Tėvų karšinimas (2)

#457
QUOTE(Simense @ 2008 11 29, 18:43)
Kaip laikaisi, Una Li? Kaip tavo tėvukas dabar? Ar labai prisimena mamą?  4u.gif O jūs patys, ar apsipratote?

Vakar vakare turėjau stresiuką - gal stipriau pakūrenom, vėlai grįžau iš darbo, pas tėvelį kambary buvo 26 laipsniai, pats guli visas raudonas, balsas prikimęs, kosčioja, pamatavau spaudimą 80/50, pulsas 93 (jam retai būna virš 60), pamatavau temperatūrą 37,6. Naktį nemiegojau doh.gif . Šiandien viskas tvarkoj. Matyt perkaito, apsirengęs su šiltais baltiniais, flaneliniais marškiniais ir vilnoniu storu megztiniu, nes nuolat šala. Trūksta orientacijos - galėjo užsukt vieną ar du radiatorius, bet nejuto, kad per karšta. Gerai, kad tik tiek.
Dėl mamos, net nežinau, jam sunku reikšt mintis, bet kartais labai jaučiasi, kad liūdnas, kankina vienatvė, mes jo taip nesuprantam, kaip mama verysad.gif . Aš pati gal tik dabar pradėjau jos ilgėtis, nes iki šiol buvau pavargusi nuo paskutinių mėnesių, skausmingos mirties baimės, baimės, kad nesugebėsiu padėt ir po laidotuvių jaučiausi tarsi palengvėjimą, kad tinkamai išlydėjau mamą į amžinybę. Dabar po truputį blėsta paskutinio pusmečio įspūdžiai ir karts nuo karto nusmelkia suvokimas, kad visai neseniai turėjau, o dabar jau neturiu... Aišku, ilgiuosi ne tos kančių išvargintos, bet ankstesnės mamos...

Klausei, dėl sauskelnių keitimo, tai man šovė į galvą tokia mintis (gal ir nepataikė biggrin.gif ), gal reikėtų tą daryti dainuojant, pasakojant kokius niekus, na, kaip vaikams, kai norim nukreipt dėmesį? Šiaip tokiuose dalykuose patirties neturiu, bet kai tėvukas po insulto būdavo nesąmoningas, kuo daugiau naudodavau jėgos, tuo stipresnio pasipriešinimo sulaukdavau. Surizikuok pabandyti viena, švelniai kalbindama, gal ji tavim labiau pasitikės unsure.gif . Stiprybės tau.
Atsakyti
#458
QUOTE(Una Li @ 2008 11 29, 21:29)
Aš pati gal tik dabar pradėjau jos ilgėtis, nes iki šiol buvau pavargusi nuo paskutinių mėnesių, skausmingos mirties baimės, baimės, kad nesugebėsiu padėt ir po laidotuvių jaučiausi tarsi palengvėjimą, kad tinkamai išlydėjau mamą į amžinybę. Dabar po truputį blėsta paskutinio pusmečio įspūdžiai ir karts nuo karto nusmelkia suvokimas, kad visai neseniai turėjau, o dabar jau neturiu... Aišku, ilgiuosi ne tos kančių išvargintos, bet ankstesnės mamos...

