QUOTE
Taip Sviesele ir man labai dziugu, kad pagaliau ir Lietuvoje minima limfomos diena, ta proga su Lepune aplankeme Kauno hematologijos klinika, isdalinome kraujo laselius - vilties simbolius, lankstinukus apie kaulu ciulpu dnoryste bei knygeles apie limfoma, pasveikinome cia dirbancius gydytojus, sesutes, ligoniams palinkejimo sveikatos. Visa tai ivyko onkohematologiniu ligoniu bendrijos iniciatyva, o mes su lepune padejome sia diena pamineti ir Kaune.
Ačiū Raselei ir Ležūnei už jų atjautą ir dėmesį kitiemsManiškis tai nei į koncertą, nei kitur nėjo. nenori niekur iš namų lįsti ir šiaip nuotaikos nekokios. Dabar išėjo iš darbo ir ilsisi. Gal po poros savaičių į naują darbą eis. Darėm KT ur echoskopijos tyrimus, tai kadangi nedalyvavau, tai gydytojas jam tepasakė "neblogai", "limfmazgio dydžiai" nepakitę????, padidėję šiek tiek kepenys. Turėtų po kelių savaičių siųst pas radiologus spindulinei. Aš čia vis jam papildomų tyrimų gydytojo prašyt maldauju, o ji nuo ligoninės ir kvapų iškart vemt pradeda. Tai dabar tyliu ir laukiu, kada greičiau vėl gyvenimas be ligoninių prasidės.
Juokingiausia, kad dabar maniškis iš veido toks "katinėlis" su mažai plaukų. Apsikirpo čia pas tokią gražią ilgakoję trumpu sijonėliu (čia vyro versija, kad nematė, kad be plaukų liko), tai dabar nei šukuot nereikia
,nors gyditoja buvo uztikrinus kad nenukris ne vienas plaukelis,bet kai pradejo kuokstais birti as ir nebelaukiau,sedau i kede ir nusivariau su masinele plikai 
,ziurejau i veidrodi juokiausi ir kartu norejosi verkti 
...skaudziausia buvo septynmecio sunaus reakcija,apsikabino ir tyledamas negalejo paleisti 
...bet mergaites uztat kokie dabar plaukai 
...isvada,bet kokiame blogyje galima rasti kazko gero 
?
Tai as jai sakau komandiruokis i klinikas ir prasinek, o as ir ilekiu i kabineta pasiziuriu i gydytoja ir islekiu per kelias minutes, net uz duru laukiantys nustemba, kad as taip greitai, nes ir mane nuo ju jau pykina 
