natūralus gimdymas

Taip teisus, bet ir ligoninėje galėjo būti tokių atvejų mano draugė ligoninėje pagimdė pati - ją paliko tonus rašyt ir išėjo kavutę gerti. Ji šaukia - gimdau, o jie netikėjo, kol neišgirdo vaikelio verksmo... Dėja visai ne sovetimiečiais ir ne provincijoje. Tai gi gimdydami visada rizikuojam.. kaip ir skrisdami lektuvu ir važiuodami mašina...

viskas priklauso nuo to, kas ir kaip sakoma. baimes ir kaltes jausmas sveikti irgi nepadeda.

Nėra universalių receptų. Man pačiai tokios "karštos" temos nebloga saviauklos priemonė mokantis išgirsti, įsigilinti į oponento motyvus ir susitvardyti "neuždaužius" profesiniu autoritetu.Kartais pavyksta, kartais ne


Žinoma.
Prisiminiau Natukės gimdymo istoriją- man ji buvo labai gražaus gydytojo ir gimdyvės bendradarbiavimo ir abipusio pasitikėjimo pavyzdys.

O gimdyves pagarba medikams kur? VGN siom dienom apie 15 gimdymu parai, ten adrenalino pakanka. Ir stai iplaukia krasnavica, prisiemus rizika gimdyti namuose. Meskit visi savo darbus- AS ekstra atvejis. Kas, kad del savo kaltes, del savo neatsakingumo, bet jusu darbas mane gelbeti. O tos kitos bobos ant gimdymo stalu neprapuls, nes as didvyre gimdziau namuose, o jos- pilka mase.

Cia daug kas giria Jursena, kaip naturalizmui prijaucianti. Tai vat dare anesteziologe nuskausminima vienai gimdyvei ir neistverusi issiliejo: ka man daryt, dabar du skubus atvejai, kur eiti pirma. Vienas- gimdyve, kurios gydytojas perspejo, kad reikes epiduro, liepe pasiruost. O kitas- gi buvo aisku, kad reikes nuskausmint, bet kankino moteri keliolika valandu- turi pavykti, pavyks, nusiteikim, bla bla bla, o dabar jau butinai reikia DABAR nuskausminimo. Tai pas kuria moteri eiti - pas to aplaidaus Jurseno ar pas to mastancio gydytojo? Joms abejoms skubiai reikia Cezeriu, tai kuriai pirmai- tai planuotai, ar tai neplanuotai. Bet jei neplanuotai, tai kuo kalta planuota? Juk jos rizika dideja sulyg kiekviena minute. Ir vis per ta naturalista Jursena, kuris uzdelse...

Nezinau, kuo baigesi.
Papildyta:


Jo, zinok, be gimdanciu namuose pasaulyje apskritai daugiau nieks neegzistuoja. Jei kas dar ir yra, tai naminukes aptarnaujantis personalas.

As buciau laaaaabai nepatenkinta, jei mano gimdymo metu mano gydytoja atitrauktu nuo darbo moteriske, kuri del savo kaltes savo gimdyma sulievino.
Papildyta:


As irgi apie tai. Ne budas gimdymo tai lemia, manyciau.
Papildyta:


Vat del to gydytojai pries naminius gimdymus.

Yra tiesos ir alfos zodziuose

o is kur gali buti aisku, reikes nuskausminimo, ar ne?
zinai toki dalyka, kaip "issipildancios pranasystes", kai pranasaujant nesekminga baigti, ta baigtis is esmes sukuriama?


be to, kokiu budu gali buti tikra, kad tuo pat metu kaip ir tu, neprades gimdyti kita tavo gydytojos paciente, kuri lygiai kaip tu yra susitarusi del gimdymo ir tokiom paciom salygom kaip ir tu ir tikisi tokios pat pagalbos kaip ir tu?

na ir dar, tarkim, visu pamegtoje traku ligonineje, i kuria vaziuoja gimdyti ne mazai moteru, pries pora metu buvo apskritai tik vienas anesteziologas per visus skyrius, todel jei jis tuo metu budavo operacijoje , jokia gimdyve nuskausminimo negaudavo? zinios is pirmu lupu - mano brolis toje ligonineje atliko praktika ir dalyvavo priimamt gimdymus

manau, kad labai trumparegiska kaltinti gimdyves del to, kad ligoninems is esmes truksta personalo


mano atveju reiksmingas buvo butent gimdymo budas.
atkreipk demesi i tai, kad lyginu antra ir trecia gimdyma, nes pirmasis yra daugeliu prasmiu kitoks, iskaitant ir fiziologija, ir psichologija.