Man atrodo, kad dauguma, kurių mamos išėjusios, ilgisi ne to, ilgo periodo išvargintos, o ankstesnės mamos. 4u.gif O aš kartais save pagaunu (kai būna labai labai sunku), kad gal norėčiau, kad viskas pasibaigtų. Bet požymių nėr. Ir nežinau, kiek tai tęsis. Nežinau, ką dar turiu suprasti, kad ji vis dar čia, šioje žemėje. g.gif Kai augini vaiką, tai (kad ir kaip būtų sunku), žinai, kad su kiekviena diena jis bus savarankiškesnis, ir problemos keisis; tiksliau, nebeliks kai kurių problemų (iš jų bus išaugama), o jos labai atsibosta, nesvarbu, kad atsiras gal naujų ir sudėtingesnių. Jeigu nelieka kaltės jausmo, kad vaiko neišauklėjai, tai galima, kai jis suauga, ir nusiimti nuo savęs atsakomybę – padarei viską, ką galėjai.
O čia 4u.gif – sunku pasakyti, kad padarei viską, ką galėjai, nes nežinai kiek to visko. Kiek turi padaryti dėl mamos, kad būtų gerai. 4u.gif
Atsakyti
#459
QUOTE(Simense @ 2008 11 29, 23:13)
Man atrodo, kad dauguma, kurių mamos išėjusios, ilgisi ne to, ilgo periodo išvargintos, o ankstesnės mamos.  4u.gif O aš kartais save pagaunu (kai būna labai labai sunku), kad gal norėčiau, kad viskas pasibaigtų. Bet požymių nėr. Ir nežinau, kiek tai tęsis. Nežinau, ką dar turiu suprasti, kad ji vis dar čia, šioje žemėje.  g.gif Kai augini vaiką, tai (kad ir kaip būtų sunku), žinai, kad su kiekviena diena jis bus savarankiškesnis, ir problemos keisis; tiksliau, nebeliks kai kurių problemų (iš jų bus išaugama), o jos labai atsibosta, nesvarbu, kad atsiras gal naujų ir sudėtingesnių. Jeigu nelieka kaltės jausmo, kad vaiko neišauklėjai, tai galima, kai jis suauga, ir nusiimti nuo savęs atsakomybę – padarei viską, ką galėjai.
O čia  4u.gif – sunku pasakyti, kad padarei viską, ką galėjai, nes nežinai kiek to visko. Kiek turi padaryti dėl mamos, kad būtų gerai.  4u.gif

Matyt, kažką turi suprasti. O rašau todėl, jog manau, kad Jūsų supratimas kažkuo liečia manąjį. Arba bent jau yra labai artimas. Nepasakiau Jums to temoje apie kovą dėl vaiko... Nespėjau. Uždarė. O dabar vis ieškau galimybės.

Mano tėtis miręs. Teturiu mamą. Ir artimą giminaitę, kuri yra globos namuose. Ji turi savų giminių, tačiau, kad jie turėtų ja rūpintis - man nėra paguoda...
Atsakyti
#460
QUOTE(Simense @ 2008 11 29, 23:13)
Man atrodo, kad dauguma, kurių mamos išėjusios, ilgisi ne to, ilgo periodo išvargintos, o ankstesnės mamos.  4u.gif O aš kartais save pagaunu (kai būna labai labai sunku), kad gal norėčiau, kad viskas pasibaigtų. Bet požymių nėr. Ir nežinau, kiek tai tęsis. Nežinau, ką dar turiu suprasti, kad ji vis dar čia, šioje žemėje.  g.gif
O čia  4u.gif – sunku pasakyti, kad padarei viską, ką galėjai, nes nežinai kiek to visko. Kiek turi padaryti dėl mamos, kad būtų gerai.  4u.gif

Tau sunkiau, nes mamos liga neduoda galimybės paskirstyt jėgas. Man terminai buvo maždaug nuspėjami (kelių mėnesių, pusmečio tikslumu). O tos pamokos, nežinia, kam jos skirtos, nebūtinai tau... Šiaip visos darom, ką galim. O kiek yra gerai, sunku pasakyti. Kažkada minėjau, kad vienas asmuo nėra vertingesnis už kitą, negali suniokot savo gyvenimo, kad kitam būtų gerai, turi pasvert, kiek gali atiduot, o kiek turi pasilikt sau. Aš jaučiu, kad taip nemyliu tėvų ir nesirūpinu jais, kaip savo vaikais. Jie gal norėtų, kad būtų kitaip, gal tuomet jaustųsi laimingi, bet taip nėra, nes meilė vaikui yra ypatinga, dėl vaiko niekas nesunku. Bet nepriekaištauju sau, kad negaliu būti motina savo bejėgiams tėvams. Man pakanka žinoti, kad niekur kitur jiems nebūtų geriau, nei yra pas mane.
Atsakyti
#461
QUOTE(Una Li @ 2008 11 29, 21:29)
dėl sauskelnių keitimo, tai man šovė į galvą tokia mintis (gal ir nepataikė biggrin.gif ), gal reikėtų tą daryti dainuojant, pasakojant kokius niekus, na, kaip vaikams, kai norim nukreipt dėmesį? Šiaip tokiuose dalykuose patirties neturiu, bet kai tėvukas po insulto būdavo nesąmoningas, kuo daugiau naudodavau jėgos, tuo stipresnio pasipriešinimo sulaukdavau. Surizikuok pabandyti viena, švelniai kalbindama, gal ji tavim labiau pasitikės unsure.gif . Stiprybės tau.

