Įkraunama...
Įkraunama...

Tėvų karšinimas (2)

QUOTE(Una Li @ 2008 12 03, 19:43)
neužmiršt savęs ir savo šeimos, turėti "šeimos laiką", nors ir labai trumpą.

Sunku pasakyt, kas yra tas „šeimos laikas“. g.gif Ar tada, kai ligonis miega, ar kai jis būna geros nuotaikos ir tu eini daryt valgyt, tvarkytis, vis atbėgdama pažiūrėti ir pakalbinti, kad „tuoj ateisiu“? rolleyes.gif Kitas „šeimos laikas“ gali būti tik tada, kai pasamdai slaugę kelioms papildomoms valandoms. Kito tokio „laisvo“ laiko aš neįsivaizduoju. 4u.gif Tiesiog pertvarkai gyvenimą kitu ritmu, gyveni tyliau, ir tiek. mellow.gif
Atsakyti
QUOTE(Simense @ 2008 12 02, 07:43)
Gal jie ir atsparūs. Bet jei negalime net įtarti... Prižiūrime tai mes.  smile.gif

Būna, kad ir pats save turi prisižiūrėt. Tačiau jūsų priežiūrą aš pastebėjau ir labai norėjau įvertint. Esmė tame, ar jūs pačios ją pastebit, ar labiau norit savęs gailėt?

Supranti, čia parašiau sausai ir griežtokai. Tačiau, turbūt, kalbu daugiau iš ligonio pozicijos. Aš sakiau, kad slaugiau neilgai (nors teko). Tačiau meldžiu Dievą, kad netektų slaugyt artimiems... Tai tikrai labai sunku. Tačiau norėjau pasakyt, kaip nelengva yra sirgt. O kokį pasirinkimą turime?

Galima savęs gailėt. Aš irgi gailėčiau... Bet savigaila neužsiimu. Nors mano mažiui bus tik 12 metų... Keistas dalykas - ir jis manęs negaili. O kartais norėtųsi... smile.gif Bet širdyje - didelis džiaugsmas, kad taip yra. Vadinasi, jis nesikankina...

Alan, internetu naudojasi daugiausia sveikieji. O sergančių amžius ir galimybės jau to nebeleidžia. Tačiau ne visi sergantieji yra seni... deja - o gal ne deja. Dievo valia taip yra.
Papildyta:
QUOTE(Simense @ 2008 12 01, 07:57)
Ar rasiu iš ryti lovą tokią, kad joje galėčiau guldyt. Ar nesusižalojęs bus ligonis.  sad.gif
Papildyta:

Nemanau, kad nagų kirpimą lydimi klyksmai yra ligonio atparumas.  g.gif Ir ištisinis verkimas, kai nieko nėra šalia, irgi nerodytų atsparumo.  g.gif

Man sunkoka net suvokt, apie ką rašai. Kaip ir tau suvokt ką aš sakau. Kiekvieno godos tik jam pačiam ir skirtos.

Atsikabinu smile.gif Gal ir ne manoji čia terpė. Neslaugau aš smile.gif. Vadinas, godos mano kitokios.

Labai labai linkiu sėkmės!
Atsakyti
QUOTE(Paragintoji @ 2008 12 04, 04:18)
Tačiau, turbūt, kalbu daugiau iš ligonio pozicijos. Aš sakiau, kad slaugiau neilgai

Mes negalime kalbėt iš kito žmogaus pozicijos. Tik iš savo. Nes tik tokią patirtį mes turime. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(Paragintoji @ 2008 12 04, 04:18)
Kiekvieno godos tik jam pačiam ir skirtos.

Mes čia dalijamės savo godomis, nes turime panašios patirties. Ja ir dalijamės. Čia mes suprantame viena kitą ir stengiamės padėti. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Paragintoji @ 2008 12 04, 05:18)


Alan, internetu naudojasi daugiausia sveikieji. O sergančių amžius ir galimybės jau to nebeleidžia. Tačiau ne visi sergantieji yra seni... deja - o gal ne deja. Dievo valia taip yra.
Papildyta:

...
Atsikabinu smile.gif Gal ir ne manoji čia terpė. Neslaugau aš smile.gif. Vadinas, godos mano kitokios.

Labai labai linkiu sėkmės!


