Tėvų karšinimas (2)

Kad gali būti alergija, aš išmąsčiau, kai pamačiau, jog nuo kai kurių sauskelnių išberia (tokiais raudonais gumbeliais). Tai dėl ir bintą siūt pradėjom. Taigi dabar daugiau nebeberia. Bet liko plotai ties uodegikauliu. Darosi paviršinės žazdelės. Bet kartais pamatau, kad prieš tai iškyla po kokį gumbelį, tik tada pradeda kraujuoti. Mama kasosi, žaizdos negyja.
Esu skaičiusi, kad pragulų masažuot rankomis negalima, nes sukilinėja ir taip silpni toje vietoje audiniai. Nors aš palengva bandau, nes man atrodo, kad tai tik paviršiniai.
Su daktare man vis dar problemos. Bet ir tada, kai ta daktarė prižiūrėjo, pragulų slaugos namuose neužgydė metus. Todėl mąstau, kad gal tai kas kita?
Pleistrus klijuoti man kol kas atrodo, kad oda nekvėpuos. Nežinau, dar nepribrendau.
Mama iš tiesų guli tik ant nugaros arba didžiąją dalį sėdi. Nupirkau ratą (tą padangą), bet vieno pusdienio užteko, kad įsitikinčiau, jog mums tai netinka. Mamai kažkaip nesmagu (aš ir jaučiau, kad taip gali būti), ir ji nuo jo besimuistydama nučiuožia. Net sugebėjo nučiuožti, kad tą ratą įstačiau į jos išsėdėtą duobę sofoje.
Papildyta:

Mačiau aš tą čiužinį. Bet jis mums ant mamai įprastos sofos netinka. Be to, mama daug laiko sėdi, tai gal mažai iš to didelio čiužinio ir naudos. Išsisėdės dar vienoje vietoje. Kai gulėsim, tada ketinu pasirūpinti. Problemų dėl to nebus.
Teko rasti, kad yra tokie kilimėliai nuo pragulų (aš tokį lyg mačiau slaugos namuose). Mamai buvo duota pasėdėt. Bet kad gal didelio rezultato nebuvo.
Viena dar gerai, kad nors ir ilgai visa tai trunka (daugiau kaip metus), man rodos, kad problema neina gilyn, vis dar paviršinė. Yra vilties, kad ką nors surasim.

visos problemos prasidejo kai mama nustojo normaliai judet.pirmoj eilej uodegikaulio vietoj ir pradejo raust,nes nustojo vartitis nakti.teko keltis ir vartit,nes ant sono gulint rausdavo klubo vieta kuri liesdavosi su patalais.ciuziniu geresniu nei su oro kompresoriu matit neteko,nes ten nuolat viksta judejimas ir zmogus neguli toj pacioj padeti.ramybes tas reikalas nedrumscia ir yra labai efektyvus(kalbejau su zmogum kuris tiesiog po traumos priverstas juo naudotis.kazkada buvau adresa rasius firmos kuri prekiauja tokiais dalikais.atsimenu tik kaina pats pigiausias 400lt ir skirtas butent pragulu profilaktikai ,o ne gydimui.tie kur gydimui tai jau kainos dideles.
plestrais pasidomek vaistinei parodis ir isaiskins koks ju veiksmas.ten yra pazimeta ryba kada reik pakeist,tai man per tas 5 paras ir neteko.cia man buvo didelis pliusas nes nereikejo draskiti zaizdu.simense dar pabandik ismatot kuno temperatura kai mama uzklota . gynk dieve netaikau musu busienos jums.as tiesiog irgi klausidavau kas ka pasakis ir bandidavau taikit.

Gal kam bus idomu
“KAIP TAPTI SAVO ŠEIMOS PSICHOLOGU”
/smurtas šeimoje, šeimos problemos ir jų sprendimai/
Paskaitos vyks Bernardinu bažnyčios senojoje zakristijoje
š.m. lapkričio 4 ir 6 d. - 19.00 val.
Paskaitas skaitys psichoterapeutas Gediminas Navaitis.

Nežinau, koks tavo požiūris į Dievą. Neseniai į rankas pakliuvo knyga, kuri taip tiksliai aprašo ligonių būseną ir slaugančiųjų, lankančiųjų elgseną. Tai kunigo, teologjos, filosofijos ir psichologijos mokslų daktaro Giuseppe Colombero "Vidinio išgijimo kelias". Man ji taip viską sustatė į vietas, patvirtino, ką nujaučiau intuityviai. Gal ji tinkamesnė ne psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems, bet, manau, kažką rastum ir sau .