O mes, atrodo, išsprendėme tą problemą. 4u.gif Turbūt reikia pasakyti garsiai (nors ir nelabai tikėjausi, kad gausiu atsakymą, nes kiekvienos mūsų problemos šiek tiek kitokios), kad ateitų atsakymas.
Taip, tu teisi dėl tos prievartos. Nes aš pastebėjau, kad mama visą laiką gana rami (be nedidelių periodų), bet ji pasikeičia, kai reikia keisti sauskelnes. g.gif Mes iš tiesų judindavom ją tuo metu, kai mažiausiai to norėdavo – rytais per anksti, o vakarais per vėlai. Vakariniai suvėlinimai gaudavosi dėl to, kad neatlaikydavo per naktį sauskelnės. Tai ir stumdavau laiką, kuo vėliau, kad nesugadintumėm sofos, ant kurios miega. Aptraukti ją klijuote, atrodė, labai jau ligoniniška, o čia namai. Tas gabalėlis per vidurį dažnai būdavo sukuičiamas ir suraitomas. Juk jau vieną sykį prieš slaugos ligoninę turėjom bėdą su šlapia lova, kai nebuvo kur guldyt. doh.gif Tai ir saugojau šitą. Dėl pačios mamos. Bet dabar jau teks užtraukti, kitos išeities neturim. sad.gif
O rytais, tai slaugė nepasikeldavo viena miegūstos mamos, ir mano įtikinėjimai, kad gal reikėtų kelti šiek tiek vėliau (kai mama labiau išsimiegojusi), jos neveikdavo (aišku, ilgos laikymo su tomis pačiomis sauskelnėmis valandos irgi turėjo man reikšmės). Dabar sumąstėm taip: mamą keliam, pamaitinam ir iškart keičiam. Jau kelios dienos taip darom, atrodo, gerai. Mama soti, laiminga (nesvarbu, kad valgo „pilna“), todėl lengviau duodasi judinama.
Ilgainiui atrandame ir išeitis. 4u.gif
Atsakyti
#462
QUOTE(Paragintoji @ 2008 11 29, 23:25)
Matyt, kažką turi suprasti. O rašau todėl, jog manau, kad Jūsų supratimas kažkuo liečia manąjį. Arba bent jau yra labai artimas. Nepasakiau Jums to temoje apie kovą dėl vaiko... Nespėjau. Uždarė. O dabar vis ieškau galimybės.

Mano tėtis miręs. Teturiu mamą. Ir artimą giminaitę, kuri yra globos namuose. Ji turi savų giminių, tačiau, kad jie turėtų ja rūpintis - man nėra paguoda...

