natūralus gimdymas

Aš irgi pritariu

Manau, kad viskas gyvenime taip nenuspėjama, kad tikrai negudru į ką nors įsikibti. Prieš pirmą vaikiuką aš jau buvau nusiteikus gimdyti ir maitinti natūraliai, bet visada buvau pasiruošus elgtis taip, kaip geriau mums abiems. Aš nenorėjau epidūrinės nejautros, nes manęs visai nežavėjo mintis, kad man į nugarą bus įvestas kateteris, gali būti šalutinis poveikis man ir vaikučiui. Bet vyrui pasakiau, kad jei matysim, kad man labai skauda ir niekaip man nebus galima padėti, atsidarymas bus nedidelis, jis paprašys epidūrinės nejautros, arba jei gydytojas skirs neprieštarausim. Kartais didelis skausmas gali sukelti daugiau žalos nei vaistai. Jeigu būtų man reikėję Cezario pjūvio, nepergyvenčiau. Jeigu pagimdyti vaikutį aš galiu tik taip, arba jis gali gimti tik taip, tebūnie. Ir nemanau, kad būčiau blogesnė mama. Arba jeigu būčiau negalėjus maitint.
Mano tėčio draugo žmona, kurios nėštumas buvo idealus, ir gimdymas prasidėjo labai sklandžiai, nors atsidarymas buvo jau nemažas ir viskas ėjosi puikiai, atsisakė gimdyt pati ir išsireikalavo CP. Iš pradžių kol pasakojo, man atrodė, kad taip kvaila buvo taip pasielgti, bet po to ta moteris ir jos vyras pasakė, kad jų vaikučiui buvo virkštelė apsisukus tris kartus apie kakliuką ir jų gydytoja sakė, kad jei ji būtų gimdžius pati, virkštelė būtų pasmaugus mažiuką.
Kiekviena mama augina ir gimdo vaikus taip, kaip jei atrodo geriau. Siūlau būti tolerantiškoms viena kitai, nes niekada negali žinot, kas gali nutikti
Aišku, apie moteris, kurios tik įėjusios į gimdyklą prašo epidūrinės nejautros galvodamos tik apie save, arba nemaitina vaikučio, nors jam labai reikia MP, vien todėl kad "aceit" nusitąsys krūtinė (kas man atrodo tikras mitas, nes pati maitinau ir matau, kad mano krūtinė ), arba esu skaičius, kad kai kurios Holivudo žvaigždės gimdo 8 mėnesį CP, kad neištąsytų vaikutis pilvo , turiu savo nuomonę. Bet čia jų reikalas, tegul daro ką nori

tokia idomi ir "silta" tema buvo is pradziu, dabar jau nukrypo i lankas

as turbut esu visiska "nenaturaliste", pirmaji karta gimdziau su epiduru. viskas praejo sklandziai, nors buvo ir nemazai skausmo, ir streso, ir visokiu kitokiu jausmu. visada buvau tikra, kad antra karta gimdysiu vel su epiduro pagalba (arba bent jau bandysiu issiversti be jo, bet jeigu kas - kad "jis" butu salia ir prieinamas. juk niekada negali zinoti...).

taciau likimas su manim "papokstavo". laukiuosi antrojo vaikelio ir gimdysiu ji...norvegijoje. cia, kiek zinau, beveik niekam netaikomas epiduras, t.y., cia labai palaikomas butent naturalus (su kuo maziau intevenciju) gimdymas... kiek pradedu suprasti, tiesiog net neturesiu galimybes pasitelkti epiduro, net jei ir labai labai noretusi
sakoma, negali pakeisti situacijos, keisk poziuri. tai ir bandau po truputi ruostis naturaliam gimdymui. taip sunku... bandau semtis stiprybes ir ziniu tokiose temose...

Antri vaikai paprastai gimsta gerokai lengviau Mano antrasis natūralus gimdymas buvo , palyginti su pirmuoju, jei bus įdomu, rašyk Až - įmesiu nuorodėlę, kur pasakoju savo gimdymo istoriją

Pirmaji gimdziau ligonineje su epiduru. Mazoji gime namie, naturaliai. Skirtumas tik tas, kad as pati po pirmojo jauciausi taip, tarsi nebuciau iki galo pajutusi gimdymo. Tarsi dalis manes ir neisgimde vaikelio. Mano laimei, 'pasipainiojo' man kelyje zmones, kurie nejucia ir atvede i kitoki gimdyma. Nebuvo man ligonineje ypatingos traumos ar nusivylimo gydytojais. Tiesiog jausmas, kad kelias ne iki galo nueitas. Po antrojo gimdymo to jausmo nebeliko.

parasiau i AZ


na man tokio jausmo nebuvo, tik dziaugsmas, kad viskas sekmingai pasibaige BET. kiek jau teko pasidometi keliom istorijom gimdziusiu be mediku isikisimo (epiduro, pvz.), tai pastebejau viena skirtuma (tarp ju ir manes) - pagimdziusi nejutau beveik jokio rysio su dukra, ta prasme, nepamilau jos nuo pirmosios sekundes. man paciai buvo keista, bet tas stiprus rysis atsirado tik palaispniui, begant net ne dienoms, o savaitems

as du pirmuosius pagidziau su epiduru, trecia - be. reakcija i vaika tikrai skyresi.

labai grazus filmukai apie gimdyma
as pati abidvi dukrytes pagimdziau be jokiu nuskausminamuju ar didelio daktaru isikisimo.
As kazkodel visada isivaizdavau kad tas laikas kai ateina nauja gyvybe turi buti apimta ramybes. ir kad ir kokie skausmai buvo, stengiaus laikytis is paskutiniuju kad nesiugriauti sios grazios akimirkos, kai si pasauli isvys mano dukryte
nesuprantu tu moteru, kurios gimdydamos klykia- rekia. juk tai tokia atsakinga akimirka ir tikrai galima ja sutikti su sypsena veide kad ir kaip skaudetu. Vaikelio atejimas turi buti lydimas meiles ir ramybes - o ne mamytes skausmo. zinau kad labai skauda - zinau. bet siek tiek pakenteti vardan musu stebukliuku - tikrai galima

O, kalba kaip tik sustojo mano dukters gimimo dieną...
Ką gi - čia buvo tiek laukiančių, kad parašysiu: prasidėjęs natūraliai, mano gimdymas baigėsi CP.

Ooo, jau nerimavom...Pasakok!

Nejau dabar visas nuvilsi ?

Sveikinimai