natūralus gimdymas

Matot, CP atlikimo priežastis gali būti svarbus, tačiau ne vienintelis faktorius, įtakojantis vaiko intelektą. Jei lygintumėm vaikų intelektą, kaip įtraukimo kriterijų imdami tik CP priežastis,(medicininės indikacijos ar motinos pageidavimas) rezultatų patikimumas būtų abejotinas, net jei abi tiriamas grupes suvienodintumėm pagal demografinius rodiklius(amžius, lytis), APGAR skaičius po gimimo ir pan.Dar yra abiejų gimdytojų intelektas, aplinkos faktoriai, veikę nėštumo metu ir po gimimo, vaiko ligos po gimimo, socialinė aplinka ir tt- visus galimus faktorius įtraukti į kriterijus nerealu.Be to, tokios studijos dažniausiai būna retrospektyvinės, duomenys apie nėštumą ir gimdymą imami iš gydytojų padarytų įrašų, o tai reiškia, kad pvz Lietuvoje, kur CP pagal motinos pageidavimą nėra oficialiai reglamentuotas,o gimdymo istorijose surašomos neegzistuojančios indikacijos CP, patikimą studiją atlikti būtų visai neįmanoma

Oi, as nenorejau pasakyti, kad gimimo budas lemia intelekta. Aisku, kad svarbiausia vaidmeni cia turi kiti veiksniai. As tik norejau parasyt, kaip as pirmiausia aiskinciausi toki tyrimu rezultata, o ne pulciau kaltint CP. Bandziau pasamprotaut, kaip teoriskai galetu buti susijusi operacija su intelektu.
Beje buvau skaiciusi ir studija, kad savo noru dazniau CP renkasi zemesnio intelekto moterys. Aisku, sito irgi nereikia imti uz absoliucia tiesa.

Tiesa pasakius, man atrodo, kad jei nori gauti tendencingus rezultatus, tai tokiuose abstrakciuose dalykuose tai labai lengva. Todel reiktu remtis tik tikrai kokybiskomis studijomis, o sitam informacijos sraute atsirinkti labai sunku.

ir aš norėjau tai pasakyt, yra daug veiksnių, kurie lemia žmonių intelektą - gimimo būdas ir maitinimas pirmais metais yra tarp jų, bet je tikrai nelemia visko

na o aš anarchistiškai paprieštarausiu, kartais atrodo kad pagal visokius intelekto faktorius vaikas turėtų būti dundukas, tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra nusiteikimas vaiko atžvilgiu ir šiaip mintys, kokiomis kuriamas būsimas vaiko pasaulis ir mąstymas. pvz.: mes gyvenam daugiabučių rajone urim šunų kaimynus (na susipažinom per šunis) šeima atrodė etatinė tokiam rajonui, tėvai šiek tiek išgeriantys tiksliau tėvas labiau negu mama o mama daug negerianti, dukra didelė nuėjus nelabai kokiais keliais o sūnus berniokas jaunas (9m ar jau 10 gal). didžiai mano ir visų nuostabai augdamas tokioje aplinkoje netik jis tapo vienu protingiausių vaikų tarp savo bendraamžių, bet ir užsiėmė vadinamu "šokinėjimu per klases". be galo džiaugiuosi už jį, nes jau dabar matau kad bent kol kas nemuš bimbo lauke ir neužsiiminės betono zulinimu kieme

p.s. gal grįžtam prie temos???

Griztant prie temos keista buvo skaityti tuos susireiksminusiu mamu postus. Negi niekam net nesove i galva kad gimdyme visu svarbiausias yra kudikis? Laukiuosi savo pirmojo, ne pirma diena gyvenu ir save pazistu, man duota atsakomybe atnesti nauja gyvybe ir man dzin kaip man skaudes, nemalonu ar dar kas nors.Noriu kad viskas praeitu greitai ir sklandziai, o jei ir kas vyks ne taip kaip noretusi noriu kad salia butu gydytojas kuris tikrai daugiau ismano negu mes visos cia kartu sudejus. Paskaicius kai kuriuos postus atrodo kad gydytojai tai antzmogiai, maziausiai sesis metus universitetuose trenirave kaip cia tik viska sugadinus, o gimdancias is vis kankinti reikia kad gyvenimas per saldus nepasirodytu. Gal baikime visus aplink kaltinti del butu ir nebutu dalyku, milijonai moteru gimdo ir gimdys skausmuose, aciu gydytojams kad pasirinko profesija kuri pades mano vaikui ateiti i pasauli, o as is savo puses nusprenziau gimdyti naturaliai t.y. be nuskausminamuju tik del to kad buciau kiek imanoma veiksni ir samoninga kad galeciau padeti vaikeliui kuo greiciau ir ramiau gimti. Galu gale jugi vaikui gimimas didziausias stresas.

Kaip tame filme (business of being born) ... gydytojas sako - po trijų mėn kai ji vežiuos savo lelių vežimuke jau bus nebesvarbu kaip jis gimė....

