Tėvų karšinimas (2)

#469
QUOTE(vasara00 @ 2008 11 30, 09:57)
mes einam prie tokiu dviese ir laikom,buna kad ir saukia ir kanda ir spiria,bet islaikom,ziurint kiek toks zmogus sveria smile.gif procedura neilga,tai ka ten risi...namie gal sudetingiau...

Namie sudėtinga tai, kad vienam tokį ligonį nenulaikyt. O slaugos ligoninėje mano mama būdavo palikta viena nuoga, nusidraskiusi šlapias sauskelnes iš viršaus. Matyt viena slaugė irgi nesusitvarkydavo. Taip buvo iš pradžių. Vėliau jau kažkaip susitvarkydavo, bet pastebėjau, kad mama vienas slaugutes mėgsta, o kitų neprisileidžia. Natūralu, ir mes su vienais žmonėmis randame bendrą kalbą, su kitais ne. 4u.gif
Viena lankytoja pastebėjo, kad mano mama pyksta, jeigu atėjusi iškart prie jos neprieini, neprisistatai, kas esi. Jei tai padarai, tai galima ir su savo artimuoju bendraut. Ta moteriškė buvo išmintinga, tai pirmiausia vos atėjusi truputį pakalbindavo mano mamą, o paskui eidavo prie savo ligonės. Tada jos galėdavo ramiai bendrauti be mano mamos „fono“.
Slaugos namuose irgi slaugės skundėsi, kad kol iš ryto visas apeina, mamo mama tiek susinervina, kad paskui ją būna sunku tvarkyti. Tai aš aiškindavau, kad reikėtų pirmiausia pakalbinti ją (gal net ir sutvarkyti pasikalbinus pirmiausia), nes ji iš miegų nesusivokia, kas ir kaip, ir todėl susinervina.
Va ir namie pasirodė, kad saukelnes jai keisti geriau, kai ji geros nuotaikos, kai išsimiegojusi, nes keisti, kai miegūsta, neįmanoma vienam net gulinčiai, nes ji susikausto į akmenį ir būna nepaverčiama. doh.gif
Atsakyti
#470
QUOTE(Una Li @ 2008 11 29, 23:33)
Aš jaučiu, kad taip nemyliu tėvų ir nesirūpinu jais, kaip savo vaikais. Jie gal norėtų, kad būtų kitaip, gal tuomet jaustųsi laimingi, bet taip nėra, nes meilė vaikui yra ypatinga, dėl vaiko niekas nesunku. Bet nepriekaištauju sau, kad negaliu būti motina savo bejėgiams tėvams. Man pakanka žinoti, kad niekur kitur jiems nebūtų geriau, nei yra pas mane.

Man yra truputį kitaip, nes aš su mama gyvenau ne vienerius metus dviese iki santuokos, o ir paskui gyvenome bendrame bute, nors ir vedėme atskirą „ūkį“ (taip norėjo mama, kad „žentas kąsnių neskaičiuotų“ mirksiukas.gif ). Todėl aš kartais save pagaunu, kad man visai gerai su mama, kad šeima „kažkur šalia“. Nors kartais būna ir atvirkščiai – taip norėtųsi būti tik su savo šeima, ypač, kai jauti, kad jiems su tokiu ligoniu sunkoka. 4u.gif Natūralu, aš mamą mačiau ir kitokią, o jie, ypač vaikas, kitokios mažai ir matė. verysad.gif
O tavo šeimoje seneliai buvo dviese, jie vienas kitą palaikė, be to, jūs prieš tai gyvenote atskirai, tai ir susiformavote, kaip atskira sistema. wub.gif
Atsakyti
#471
QUOTE(Simense @ 2008 11 30, 00:00)
O pati jau supratai, ką turi?  g.gif


Ar įmanoma tai iš esmės suprasti? smile.gif Šiandien sielos potyriai yra vieni, rytoj -kiti smile.gif Šiandien galiu pasakyt, kad labai vertinu, tai ką dabar turiu. Tas "šiandien" trunka apie porą-trejetą metų. Tačiau negaliu tvirtint už visą laiką, kuris man yra skirtas. Nes kasdienybė pilna atradimų... Net jei ta kasdienybė iš esmės apsiribotų lova.