Neatsikabink mirksiukas.gif Aš tai labai džiaugiuos visom čia užsukančiom ir mintis išsakančiom. Kažką randu visuose pasakymuose, kažką prisitaikau.
Mūsų kertelėj pačių ligonių kaip ir nėr, tik slaugančios, prižiūrinčios... Ir visos mes skirtingos, ir visų mūsų padėtys nevienodos - kad ir ta pačia liga artimieji sirgtų.
Prisipažinsiu - užeina savigailos periodai, juodi juodi. Užeina - ir praeina 4u.gif
Manau, kad ir nuostatų kokių nors griežtų ligos ir slaugymo požiūriu neturiu. vakar atrodė taip, šiandien jau kitaip.
Dažnai pagaunu save tarsi stebinčią tėtį iš šalies, bandančią perprast, kas gi ten, toj jo galvoj vyksta... Nes, matyt, nepajėgiu perprast, įsijaust į tuos jo nerimus, negaliu nuramint kitaip, kaip tik pakišdama tabletę doh.gif
Gal tas ir sunkiausia - suvokt, kad esi bejėgis, kad nieko daugiau ir negali, tik būt šalia... Laimei, mano ligonis visiškai neagresyvus. Visą gyvenimą gerietis buvo, tai ir dabar toks. O keičiant sauskelnes didžiausia bėda - baisinis gėdos jausmas.
Na, tiek šiam rytui. Geros jums dienos 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Alan @ 2008 12 04, 10:42)
O keičiant sauskelnes didžiausia bėda - baisinis gėdos jausmas.

O gal tai ne taip jau blogai? g.gif Būna ir atvirkštinis variantas - gėdos jausmo neturėjimas šioje srityje. Vaizdelis, sako, baisokas. blush2.gif Kai gerai pagalvoju, tai gal ne taip jau blogai šitaip. ax.gif
Papildyta:
QUOTE(Paragintoji @ 2008 12 04, 04:18)
ar jūs pačios ją [priežiūrą] pastebit, ar labiau norit savęs gailėt?

Kasdienybėje nepastebim. mellow.gif Pradedam pastebėti tik tada, kai kiti ima sakyt, kad tai vieni niekai. g.gif Va tada ir imame savęs gailėt. verysad.gif Dar gailime savęs, kai nepavyksta susitvarkyti su ligoniu, o palikt taip negali. Tada ir norisi paverkti ant kieno nors peties. Nieko kita mums ir nelieka. 4u.gif Problemų sprendimas iškart neateina.
Atsakyti
QUOTE(Simense @ 2008 12 04, 19:35)
O gal tai ne taip jau blogai?  g.gif Būna ir atvirkštinis variantas - gėdos jausmo neturėjimas šioje srityje. Vaizdelis, sako, baisokas.  blush2.gif Kai gerai pagalvoju, tai gal ne taip jau blogai šitaip.  ax.gif



Puiki mintis. Dėkui 4u.gif
Na, man visąlaik atrodė, kad svarbiausia - požiūris mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Alan @ 2008 12 05, 13:14)
Puiki mintis. Dėkui  4u.gif
Na, man visąlaik atrodė, kad svarbiausia - požiūris  mirksiukas.gif

na,is tiesu gedos jausmas geriau,patikekit manim smile.gif ar geriau butu rasti istepliotas sienas,grindis,veida kiekviena karta?o taip buna daznai,taigi dziaukites bent tuo,kad taip nera smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Alan @ 2008 12 05, 11:14)
Puiki mintis. Dėkui  4u.gif

Man ir šita netikėtai atėjusi mintis patiko. mirksiukas.gif
Papildyta:
QUOTE(vasara00 @ 2008 12 05, 12:35)
ar geriau butu rasti istepliotas sienas,grindis,veida kiekviena karta?o taip buna daznai,taigi dziaukites bent tuo,kad taip nera smile.gif

Na, man taip yra panašiai porą sykių buvę. doh.gif Bet tai ne gėdos jausmo neturėjimas, o nesąmoningi veiksmai. verysad.gif Ir kuopiant viską ligonis labai gailėjosi, kad man tenka vargti, kad taip atsitiko. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(Paragintoji @ 2008 12 04, 04:18)
savigaila neužsiimu. Nors mano mažiui bus tik 12 metų... Keistas dalykas - ir jis manęs negaili.