Kartais supratimo neužtenka. Reikia išbuvimo. Ir dar reikia, kad tau aplinkybės leistų tam žmogui padėti. Anksčiau aš negalėjau tiek daug laiko skirti mamai, nes šeimyna reikalavo savo dėmesio. O per tą laiką, kai mama buvo slaugos įstaigose, dėl mano dažnų lankymų susidėstė kitas šeimos ritmas. Manęs jau ne taip labai jiems ir reikia. Be to, ir vaikas paaugo. Dabar aš beveik „gyvenu“ mamos kambaryje ir dažnai stebiuosi, kodėl man dabar mažiau sunku psichologiškai negu anksčiau. Gal dėl to, kad nebesitikiu iš nieko pagalbos? g.gif Tik va tiems, kurie vis dėlto turėtų padėti, aš jaučiu šaltį ir nutolimą. („Jei jums mano problemos nesvarbios, man jūsų taip pat“. 4u.gif )

O pati jau supratai, ką turi? g.gif
Atsakyti
#463
QUOTE(Simense @ 2008 11 29, 23:42)
Tai ir stumdavau laiką, kuo vėliau, kad nesugadintumėm sofos, ant kurios miega. Aptraukti ją klijuote, atrodė, labai jau ligoniniška, o čia namai. Tas gabalėlis per vidurį dažnai būdavo sukuičiamas ir suraitomas. Juk jau vieną sykį prieš slaugos ligoninę turėjom bėdą su šlapia lova, kai nebuvo kur guldyt.  doh.gif Tai ir saugojau šitą. Dėl pačios mamos. Bet dabar jau teks užtraukti, kitos išeities neturim. sad.gif

Gerai, kad išsprendėt problemą. O tas "ligoniniška" juk yra ir ligonio patogumui (tiesiog išbandytas optimaliausias variantas), aišku, žaizdoms ne į sveikatą, bet ką daryt? Tik baisoka, kad nepradėtų pelyt sofa. Mano mama, kai paskutinius mėnesius beveik nebesikeldavo, tai nespėdavau vėdint pagalvių, tuoj pradėdavo drėkt (gal, kad ji daug prakaituodavo dėl šalutinio vaistų poveikio). Džiaugiausi, kad vasara. O ką daryt su šlapia lova - nei kur ligonį guldyt, nei kaip lovą išdžiovint.
Atsakyti
#464
QUOTE(Una Li @ 2008 11 29, 23:33)
negali suniokot savo gyvenimo, kad kitam būtų gerai, turi pasvert, kiek gali atiduot, o kiek turi pasilikt sau.

O kas gali pasakyti, koks gyvenimas yra mums tinkamas? g.gif Dėl ko mes ČIA atėjom? Juk ne matematiniu tikslumu matuojama gyvenimo prasmė? g.gif
Atsakyti
#465
QUOTE(Simense @ 2008 11 30, 00:08)
O kas gali pasakyti, koks gyvenimas yra mums tinkamas?  g.gif Dėl ko mes ČIA atėjom? Juk ne matematiniu tikslumu matuojama gyvenimo prasmė?  g.gif

Toks, kokį dar pajėgiam gyvent. Yra vargas kuris moko išminties, atsižadėjimo ir yra vargas, kuris nebeleidžia nieko kito galvot, tik kaip išgyvent. Pastarasis vargu ar yra išganingas, greičiau pražūtingas.
Atsakyti
#466
QUOTE(Una Li @ 2008 11 30, 00:07)
O tas "ligoniniška" juk yra ir ligonio patogumui (tiesiog išbandytas optimaliausias variantas), aišku, žaizdoms ne į sveikatą, bet ką daryt? Tik baisoka, kad nepradėtų pelyt sofa. Mano mama, kai paskutinius mėnesius beveik nebesikeldavo, tai nespėdavau vėdint pagalvių, tuoj pradėdavo drėkt (gal, kad ji daug prakaituodavo dėl šalutinio vaistų poveikio). Džiaugiausi, kad vasara. O ką daryt su šlapia lova - nei kur ligonį guldyt, nei kaip lovą išdžiovint.