Man labai patinka mintis, kad vertingieji augalai išskiria savo ypatingas savybes tik ekstremaliom sąlygom. Kai augalas gauna daug lepinimo - jis aptingsta. Taip ir žmogus. Jei gyvena aptingęs, kaip salota, nuo šaldytuvo iki šaldytuvo - jis savo ypatingų savybių neparodo. Todėl visi išbandymai yra itin vertingi ir įvertintini...
Atsakyti
#472
QUOTE(Paragintoji @ 2008 11 30, 20:45)
Man labai patinka mintis, kad vertingieji augalai išskiria savo ypatingas savybes tik ekstremaliom sąlygom. Kai augalas gauna daug lepinimo - jis aptingsta. Taip ir žmogus. Jei gyvena aptingęs, kaip salota, nuo šaldytuvo iki šaldytuvo - jis savo ypatingų savybių neparodo. Todėl visi išbandymai yra itin vertingi ir įvertintini...

Tai kad va tie mūsų senoliai gal ir yra tos salotėlės? g.gif Man kartais taip atrodo. 4u.gif Juk mes viską padarome dėl jų, kad tik jie nekentėtų. Jie valgo, miega, bendrauja, sėdi ir... mąsto. g.gif Va pasikeisti sauskelnes – jau drama. Juk nekankinsi specialiai žmogaus, kad jis „turėtų išbandymą“. Jei gali to išvengti, tai ir vengi. Ir džiaugies, kai išvengi. 4u.gif
Atsakyti
#473
Merginos, nelabai dabar as i tema, bet pradzioj sios temos jum kilo klausimas del saskaitu valdymo, (gal jau ir turite atsakyma) galima paimti kortele ar ne. GALIMA Pati esu banko darbuotoja, yra toks dalykas kaip GENERALINIS IGALIOJIMAS. Vienas a4 formato lapas, kuriame aiskiai isdestyta, kad yra suteiktos visos teises, sudarineti sutartis, atsiimineti korteles bankuose ir pan. Tiesiog labiau pasidomekit 4u.gif
Atsakyti
#474
QUOTE(Simense @ 2008 11 30, 21:39)
Tai kad va tie mūsų senoliai gal ir yra tos salotėlės?  g.gif Man kartais taip atrodo.  4u.gif Juk mes viską padarome dėl jų, kad tik jie nekentėtų. Jie valgo, miega, bendrauja, sėdi ir... mąsto.  g.gif Va pasikeisti sauskelnes – jau drama. Juk nekankinsi specialiai žmogaus, kad jis „turėtų išbandymą“. Jei gali to išvengti, tai ir vengi. Ir džiaugies, kai išvengi.  4u.gif

Žinai, nemanau, kad senoliai yra salotėlės. Jie man labiau panašūs į alyvmedžius. Kurie tvirtai įleidžia šaknis ir yra atsparūs gyvenimo negandoms. Jaučiu didelį altruizmą senoliams. Ir visiems mažutėliams. Bet padariau ne viską dėl jų. Gal tada negalėjau. Sakoma, negalima savęs plakti. Bet sapnuoju juos ir jau visiškai kitaip išjaučiu jų alyvmedžio stiprybę.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paragintoji: 30 lapkričio 2008 - 22:50
#475
QUOTE(electra @ 2008 11 30, 22:42)
del saskaitu valdymo, (gal jau ir turite atsakyma) galima paimti kortele ar ne. GALIMA  Pati esu banko darbuotoja, yra toks dalykas kaip GENERALINIS IGALIOJIMAS. Vienas a4 formato lapas, kuriame aiskiai isdestyta, kad yra suteiktos visos teises, sudarineti sutartis, atsiimineti korteles bankuose ir pan. Tiesiog labiau pasidomekit  4u.gif

Taip, galima, jei pats žmogus pajėgus tokį įgaliojimą parašyti. Mūsų daugumos ligoniai jau to padaryti nebegali. sad.gif O savo laiku nepasirūpinom. Atrodė, kad galvoti apie pinigus lyg ir negarbinga. 4u.gif Tik va gyvenimas priverčia apie juos pagalvoti.
Beje, dalis senolių galvoja gyvensiantys ir bus sveiki su saule. 4u.gif Ir mes gal taip norėtume. Bet yra kaip yra.
Atsakyti
#476
QUOTE(electra @ 2008 11 30, 22:42)
Merginos, nelabai dabar as i tema, bet pradzioj sios temos jum kilo klausimas del saskaitu valdymo, (gal jau ir turite atsakyma) galima paimti kortele ar ne. GALIMA  Pati esu banko darbuotoja, yra toks dalykas kaip GENERALINIS IGALIOJIMAS. Vienas a4 formato lapas, kuriame aiskiai isdestyta, kad yra suteiktos visos teises, sudarineti sutartis, atsiimineti korteles bankuose ir pan. Tiesiog labiau pasidomekit  4u.gif

