QUOTE(adis @ 2005 09 27, 06:16)
Nežinau kodėl, bet norėčiau paprieštarauti. Gal todėl, kad šias mintis girdžiu nepirmą kartą. Sutinku, kad psichologinė būsena yra svarbi, tačiau daugybė piktų, pagiežingų žmonių neserga vėžiu. daugumą tų, kuriuos sutinku klinikose galėčiau pavadinti labai maloniais žmonėmis. Tiesa, aš jų nepažįstu.Ir dar iš kur pas vaikus, kurie serga vėžiu, pagieža, neatleidimas. Arba, kad ir tėvas Stanislovas, kuris mirė nuo to paties vėžio, juk nebuvo panašus į piktą ir pagiežingą žmogų. Anaiptol spindėjo begaline meile žmonėms. Gal tai labai jautrių žmonių liga, kurie nemoka priimti gyvenimo toks koks yra.
Mes su vyru irgi svarstėm nuo ko ?? Visų pirma tai jo močiutė sirgo vėžiu, tik nežinau kokiu. Be to jis pats yra sirgęs hepatitu b ir tuberkulioze , imunitetas įtariam nekoks Juokaujam, kad jam skirta gyvenime išmėginti baisiausias ligas, nuo pirmų dviejų pasveiko, tikėsimės ir trečią įveikė visam laikui
Dar galvojam, kad prie jau ir taip silpno organizmo galėjo prisidėti darbas. Kvėpuoja jis ten visokiom dulkėm ir tt. Dar manom, kad rugsėjo 11 įvykiai Niujorke irgi prisidėjo. Tuo smogu kvėpavom daug, daug mėnesių
Jis rūko, bet vėžys pas jį ne plaučių, o pūslės
Prie viso to jis yra labai geraširdis ir draugiškas žmogus, gal net sakyčiau jautrokas, bet ramus. Jis sako, kad čia aš savo bambėjimu jam gyvenimą sutrumpinau
Dabar jis jaučiasi puikiai, jau gavo 2 chemijas, liko 4. Kadangi chemiją varo tiesiai į pūslę, tai jokių pašalinių poveikiu nėra
Dabar aš dėl savęs bijau. Ryt einu pas ginekologę, pažiūrėsiu ką ji sakys pačiupinėjus guzą mano dešinėje krūtyje Ryt kartu darysiuos mamogramą. Jau darė man echoskopiją, rado 2 cistas. Bet tuo tyrimu nepasitikiu visai, nes buvo atliktas "atbulom rankos" ir priedo praktikantės. Žodžiu laukiu rydienos