Onkologinės ligos 2

Lepune, sveika istojusi i musu kluba

Vezys yra diagnoze visam gyvenimui, cia nera pasveiko, yra ilgalaike remisija, kuo ji ilgesne tuo mazesne tikimybe, kad atkrisi, na as cia labai taip paprastai bandau paaiskinti. Yra toks liuks rusiskas psl., labai daug patarimu is gyvenimiskos srities, kas galima, ko negalima, ko reiketu vengti, net apie nestumus esant tokiai diagnozei raso, as labai daug informacijos ten susiradau, tiesa siandien paziuriu o ti pertvarka, bet manau susitvarkys psl artimiausi metu, senas adresiuks: www.doktor.ru

Taip pat lepunei, na pasirodo musu atvejis vos ne viens prie vieno, tik gydymo schemos skiriasi, nuoroda:

http://ubb-lls.leuke...gi/Ultimate.cgi

Ne tiek partarimu, kiek puikaus bendravimo forume pavyzdys, kaip nebijoti paklausti ir nuosirdziai atsakyti, kaip ismokti palaikyti vienas kita, kad ir virtualiame gyvenime, manau, taip pat cia daug informacijos gali surasti Siracusa, ten yra skyrelis Pregnant with a cancer - nestukems kurioms diagnozavo liga.

Linkiu gero pasiskaitymo ir puikaus sauleto savaitgalio ir prasom pradeti naudoti kremus nuo Saules mielos koleges

sveikos. Ačiū Rasyte už nuorodas.. deja rusiškai aš nepaskaitysiu, bet va angliškas forumas tai
Man šiandien darys kompiuterinę tomografiją vakare. tai gal ryt turėsiu kokių nors žinių?
Jums taip pat linkiu naudot nuo saulės kremukus (beje veidui aš dar neturiu ) bet praneša šalnas savaitgalį... visgi vyšnios praažydo...

Lepune, linkiu svariu graziu KT nuotrauku

tavo zodžiai Rasele, tegu Dievui į ausį... tik biškutį nerimauju man neleido jodo į veną.. sakė seselė kad džiaugčiausi, nes daugelis yra jam aleriškas, bet man neramu... bet gal čia tik baimės akys plačios

Kazka sumaisei
Mano mama aciu Dievui visada vaiksiojo ir labai bloagai jai dar nebuvo. Pfu pfu pfiu per kairi peti.

Manau rasyte atsakė už mane . O tikrina tai daktarų nurodymas , ne mano noras juk liga nepasitraukė tik pristabdyta . O be plaučio sunku kvėpuot , greičiau uždūsti ir blogiausia , kad ir bronchinė astma prieš 3 metus prisidėjo .

sorry Tina*.. persiskaičiau aš biškutį turbūt.. nu kai spausdinau tai ishmetinėjau visus tuos quate ir gal tavo vardas persislinko.. turiu idėja- reiktu kokio subforumo temos, kur mes savo istorijas parasytume,a? ar nebutu sunku.. nes pvz info apie vežį lietuviškai tikrai nėra daug.. kai man pasakė diagnozę, tai aš kiaurą parą sėdėjau inete ir ieškojau ieškojau.. dabar tai viskas ramu.. bet va, būtų čia istorijos su liga ir trumpai kokie tyrimai,kiek chemijų ir pan.. kad žmogeliukas kurį užpuolė tokia šokiruojanti diagnozė nusiramintų kiek įmanoma ir nusiteiktų kas laukia..
taip pat būtų lengviau ir bendraujant, pasižiūri pas arvirą istorijoj- aga, plaučiai.. tas ir anas..
aš savo istoriją jau parašiau, ir mielai ją publikuočiau, nėr ką man slėpt, o kartais tai padeda ir kaip terapija.. išsikalbėjimo, kai negali pasakyti kaip jautiesi artimiesiems.. nes jie pergyvena už tave daugiau nei reikėtų aišku, dar yra dienoraščiai parašykit savo nuomonę.. dėkoju visoms ir linkiu didžiausios sveikatos

