QUOTE(Simense @ 2008 12 02, 07:43)
Gal jie ir atsparūs. Bet jei negalime net įtarti... Prižiūrime tai mes.
Būna, kad ir pats save turi prisižiūrėt. Tačiau jūsų priežiūrą aš pastebėjau ir labai norėjau įvertint. Esmė tame, ar jūs pačios ją pastebit, ar labiau norit savęs gailėt?
Supranti, čia parašiau sausai ir griežtokai. Tačiau, turbūt, kalbu daugiau iš ligonio pozicijos. Aš sakiau, kad slaugiau neilgai (nors teko). Tačiau meldžiu Dievą, kad netektų slaugyt artimiems... Tai tikrai labai sunku. Tačiau norėjau pasakyt, kaip nelengva yra sirgt. O kokį pasirinkimą turime?
Galima savęs gailėt. Aš irgi gailėčiau... Bet savigaila neužsiimu. Nors mano mažiui bus tik 12 metų... Keistas dalykas - ir jis manęs negaili. O kartais norėtųsi...
Bet širdyje - didelis džiaugsmas, kad taip yra. Vadinasi, jis nesikankina...
Alan, internetu naudojasi daugiausia sveikieji. O sergančių amžius ir galimybės jau to nebeleidžia. Tačiau ne visi sergantieji yra seni... deja - o gal ne deja. Dievo valia taip yra.
Papildyta:
QUOTE(Simense @ 2008 12 01, 07:57)
Ar rasiu iš ryti lovą tokią, kad joje galėčiau guldyt. Ar nesusižalojęs bus ligonis.
Papildyta:
Nemanau, kad nagų kirpimą lydimi klyksmai yra ligonio atparumas.
Ir ištisinis verkimas, kai nieko nėra šalia, irgi nerodytų atsparumo.
Man sunkoka net suvokt, apie ką rašai. Kaip ir tau suvokt ką aš sakau. Kiekvieno godos tik jam pačiam ir skirtos.
Atsikabinu
Gal ir ne manoji čia terpė. Neslaugau aš
. Vadinas, godos mano kitokios.
Labai labai linkiu sėkmės!