Ragnez, kaip manai, koks turėtų būti atsakomybės pasidalinimas tarp gydytojo, gimdyvės ir pribuvėjos naminio gimdymo atveju

Dėkui visom už sveikinimus. Tikrai, ačiū
Beje, Fox, ir tau Pagaliau sulaukei
Ne, kai vykom į ligoninę, atvejis, tiesą sakant, dar visai nebuvo ekstrinis - mes pasitarėm, kad, vis gi, jau labai ilgai gimdau, ir suabejojom, ar, judėdama po porą centimetrų per 12 valandų, dar turėsiu jėgų pabaigoj... Ir tada aš neišdrįsau... Ir pabijojau labiausiai ne už save ir vaiką... Vaiką visą laiką puikiai jačiau. (Bus džigitė, ne kitaip - toniukai nekrito nė karto žemiau, nei buvo normaliai visą nėštumą, iki pat galo vis baksnojo mane kulniukais...)
Į VGN mes nuvažiavom ramiais (sąlygiškai) veidais, "prisidavėm", kaip "visi normalūs žmonės". Kai mane apžiūrėjo, akušerė dar tarstelėjo, maždaug, ai, greitai bus... Deja. O galvytė pasisuko pabaigoj - kodėl, kaip, Dievas žino...
Beje, ant savo kailio apturėjau medicininį eksperimentą: man pradėjo lašinti oksitociną, ir tuo pačiu metu intraveninius nuskausminamuosius. Bet oksitocino lašinė kažkaip "užlūžo", ir kurį laiką aš gavau tik nuskausminimą. Tokiu būdu sąrėmiai man visai dingo - ne vien jų skausmas, bet pati jėga Ir net kai jau atėjus sesutė patvarkė oksitociną, sąrėmių pikai nebebuvo tokie, kaip tik atvykus - čia bandau pateikt argumentą natūralumo naudai, jei ką . Man visa tai papasakojo vyras, kuris sekė toniukų ir sąrėmių aparačiuką. Tiesa, prie pastarojo pririštai gulėt ("ponia, na juk TIK pusvalandį...") man buvo didžiausios kančios laikas.
Žodžiu, kai mes atvažiavom, niekam nieko nereikėjo gelbėti. Jei būtume atlėkę iškart vandenims nubėgus, manau, finalas būtų buvęs oks pat, tik lygiai gerom 40 valandų anksčiau...
Ir po visko negaliu suprast keleto dalykų:
kaip gali moterys, turinčios bent mažiausią progą pagimdyti pačios, rinktis planinį cezarį - man tos paros, ramstant sienas, nesulyginamos su operacija ir visu "kraičiu", kurį su ja gauni;
kaip galima gulėt sąrėmiaujant, jei nenaudoji nuskausminamųjų vaistų;
kaip moterys, pagimdžiusios kartą ligoninėj, ryžtas grįžti vėl;
bei kaip galima, turint galimybę, nenorėt žindyt savo mažiuką? Man tai, nors ir riečia upjaustymų ir nuugaros skausmai, yra TOKIA atgaiva... Tiesiog pooperacinė reabilitacijos programa...

Vat vat man irgi idomu. Pribuveja tai visada sausiausia is vandens islipa. Kiek zinau, net i ligonine niekada nevaziuoja su gimdyve kartu. Atvyksta tik po keliu dienu aplankyti, kai jau gydytojai "viska sutvarko". Tai cia taip sazininga?

manau, kad gimdymas namuose turi buti organizuotas oficialiai, o ne butu tokia "partizanine" veikla, kaip dabar yra lietuvoje.

tai reikstu, kad pribuvejos/akuseres turetu specialu issilavinima ir ju veikla butu licencijuojama. nescioji visa nestuma lankytusi moteru konsultacijoje, kartu su nestuma priziurinciu gydytoju/akusere sprestu, ar gimdyti namuose saugu - ar nera kokiu nors medicininiu indikaciju, del kuriu gimdymas namuose butu nerekomenduojamas.

prasidejus gimdymui, pas gimdyve atvyktu nestuma priziurejusi akusere, apie prasidejusi gimdyma butu informuojama ligonine/gimdymo namai. gimdymo eigoje, akusere sprestu, ar reikia specializuotos pagalbos - jei reikia, siulytu persikelti i gydymo istaiga.

be abejo, nescioji turi buti pasiruosusi gimdymui: turetu ziniu apie gimdymo fiziologija ir psichologija, naturalius nuskausminimo budus, naujagimio prieziura, butu kartu su akusere/gydytoju pasiruosusi ir aptarusi "plana B" - kaip elgtis, jei kiltu komplikaciju.

Pritariu 100 proc.

Panašu į olandiškąjį modelį
Kaip atsakomybė pasidalinama dabartinėje lietuviškoje situacijoje Klausiu, nes būtent čia matau vieną iš pasipriešinimo naminiam gimdymui iš medikų pusės priežasčių