QUOTE(Radvyle @ 2008 10 02, 15:50)
mes laikisim spigas,o jus nepasiduokit
sekmes 
mes laikisim spigas,o jus nepasiduokit
sekmes
Na va - visi mandrumai baigėsi trečiu infarktu. Dabar santariškių reanimacijoj ir beveik be sąmonės 
Naktį greitąją kvietėm - pareiškė, kad nevažiuosiąs. Ryte jėgų kažką kalbėt nebebuvo...
Naktį greitąją kvietėm - pareiškė, kad nevažiuosiąs. Ryte jėgų kažką kalbėt nebebuvo...
QUOTE(Radvyle @ 2008 10 06, 13:12)
Na va - visi mandrumai baigėsi trečiu infarktu. Dabar santariškių reanimacijoj ir beveik be sąmonės Naktį greitąją kvietėm - pareiškė, kad nevažiuosiąs. Ryte jėgų kažką kalbėt nebebuvo...
Naktį greitąją kvietėm - pareiškė, kad nevažiuosiąs. Ryte jėgų kažką kalbėt nebebuvo...Stiprybės, mielosios
Likimas yra likimas, jam mandrumai nė motais.
Stiprybes ir istvermes Laikykis Radvyle
QUOTE(Radvyle @ 2008 10 06, 12:12)
Na va - visi mandrumai baigėsi trečiu infarktu. Dabar santariškių reanimacijoj ir beveik be sąmonės Naktį greitąją kvietėm - pareiškė, kad nevažiuosiąs. Ryte jėgų kažką kalbėt nebebuvo...
Naktį greitąją kvietėm - pareiškė, kad nevažiuosiąs. Ryte jėgų kažką kalbėt nebebuvo...Keikvienas žmogus savo laimės kalvis. Jeigu tėvelis nenorėjo važiuoti, gal jautė, kad jam reikia pasitikti likimą?
Gal jam reikia kažkokių apmąstymų, išbandymų? O jums irgi? Stiprybės jums.
QUOTE(Radvyle @ 2008 10 06, 13:12)
Na va - visi mandrumai baigėsi trečiu infarktu. Dabar santariškių reanimacijoj ir beveik be sąmonės Naktį greitąją kvietėm - pareiškė, kad nevažiuosiąs. Ryte jėgų kažką kalbėt nebebuvo...
Naktį greitąją kvietėm - pareiškė, kad nevažiuosiąs. Ryte jėgų kažką kalbėt nebebuvo...Judviem su mama turbūt labai sunku. Ar tėvelio charakteris visada buvo toks sudėtingas? Vistik stebiuosi medikais - išleido sunkų ligonį namo, kad sulauktų trečio infarkto, nejau nebuvo kitos išeities?
Ačiū visoms už palaikymą
Kai kliedi kelias valandas iš eilės ir nebesugebi suregzti sakinio, aiškiai nebemąstai apie likimą. Vienu metu vakar jau nebepažino jis mūsų. Sėdėjo ir burbėjo kažkokius vėjus. Bet per prašviesėjimus koneveikė mus, kad norim pakeisti sauskelnes ir neduodam jam ramybės Ir liepė atstot nuo jo su ta greitąja. Ale gi negalima leisti padvėst kaip gyvuliui. Kaip gi paskui su tokia patirtim gyvensi. Dabar jau mums ramiau, jis geroj priežiūroj. Kol kas būklė stabiliai sunki, bet gydytojas dar nieko tikslesnio pasakyti negalėjo.
O jis pas mus sunkaus charakterio visada buvo, kiek tik aš save prisimenu. Netikintis į Dievą, sarkastiškas ir pasikėlęs. Jis tikras savo ir mūsų nelaimės kalvis Bet šuo ir kariamas pripranta. Taip ir mes nešam savo kryžių. Kartais lengviau būdavo, kartais sunkiau. Bent džiugu, kad mudviem su mama taip gera kartu.
Greitosios pagalbos ligoninė siūlė pervežti į slaugą. Bet jis ATSISAKĖ. Nes jam NAMUOSE GERIAU. Nu tai niekas gi neverčia šiais laikais gydytis. Nenori - nereikia.