Ar jau mažai judat, kad atsirado rūpestis dėl pragulų? Kaip tavo pačios kasdienybė, ar dar pakenčiama?

Kudle, kaip tu laikaisi? Ar pati susitaikei su esama situacija ar ligonė tapo kantresnė?

Radvyle, kaip jaučiatės po tokių sunkių išgyvenimų, ar gali susikaupt mokslams?

Simense, matau, karingai nusiteikusi , duok Dieve tau stiprybės ir toliau taip laikytis .

Kad pragulos tai pas mus, ne pas Alan (ar aš kažką praleidau? ), ir jos jau seniai (daugiau kaip metus).

O karas kur?

Iš postų matau, kad energingai tvarkaisi, nosies nenukabini, o juk situacija ne iš lengvųjų .

Ačiū, kad paklausei Jau kokios keturios dienos, kaip pradedu kibti į mokslus. Iki tol daugiau laiko su mama leisdavom žiūrėdamos į vieną tašką ar šiek tiek besikrapštydamos po namus. Turim plačią lovą, tai susikraustėm miegoti kartu - kažkaip ramiau ir saugiau jaučiamės. Na dar prisijungia katinas, o ir šuo visad netoliese. Viskas po truputėlį tvarkosi.

Privengiam skambint seneliui. Ten žiaurios psichozės, ypač po to, kai sužinojo, kad tėvas mirė. Pradžioj piktdžiugiškai džiaugėsi, paskui pradėjo nerimauti, nebemiegoti naktimis. Lapkričio pabaigoj darys PSA tyrimą, tai tada jau paaiškės, kaip čia toliau viskas klostysis.

Mums visoms čia situacija ne iš lengvųjų.
Papildyta:

O mama jau pradeda kalbėti.

Monotoniška fizinė veikla kartais ramina sielą . Gerai, kad esat dviese...
Sunku su tokiu ligoniu bendrauti, o dar telefonu . Ar paskyrė jam pagaliau žmogų priežiūrai?

Kiek stebuklų slepia bendravimas . Tvirtybės tau ir taviškiams . Ką besako sesuo?

mano mama visada dziaugesi,kad gime mergaites,as irgi dabar dziaugiuosi,kad turiu mergaite,nes sunku tevams kurie ju neturi....laikykites

O ką ji gali sakyti? Ji užeina dukart per mėnesį.
Aš pati tai pastebėjau tik prieš keletą dienų. Tiksliau, suvokiau, kad jau vis daugiau žodžių mamos suprantu (ko nejaučiau jau nuo šio pavasario). Jau vyksta šioks toks dialogas. Aišku, nesitikiu, kad ji staiga taps visiškai sveika (ji keturis mėnesius tebežaidžia su tomis pačiomis gobeleno atraižėlėmis ir jai neatsibosta), bet man aiškesni kai kurie jos žodžiai – tai didelis pasiekimas.

Papildyta:

O aš turiu tik sūnų. Vienintelė viltis – gera marti. Arba pačiai senatvėje nesirgti.

Na daboja jį kaimynai ir ta soc. darbuotoja. Globos pinigėlių negaunam, tai nėra iš kur dar prisamdyti. Be to niekas ir neitų pas tokį agresyvų. Stebiuosi, kad globojantys dar neatsisako mums padėti.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį jam susirodė kažkas baisaus - sudaužė televizorių, lovą savo išdraskė, užuolaidas nuplėšė visam name, popierius iš stalčių vidury kambario suvertė. Be to, bandė per langą lauk lysti, į išdužusius stiklus kojas susibraižė Ryte jį miegantį prie lovos kaimynė užtiko. Tai sakė jis jai, kad jam kažkoks burbulėlis virš galvos ir reiks matyt namus sudegint Dabar Mažeikių ligoninėj, psichiatrijos skyriuje. Jau aiškiai į namučius savo nebegrįš - gydytojai rekomenduoja pensionatą, skirtą ligoniams su psichikos negalia Dieve dieve, kai pagalvojam, kas būtų buvę, jei būtų tikrai namus uždegęs - juk ten visa gatvė medinukų netoli vienas kito pastatytų