Sveikos, mergaitės
Mes su mama šį penktadienį buvom onkologiniame. Tikrinomės. Viskas gerai. Ačiū Dievui. Mama jaučiasi gerai, prisižiūri. Po operacijos praėjo apie pusantrų metų - rodos tiek daug, bet kartu ir tiek mažai
Dar turiu vieną klausimėlį: mano mamytei reikia protezo. Gal žinote, kas gali/turi teisę išrašyti siuntimą pasiimti protezą iš ortopedinių prekių parduotuvės? Šeimos gydytojas tai kažin ar galės
Visoms linkiu geros geros sveikatos

va, jau turiu atsakymą apie KT.. pasakė kad gyju..nieko bloga neįžvelgė, tik sumažėjusį limfmazgi tarpuplautyje, nuo 1,7cm iki 0,5cm.. valio valio valio.. visgi tos kančios besilašinant davė rezultatų bet liko dar du kursai.. tikiuosi ištverti.. man irgi lašina raudona chemija(doxirubiciną), bet čia todėl, kad jauni ir gražūs( kaip aš) agresyvią chemiją pakelia lengviau.. bet tik nežinau ar tai yra baisu, nes man plaukai visi nenuslinko.. liko trečdalis plaukučių.. o žymiai baisiau kai leidžia tokį šviesos bijantį dacarbazine... va tada tai ir greitis labai lėtas ir venos randėja..
turiu klausimą iškentusioms chemiją- ar randų ant venų po kurio laiko nelieka? o gal reikia tepti nuo randų contratubex? bet daba dar biški bijau, kad nepatektų į kraują ar pan...

Mamytės,nesupykit kad paklausiu tokį klausimą.Ryt santariškėse bus operuojamas artimas žmogus,kuriam žarnyno vėžys.Ar galit man visiškai pasimetusiai pasakyti,kiek reikia sumokėti už operaciją?Jei turit patirties parašykir man į az. Labai laukiu

Sveikos visos
Ilgai nelindau į šį skyrelį, nes per daug nieko gero negaliu pasakyt. Mamai negerėja, netgi blogiau viskas. Limfomos augliai atsinaujino galvoje ir panašu kad "pikčiau". Todėl vėl leidžia metatreksatą. Dėl kepenų tai gali būt kad ir nebedarys nieko, nes anot gydytojų "neatlaikys". Mama sunykus iki 45 kg. Bet blogiausia ne tai. Dėl tų auglių jai užsikirtinėja kalba, pamiršta ką norėjo pasakyt, o jei tėvukas nesupranta - rėkia ant jo. Išvis pasidarius pikta, konfliktiška, jei ne liga sakyčiau ėmė sirgti didybės manija. Tik ji geriausiai viską žino, visi kvailiai ir nukvakę. Kiekvieną dieną morališkai terorizuoja tėtį, rėkia, šaukia ant jo, iškeikia, nekenčia. Dabar ligoninėje, tai palatoje konfliktuoja su kaimynėm "nekalbėkit, nes man nepatinka ir t.t.", su sesutėm ir gydytojais, iškelia scenas kad jai mažai valgyt ir pan. Nenori kad jai leistų vaistų, nesimatuoja temperatūros ir t.t., nematuoja ir nesiduoda pamatuoti šlapimo - jeigu gydytojams reikia, tegu ir pasidaro. Kitą dieną jau kitaip kalba. Vienu žodžiu tėtis nežino kaip atsiprašinėt, bando glaistyt ten padėtį, tai dar labiau gauna - prie visų jį varo lauk, visaip išvadina ir pan. Tie kurie jai daugiausiai padeda, yra blogiausi - tėtis ir brolis. Vienu žodžiu nežinau nei kaip tėčiui padėt, nei pačiai kaip nuo viso šito negatyvo gelbėtis - gimdymas ant nosies, net negaliu nuvažiuot ir pakeist, kad pailsėtų. Ką sakyt tėvukui kuris jau kalba "nušaučiau ją ir pats nusišaučiau" ir kuris tikėjo pasaulio teisingumu "už ką Dievas ir ją ir jį šitaip baudžia, mes nieko blogo nepadarėm".. Bandau jam aiškinti kad pasaulyje nėra taip paprasta, bet vis tik žmogui reikia kažkokio atspirties taško, kad dar galėtų laikytis. Suprantu kad tai liga, kad dažnai mama nesuvokia savo elgesio ir jo pasekmių, tuo pačiu ir gaila ir pikta. Kaip atsikratyt to kaltės jausmo ir baimės, kad nieko negali padėt ir netgi įtakot įvykių (pvz. jei gydytojai atsisakys gydyt dėl tokio elgesio, jie bus pilnai teisūs, šiais laikais nenori gydytis - negydysim, nes net nežinau ar begalima tikėtis kažkio pagerėjimo).

Oi, Vasara, kaip liūdna Bet savęs nekaltink. Turi būti stipri dėl savo būsimo leliaus. Suprantu, kad sunku, bet... net ir po didžiausio lietaus išlenda saulutė