O gal ne keistas?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Simense: 05 gruodžio 2008 - 20:01
na,dauguma nesigaili kad taip daro,paprasciausiai pasako kad nieko apie tai nezino arba dar geriau-tavo darbas ir dirbk smile.gif
Atsakyti
QUOTE(vasara00 @ 2008 12 06, 08:38)
na,dauguma nesigaili kad taip daro,paprasciausiai pasako kad nieko apie tai nezino arba dar geriau-tavo darbas ir dirbk smile.gif

Jie, greičiausiai, iš tiesų nieko nežino. nes taip atsitinka, kai jų sąmonė būna atsijungusi. verysad.gif Juk sveikas žmogus tuos refleksus kontroliuoja. O tai, kad pasako, jog tai tavo darbas, tai turbūt ligoninėje. Vienas turbūt gėdijasi, kad neatsimena, kas ir kaip, o kitas bando prisidengti šiurkštumo kauke. Kiekvienas pagal savo charakterį. Bet sunku, kaip taip. sad.gif
Namie iš tiesų viskas, kas susiję su ligoniu, yra mūsų darbas, nes jisai jau nepajėgus nieko padaryti pats. Nebent netrukdyti tvarkytis. 4u.gif
Atsakyti
sveikutes.skaiciau ,skaiciau ir priejau prie to kad vis delto laimingas zmogus uzaugines dorus vaikus .tokius kurie net didziausioje bedoje (sveikatos netektis) nepalieka savo artimuju likimo valiai.tokius kurie gal but praranda savo gyvenima tam kad pratest ju.kilo begalinis noras pasakit visiems slaugantiems aciu uz tai kad esate 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(irculia10 @ 2008 12 08, 12:32)
sveikutes.skaiciau ,skaiciau ir priejau prie to kad vis delto laimingas zmogus uzaugines dorus vaikus .tokius kurie  net didziausioje bedoje (sveikatos netektis) nepalieka savo artimuju likimo valiai.tokius kurie gal but praranda savo gyvenima tam kad pratest ju.kilo begalinis noras pasakit visiems slaugantiems aciu uz tai kad esate 4u.gif

Ačiū, Irculia, už gerus žodžius. Ir pati savo nemažą įnašą esi įdėjusi. wub.gif

O šiandien mano mama nepaprastai aktyvi. Vaikštinėjo po kambarius kokia septyniolika kartų (!). ax.gif Įskaitant tai, kad ji, galima sakyti, nevaikšto (tik sauskelnėms pakeisti pakeliam ir tai geriau dviese), tai mums šioks toks įvykis. smile.gif
Šiuo metu ji sėdi šia manęs ant kėdės ir man kažką nuoširdžiai jau pusvalandį pasakoja (savo „kinų“ kalba). wub.gif O atėjo iki manęs (ir atsikėlė!) pati. Atėjo už nieko nesilaikydama. biggrin.gif O prieš tai geras dvi valandas ji prasėdėjo ant žemės, nes kažkaip (rengiantis procedūroms) ji nusileido ant žemės, o viena slaugė nesugebėjo pakelti, buvo mama visiškai atsijungusi (o sakė, kad 60 kg – slaugių džiaugsmas). rolleyes.gif Taigi gyvenam visai linksmai. smile.gif

P. S. Bandžiau sukurti temelę apie slauges. Galvojau, kad gal atsilieps, kas su patirtimi. Bet mano temelė slenka užmarštin nepastebėta. Keista, bet, matyt, tai niekam neaktuali tema. Kiekvienas turbūt ją sprendžia savaip – pagal aplinkybes. O tiek norėjosi išgirsi. Gal ir dar nežinomų dalykų. Tikėjausi, kad gal ir slaugėmis dirbančios privačiai atsilieps. Norėjosi sužinoti, kuo geri ar blogi šeimininkai (kad nekartočiau klaidų). Žodžiu temelė galėjo būti nemažiau įdomi, kaip apie marčias ir anytas (juk kartu butu dalijamasi su svetimu žmogumi?). Bet turbūt dar viskas ateity. Retkarčiais praslysta viena kita mintelė apie slauges ne tik pas mus, bet ir kitose temose. Tik neišplėtojama. Matyt, to užtenka. 4u.gif
Atsakyti