Kai kliedi kelias valandas iš eilės ir nebesugebi suregzti sakinio, aiškiai nebemąstai apie likimą. Vienu metu vakar jau nebepažino jis mūsų. Sėdėjo ir burbėjo kažkokius vėjus. Bet per prašviesėjimus koneveikė mus, kad norim pakeisti sauskelnes ir neduodam jam ramybės
Ir liepė atstot nuo jo su ta greitąja. Ale gi negalima leisti padvėst kaip gyvuliui. Kaip gi paskui su tokia patirtim gyvensi. Dabar jau mums ramiau, jis geroj priežiūroj. Kol kas būklė stabiliai sunki, bet gydytojas dar nieko tikslesnio pasakyti negalėjo. O jis pas mus sunkaus charakterio visada buvo, kiek tik aš save prisimenu. Netikintis į Dievą, sarkastiškas ir pasikėlęs. Jis tikras savo ir mūsų nelaimės kalvis
Bet šuo ir kariamas pripranta. Taip ir mes nešam savo kryžių. Kartais lengviau būdavo, kartais sunkiau. Bent džiugu, kad mudviem su mama taip gera kartu.Greitosios pagalbos ligoninė siūlė pervežti į slaugą. Bet jis ATSISAKĖ. Nes jam NAMUOSE GERIAU. Nu tai niekas gi neverčia šiais laikais gydytis. Nenori - nereikia.
QUOTE(Radvyle @ 2008 10 06, 19:20)
Greitosios pagalbos ligoninė siūlė pervežti į slaugą. Bet jis ATSISAKĖ. Nes jam NAMUOSE GERIAU. Nu tai niekas gi neverčia šiais laikais gydytis. Nenori - nereikia.
O šeimos nariai čia jokio žodžio neturi?
QUOTE(Una Li @ 2008 10 06, 18:30)
O šeimos nariai čia jokio žodžio neturi?
Slaugos ligoninės negydo, tik leidžia būti kitų sunkių ligonių draugijoj.
Taigi, jis, sakydamas, kad namie jam geriau, neklydo net ir blogiausiomis sąlygomis namie tikrai geriau. Na, gal jei labai sunkus ligonis, reikėtų bent jau budėjimui pasamdyt slaugytoją.Didžiuma sunkių ligonių nenori į slaugos ligoninę. Jis toks ne vienas.
QUOTE(Una Li @ 2008 10 06, 19:30)
O šeimos nariai čia jokio žodžio neturi?
Jis veiknsus. Tuo viskas ir pasakyta.
QUOTE(Simense @ 2008 10 06, 19:49)
Slaugos ligoninės negydo, tik leidžia būti kitų sunkių ligonių draugijoj. Taigi, jis, sakydamas, kad namie jam geriau, neklydo net ir blogiausiomis sąlygomis namie tikrai geriau. Na, gal jei labai sunkus ligonis, reikėtų bent jau budėjimui pasamdyt slaugytoją.
Didžiuma sunkių ligonių nenori į slaugos ligoninę. Jis toks ne vienas.
Taigi, jis, sakydamas, kad namie jam geriau, neklydo net ir blogiausiomis sąlygomis namie tikrai geriau. Na, gal jei labai sunkus ligonis, reikėtų bent jau budėjimui pasamdyt slaugytoją.Didžiuma sunkių ligonių nenori į slaugos ligoninę. Jis toks ne vienas.
Sutinku, kad neryškiomis senatvinėmis demensijomis sergantiems, dar kažkiek pakrutantiems senoliams slaugos ligoninėse ištisi mėnesiai gali nepatikti ir ten jiems dažnai būna blogiau, nei savose trobelėse. Bet čia šiek tiek kita situacija - mes norime užsitikrinti gražią pabaigą. Jam galėjo padėti tik chirurginis gydymas, kurio jis ATSISAKĖ dar 1992 m. Nuo tada jo gyvenimas iš tiesų labiau panašus į egzistavimą.
Buvom sutarę dėl vietos tik prieš dvi savaites atsidariusiame naujutėliame skyriuje Sapiegos ligoninėje. Šį rytą jį turėjo ten priimti į terapiniame skyriuje esančią reanimaciją. Apskritai mes tenkinome tėvelio norus tiek, kiek pajėgėme. Jis nenorėjo, kad kas nors ateitų pas jį pasėdėti. Jis nesileido perrengiamas, apiplaunamas. Jis nevalgė. Jis niršo be rimtos priežasties. Po to dar ir visiškas šlapimo nelaikymas... Dar praeitą pirmadienį ryte sakė, kad reikia ligoninėn, nes nėra geriau. O po pietų jau tikino, kad siekiame juo atsikratyti ir jis niekur nevažiuosiąs. O mes jau siuntimą paėmusios, vietą užsitikrinusios
Nu va taip vat durnai ir buvo viskas...
QUOTE(Radvyle @ 2008 10 06, 19:40)
Jam galėjo padėti tik chirurginis gydymas, kurio jis ATSISAKĖ dar 1992 m. Nuo tada jo gyvenimas iš tiesų labiau panašus į egzistavimą.
Gaila, bet tai JO VALIA. Gal jam reikėjo ne chirurgijos, o apmąstymų.
Ne viskas fiziniais dalykais matuojama. Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2008 10 06, 18:30)
šeimos nariai
Una Li, o kaip laikosi dabar tavo tėvukas? Kas būna su juo, kai jūs išeinate į darbus ir mokslus?
