liepe daug varskes valgyt ir viso kito, kas svori padetu auginti, tai kaip pavalgiau tada is to strioko Po dvieju savaiciu kita ismatuoja,nuramina, kad vaikas tikrai apie 3,5 kg sveria. O pagimdziau visus 3,920 kg ir 55 cm (be plysimu, pati iki nestumo 49 kg sveriau) Tai pati dar i gimdyma ta "profe" buvo atejus, suleido vaistu kazkokiu, turbut, kad tik neleptelciau ko

Geras Isivaizduoju vyro reakcija

As irgi tik su vyru ir akusere pagimdziau, tik vyras siaip stovejo del vaizdo ir vaidino, kad intensyviai dalyvauja gimdyme

aš kai gimdžiau buvau dar labai jauna, nepilnametė, gimdymą prisimenu kaip dižiausią gyvenimo košmarą, atsimenu staugiu iš skausmo kaip skerdžiama kiaulė, ateina ginė, moteriškė tokia iš stuomens ir iš liemens, ugis vos ne du metrai ir klausia kaip laikausi, ar labai skauda, o aš ją kaip puoliau, apsikabinau per pilvą ir nepaleidžiu, kaip mamą kokią ir rėkiu, kad man skauda nežmoniškai, o ji sako nu gana paleisk jau, o aš ne ir viskas, tai laikiau tol kol neatplėšė jėga manęs nuo jos, kaip kokio vaiko nuo mamos , tuo metu kai gimdžiau dar neleido dalyvaut nei vyram, nei mamom, ot vargelis buvo.
Dar atsimenu atva-iavau gimdyt 12 val. nakties tai viena jau priešgidyvinėje palatoje gulėjo, gal už kelių valandų ji klausia pas akušerę, kada ji maždaug gimdys, ta sako iki 9 val. ryto tur4tum pagimdyti, o a6 tokia ramiake galvoju, kad as trigubai greiciau tureciau pagimdyt, bet galvoju paklausiu del idomumo, o ji man sako, o tu tai isvis dar net nesvajok, be 11 val. ryto tikrai nieko nebus, tada pamaniau, kad nebeisgyvensiu , sakau jai jus tokiais bajeriais nejuokaukit, tia ji pažiūrėjo į mane kaip i kvailiuke ir isejo. Pagimdziau 10.40 val.
Kitą dieną guliu palatoje su suneliu ir ateina sanitarė valyti paltos, pasirodo pažįstama, nu ir pasakoja, sako ką tik pagimdė viena moteris, vos soėjo ant stalo paguldyt ir kelnias numaut ir išlėkė vaikas, sako net klizmos pastatyt nespėjom, tai apšiko viską , o aš gi prtinga, sakau, jetau, gerai, kad man pastatė klizmą, tai nors neprišikau, o ji sako, tu negalvok, kad jei klizmą pastato tai neprišiki, prišiki ir po klizmos tik mažesniais kiekiais , nu ir gėda man tada pasidarė, galvoju, ot gerai atrodžiau, stenu, stumiu vaiką, o išlenda tik š.......

Oi geras

nu ir prajuokinai

Pirma karta gimdziau pries 3 metus, su vyru atvaziavom i priimamaji 6 ryto, apziurejo, perrenge ir nuvede i gimdykla, o vyras isvaziavo i darba palikes mane, tik uzejus i gimdykla isgirdau kaip salia gimdyve rekia, as verkt. Nu vaiksciojau kol nebuvo tokiu smarkiu saremiu, apziurineju aparatura kaip kokioj parodoj. Jau skausmai stipreja, staiga skambutis is vyro i mobilu, sako: as apacioj, kur gimdykla? atvaziavau pas tave. Valio galvoju sakau ateinu pasitikt, nes nezinau kur pati randuosi, juk sesute vede, neisidemejau. Nu isenu i kolidoriu, kur matau ten suku, ziuriu kad kazkokiam rusi as, jezau pasiklydau, o saremis nors ant zemes sesk. Nu ka, pasiklydau, is kazkur sesute atsirado ir ziuri i mane (galvoja, is kur rusi dabar gimdyve susirietus, gal nuo gimdymo pasiplove ir slepiasi), o as tik islemenau kad pasiklydau. Sugrazino mane i gimdykla, vyras pats mane susirado.
Po menesio gimdysiu antra ten pat, tikiuos nebepasiklysiu.

kurioj cia ligoninej?

nezinau ar cia kam bus juokinga, bet pasipasakosiu, man dare cezari, guliu jau ant operacinio stalo, bendrauju su anesteziologe ir sakau jai: gydytoja, kai gims vaikelis butinai man pasakykit, o ji man atsako: taigi narkozes ausims nedarem, isgirsi

Nu šaunuolė...