Mamos sofa jau tik jos poreikiams. Po visko kažin mums ar jos mums bereikės. O po klijuote šlapia lova iš tiesų pūva. sad.gif Taip atsitiko ir anąsyk, kai mama prišlapino, nukuitus klijuotę. Vienu metu vaistinėje man siūlė primygtinai didelę 3 m klijuotę, o dabar lakstau po visą miestą ir nerandu net mažesnės.
Dėl pagalvių problemos neturiu, manau, kad jų visai nebrangių galima nusipirkti ir daugiau, jei bėda (tik, aišku, džiovinimui žiemą jau reikia vietos). Esu net mamai nupirkus išgirtąją grikių lukštų, bet nežinau, kaip ją panaudoti – man ji atrodo labai kieta, tai ir stovi taip sau, iki geresnių laikų. g.gif
O dėl žaizdų, tai manau, kad ant tos klijuotės dar galima užėti kokį čiužinuką nestorą (turint atsarginį) ar sulankstytą dekį, su nedidele klijuote. Jei sušlaps, vis geriau, kad ne kiaurai sofą. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2008 11 30, 00:15)
Toks, kokį dar pajėgiam gyvent. Yra vargas kuris moko išminties, atsižadėjimo ir yra vargas, kuris nebeleidžia nieko kito galvot, tik kaip išgyvent. Pastarasis vargu ar yra išganingas, greičiau pražūtingas.

Man atrodo, kad šiuo metu mano vargas yra tas „pastarasis“. 4u.gif Tik aš vis dar tikiuosi, kad tai ne amžinai. Juk per keturis mėneius jau pasiekėm tai, kad galim po porą valandų kartu su vyru (bet ne ir trise, ir su vaiku) išeit kur nors (toks laikas tinkamas tik apsipirkt būtiniausiems dalykams), o tai mano gyvenimas buvo visai sustojęs. 4u.gif
Atsakyti
#467
QUOTE(Simense @ 2008 11 30, 01:30)
Mamos sofa jau tik jos poreikiams. Po visko kažin mums ar jos mums bereikės. O po klijuote šlapia lova iš tiesų pūva. sad.gif Taip atsitiko ir anąsyk, kai mama prišlapino, nukuitus klijuotę. Vienu metu vaistinėje man siūlė primygtinai didelę 3 m klijuotę, o dabar lakstau po visą miestą ir nerandu net mažesnės.
O dėl žaizdų, tai manau, kad ant tos klijuotės dar galima užėti kokį čiužinuką nestorą (turint atsarginį) ar sulankstytą dekį, su nedidele klijuote. Jei sušlaps, vis geriau, kad ne kiaurai sofą.  4u.gif



mes pirkom dermantina ir aptraukinejom visa lova.o paskui padevetose pripirkau adialu plonu ir klodavau ant lovos nes kaista kunas ant tokiu daliku gulint.kitaip buvo neimanoma ir slapdavo ir plesidavo viska kas po ranka papuldavo.
Atsakyti
#468
QUOTE(Simense @ 2008 11 27, 02:26)
Taip, mama sąmoningesnė, bet atsirado kita bėda – ji nebeleidžia keisti sauskelnių.  verysad.gif Šiaip ji visai sukalbama ir gana rami, bet kai pradedame šią higienos procedūrą, tai dviese nenulaikom. sad.gif Sėdasi, riečia kojas.  doh.gif Ant sofos ploto nepakanka paversti, kai priešinasi. Tada sodinam, kai riečia kojas, ant žemės, nes nebeišlaikom, paskui pakloję guldom ir tvarkom. Bet vienam nesusidorot – muša, draskosi.  doh.gif Neišmanau, kas bus toliau. Jau padidinau šiąnakt vaistų dozę, gal atsipalaiduos kiek.  g.gif Baisus jai gėdos jausmas. Net slaugos namuose yra sakę, kad didesnis kaip kitų.  blush2.gif
Vasara, gal tu žinai kokį techniškai lengvesnį sutvarkymo būdą. Nesuriši juk rankų savuos namuos, kol tvarkai.  4u.gif

sunku ka patarti,mes einam prie tokiu dviese ir laikom,buna kad ir saukia ir kanda ir spiria,bet islaikom,ziurint kiek toks zmogus sveria smile.gif procedura neilga,tai ka ten risi...namie gal sudetingiau...
Atsakyti