QUOTE(kykute @ 2008 05 01, 12:03)
Pavardžių neminėjau (prisipažinsiu, netgi nežinojau ) Šiaip nuotaika tokia buvo, dvyliktos valandos pasiplepėjimas tarp draugių forume. Tema apie pekinesus, o šneka prasideda apie mopsus. Kiekvienas turi teisę išreikšti savo nuomonę. Kaip ir kiekvienas veterinaras yra žmogus, kuris taiso ne mašinas, o gyvus organizmus ir ne viską galima prognozuoti. Nuo šuns irgi daug kas priklauso.
Užuojautos dėl mopsiuko, žinau, kad skauda, bet... reikia gyventi toliau
Užuojautos dėl mopsiuko, žinau, kad skauda, bet... reikia gyventi toliau
Viskas tvarkoje tiesiog abstarktūs brūkštelėjimai gali įvairiai po to interpretuojami būti. Iš tiesų būtų smagu, jei kruopštus planavimas būtų atlygintas teigiamais rezultatais. Deja.. Net iš pažiūros visiškai sveikas šuniukas gali po narkozės (jei neklystu, tai tokiai trumpai chirurginei intervencijai net ne narkozė, o "primigdymas" su vietine anestezija skiriami) nepabusti. Visuomet norisi padaryti kuo geriau, jei pajuntam rizikos kvapą, instinktyviai kyla noras tą riziką pašalinti ir toliau sau "ramiai" gyventi. Bet lazda du galus turi. Po tokio atvejo tikrai nebežinau, ar pasisakyti už operavimą, ar už luktelėjimą su išaugimo viltimi (žinoma, jei po veterinaro apžiūros situacija neatrodo kritiškai grėsminga). Kaip dažniausiai atrodo? O taip, tikrai, kažkas gali nutikti ten ir tada, tik ne čia, ir ne dabar, ir ne man. Po tokios skaudžios pamokos, priėjau prie išvados, kad tas "operuoti, ar ne", yra kiekvieno asmeninis sprendimas, priklausantis nuo daugelio aplinkybių. Sėkmės visiems, kurie dabar yra to sprendimo procese