QUOTE(flight @ 2008 07 10, 15:06)
Kuo daugiau skaitau, tuo labiau abejoju, o prie kokios kategorijos priskirt save
Kai kurios natūralisčių mintys man visiškai svetimos, kai kurios antinatūralisčių - netgi labai artimos.
Kai kurioms išties trūksta takto ir pagarbos - tiesą sakant, abiejose stovyklose pastebėjau pasireiškiant šią tendenciją. Tai ką daryt? Matyt, teks kurti trečią kategoriją,
drungnųjų, arba tų, kurie ne už idėją, kokia ji bebūtų, o tiesiog už žmogų...
Na ir įsisiautėjo čia moteriškės
Aš manau, kad gimdymas toks dalykas, kurį geriausia kuo greičiau pamiršt ir gyvent sau toliau..iki kito gimdymo, o geriausia, kai jau žinai, kad savo "atgimdei"
Prieš pirmą gimdymą aš irgi įsivaizdavau, kad gimdysiu natūraliai-knygučių prisiskaičiau, viskas ten taip gražiai aprašyta, kvėpuot mokinausi, kažkokius kurselius gimdymo namuose dar praėjau..Aišku maniau, kad jokio nuskausminimo man nereikės ir aplamai maniau, kad jau gimdymas tai pats nuostabiausias įvykis gyvenime bus..
Deja, kažkaip viskas ne taip jau "rožiškai" gavosi-apie gimdymą namie su savo puokšte rizikų aišku nesvaigau, bet gimdymo namuose apžiūrėjau visokias vonias, kamuolius-maniau išbandysiu..Deja,gimdymo eigoj atsirado visokių nenumatytų komplikacijų- greitai buvau apkarstyta laideliais, ir epidūras buvo prirašytas gydytojos..Kažkaip tada išgaravo tos gražios natūralistinės mintys-galvojau tik apie tai, kad kūdikiui viskas būtų gerai..O visa kita..
Po gimdymo pamenu jaučiausi kažkokia lūzerė-vat nepavyko natūralistiškai, nu dabar net juokinga atrodo-koks gi pagaliau skirtumas-svarbu vaikas gimė sveikas..
Antro gimdymo bijojau kaip velnias kryžiaus-jau žinojau, kad nieko prognozuot negali, buvau nusiteikus viskam, apie natūralizmą nebegalvojau.Mintys sukosi apie išgyvenimą aplamai
Ir aišku vėl įvyko nenumatytų dalykų, gerai, kad gimdžiau ligoninėj, patyrusio specialisto, kuriuo pasitikėjau priežiūroj.Gydytoja ir nusprendė, ką daryt, kai iškilo kritinė situacija..Kas dabar žino-gal galėjo viskas būt ir sklandžiau, bet galėjo būt ir kur kas blogiau, jei būčiau sprendus pati...
Labiausiai nesuprantu apie ką čia ginčyjasi tos, kurios dar niekad negimdė..Mergaitės, neprisišnekėkit ir neprisiburkit, gimdymas mažiausiai prognozuojamas gyvenime dalykas-įsikalkit sau tai į galvą, kad paskui nebūt perdaug nusivylimo..Toks mano pats nuoširdžiausias patarimas