Ačiū, kompetentingo žmogaus atsakymas visada "į temą" 4u.gif .
Atsakyti
#477
QUOTE(Paragintoji @ 2008 11 30, 22:49)
Žinai, nemanau, kad senoliai yra salotėlės. Jie man labiau panašūs į alyvmedžius. Kurie tvirtai įleidžia šaknis ir yra atsparūs gyvenimo negandoms. Jaučiu didelį altruizmą senoliams. Ir visiems mažutėliams. Bet padariau ne viską dėl jų. Gal tada negalėjau. Sakoma, negalima savęs plakti. Bet sapnuoju juos ir jau visiškai kitaip išjaučiu jų alyvmedžio stiprybę.

Nemanau, kad psichikos ligonis atsparus gyvenimo negandoms. g.gif

Pastebėjau, kad kalbi būtuoju laiku. g.gif Čia daug kas kalba esamuoju. Aš beveik nesapnuoju, neužtenka laiko sapnui. O kai pabundu, tai pirma mintis: ,,O kaip miegojo? Ar rasiu viską, kaip vakar palikau?'' sad.gif
Atsakyti
#478
QUOTE(Simense @ 2008 11 30, 23:48)
Pastebėjau, kad kalbi būtuoju laiku.  g.gif  Čia daug kas kalba esamuoju. Aš beveik nesapnuoju, neužtenka laiko sapnui. O kai pabundu, tai pirma mintis: ,,O kaip miegojo? Ar rasiu viską, kaip vakar palikau?'' sad.gif

Būtuoju laiku viskas kiek kitaip pradeda atrodyt, nes tada labai aišku, kiek galėjai, kiek buvo likę... O va ištverti esamąjį kur kas sunkiau biggrin.gif . Tie suvargę ligoniai vargu ar sąmoningai ką beišgyvena, suvokia, gali keistis. Belieka patikėti, kad ir nesąmoninga kančia, netgi priimama su dideliu priešiškumu savime yra vertinga, nes išlygina pusiausvyrą pasaulyje... Be abejo, jų liga yra tam tikra dovana mums, juos slaugantiems, o gal kažkam iš šalies, kam neužtektų jėgų pakelt savo likimą, jei neturėtų mūsiškio pavyzdžio, kad tai įmanoma g.gif .
Atsakyti
#479
QUOTE(Simense @ 2008 11 30, 23:48)
Nemanau, kad psichikos ligonis atsparus gyvenimo negandoms.  g.gif

Pastebėjau, kad kalbi būtuoju laiku.  g.gif  Čia daug kas kalba esamuoju. Aš beveik nesapnuoju, neužtenka laiko sapnui. O kai pabundu, tai pirma mintis: ,,O kaip miegojo? Ar rasiu viską, kaip vakar palikau?'' sad.gif

Simense ir Una Li. Aš kalbu abiem laikais. Ko gera, daugiau kalbu esamuoju, nes labai artimas žmogus serga liga, visiškai panašia į Alzhaimerio. Tik medikai atsisako ją nustatyti. Mes nekovojam. Žinom, kad tai nemenki pinigai... Dėl kurių medikai vinguriuoja įstatymuose.

Aš nekalbu būtuoju laiku. Net iš asmeninės pozicijos. Iš potyrių, kuriuos man tenka išgyventi. Nežadu kiekvienoj temoj kovoti dėl savo vietos po saule. Tai man per sunku. Dažniausiai tereikia atsipalaiduoti, kad galėtum priimti kitą. Taip aiškinu ir savo sūnui, kai jo klasė vis nori atstumti kitokį vaiką...
Atsakyti
#480
QUOTE(Paragintoji @ 2008 12 01, 00:10)
Nežadu kiekvienoj temoj kovoti dėl savo vietos po saule. Tai man per sunku.

Čia tikrai nereikia kovoti 4u.gif . Gal mes tave neteisingai supratom, užtenka paaiškinti. Žmonės, kurie ilgą laiką slaugo sunkius ligonius tampa jautrūs teoriniams išvedžiojimams. Sėkmės jums. (Beje, dėl diagnozės reikėtų pakovoti, nes kartais tie pinigėliai labai reikalingi, kai savom jėgom nebesusidoroji).
Atsakyti