Mergynos, gimdymą, koks jis bebūtų jus įsiminsit visam gyvenimui, jis turės didžiulė įtaka jūsų gyvenimui, tam kaip jus žiurėsit į save ir kitus. Liks džiaugsmas, gali likti nuoskauda, atsiskirimo skausmas, arba pirmo prisilietimo džiaugsmas. Taip pat gimdymo būdas turės įtaka ir kūdikiui - jo būdui.

Laukiausi pirmo vaikelio, susimaišėm gimdymo datą, "pernešiojau". Buvo dar įmanoma laukti, bet gydytojos nusprendė, kad gana. Pastatė lašalinę, 8 val lipau sienomis, jau paruošė operacinę. Atėjo stumimas - vaikas neeina, užgulė pilvą, prakirpo - vualia - jūsų vaikutis.... Mažylis nuo gimimo turėjo cistą smegenyse, buvom neurologo klientai, masažai, vaistukai pirmą pusmetį. Užaugo toks, nervų kamolis, sunkiai užmiega, greit susierzina....

Ar galėjo iš karto nenatūraliai stiprus ir ilgi saremiai ir gydytojos spaudimas ant pilvo (būčiau išstumus pati, jei galėčiau pasirinkti kaip gimdyti, nes ant kedutės stumti man sekėsi puikiai, o atsigulus ant nugaros - nežinojau ką daryt) išprovokuoti mano mažylio lengvą traumą? Gal jis būtų visai kitas vaikas dabar?

Kitas atvėjis - neseniai skaičiau čia, SM, skyriuje apie gimdymo skausmus. Atvažiavo su aštuonių cm atidarymu, be skausmu. Daktarams pasirodė būtina lašalinė - per likusį laiką ligoninėje lengvas gimdymas tapo pragaru, suplišo viskas kas galėjo suplišti. Vaikui iššaukti lašaline staigus gimdymai taip pat nelabai į sveikatą, yra galimybę gauti traumą - tai gal but verta kartais "susireikšminti". Ką daryti, jeigu ne visais gydytojais gali pasitikėti?

Mano paskutinis, sekmingas gimdymas galėjo neįvykti taip gražiai ir sklandžiai. Kai atvažiavau, jau buvau ilgokai be vandenų, atidarymas trys cm, veiklos jokios. Verdiktas būtų - ant stalo, lašalinė ir kentėt. Ir tikrai neaišku kaip viskas būtų man ir mažyliai ir ar būtų ji dabar rami ir netraumota, ir ar būčiau aš nenukraujavus, neišsekus ir sugebėjus savaitę po gimdymo rupintis ne tik savo keturiais vaikais, bet ir susirgusiu plaučių uždegimu vyru....

Gerai, kad buvau susitarus su gydytoja - "natūraliste" ir ji tiesiog uždarė mus su vyru palatoje keliom valandom. Poilsėjom, atsipalaidojau ir gimdymo veikla atsistatė. Po šešių valandų turėjau vaikelį ant rankų - ir... buvau kupina jėgų, pagimdžiau sveiką vaiką be plyšimų, kirpimų bei intervencijų.

Žalvarine, o nepagalvoji, koks tas vaikas būtų protingas, jeigu būtų gavęs dar daugiau iš tėvų? Arba kritinėse situacijose, kai kiekvienas papildomas intelekto taškas galėtų vaiką kilstelėti į gerenį gyvenimo lygį?

Keliautoja, mama ir vaikas nėštumo ir gymdymo metu yra pora. Kiekvienas iš jų be galo svarbus, kad gimdymas būtų natūralus ir sėkmingas. Jeigu tu pasitiki gydytojais, jeigu tiki, kad jie tau parinks geriausią sprendimą (kai po ilgo natūralaus gimdymo pasiūlys nuskausminima arba skatinimą arba cezarį), tuomet tikrai, tau saugiausia gimdyti ligoninėje, ir puiku, kad ligoninės yra, kad gydytojai dirba savo darbą.

Na, o man pati geriausia gimdymo aplinka visgi yra ne ligoninė, o namai. Kadangi man čia lengviausia gimdyti (o jei aš negalėsiu gimdyti iš baimės, nepatogumo, kuklumo, tai gimdymo rezultatai tikrai bus prasti - nevykstanti gimdymo veikla, vaistai, galbūt cezaris ir visa tai tik dėl to, kad vieta netinkama), tai ir mano vaikui gimti saugiausia namuose. Būtų tobula, jeigu kiekviena iš mūsų galėtume gauti profesionalią pagalbą ten, kur mums gimdyti geriausia, tiesa?

http://findadoulatod...ol.asp?q=colson
fainas straipsnis apie vandens poveiki gimdymui

dar nuotraukos
http://picasaweb.goo...492551452995522
Reikia pavartyt atgal, jeigu norit pažiurėti gimdymą. Žinoma vaizdelis ne pats estetiškiausias, bet taip atrodo tas gimdymas... juk ne pasivaikščiojimas per pievelę tačiau vis gi jis visai įmanomas su specialistės pagalba ir be stalo bei kitos įprastos atribūtikos. Tarp ktiko, kūdikis čia gimsta neapsisukęs, kas taip pat apsunkintų įprastą gimdymą

O ka jie ten su placenta padare??

xixi suvalge
kai kurie zmones taip daro , nors as irgi turbut to niekada nesuprasiu