Aš pati nekalbėjau su gydytoju. Buvo tik vyras ir anyta. Na tai jiems pasakė, kad dabar gelta, todėl nieko negalime padaryti (gelta dėl metastazių į kepenų limfmazgius). Atliko tik drenažą - tulžiai nutekėti. Liepė atvykti po kokių 3 savaičių, kai praeis gelta. Taigi, lyg ir viskas aišku. Bet jie įdavė ligos išrašą. Va ten aš ir paskaitinėjau... Pagal ligos kodus - 4 stadija, vėžys neoperabilus, bus vėliau skiriamas paliatyvus gydymas. Turbūt suprantate ką tai reiškia.
Mums chemija kas 2 savaitės. Tikiuosi, kad kitas kartas - paskutinis 
Adis, maniškis sirgdamas nori jaustis kaip sveikas, kol nepradeda žaibuoti akyse. Todėl juda kruta, nors darbo sienų vakarais tai stengiuosi jį kaip galima daugiau lepinti
Taure, tai mes čia kaip ir susibūrę į tokį "virtualų klubą". Vienos apie ligą daugiau išmano, kitos mažiau, bet stengiamės viena kitą palaikyti. Nors taip norisi pamiršti tas ligas...
Adis, maniškis sirgdamas nori jaustis kaip sveikas, kol nepradeda žaibuoti akyse. Todėl juda kruta, nors darbo sienų vakarais tai stengiuosi jį kaip galima daugiau lepinti
Taure, tai mes čia kaip ir susibūrę į tokį "virtualų klubą". Vienos apie ligą daugiau išmano, kitos mažiau, bet stengiamės viena kitą palaikyti. Nors taip norisi pamiršti tas ligas...
Užvesdama šią temą pagalvojau ,kad gali būti virtualus klubas 
juk panašiai taip ir yra - jeigu rašot reiškia ši tema reikalinga ir ji gyvuos 
nors maloniau išgirst geras naujienas bet yra taip kaip yra .
juk panašiai taip ir yra - jeigu rašot reiškia ši tema reikalinga ir ji gyvuos nors maloniau išgirst geras naujienas bet yra taip kaip yra .
QUOTE(Kafka @ 2005 08 24, 17:41)
Jus nuostabios....Skaitau ir jauciuos tokia menka pries Jus. Saunuoles, kovokite, niekada nepasiduolite. Siap ar taip, kas benutiktu Jus visos jau esate nugaletojos.
Man paciai taip pat teko susidurti su sia liga, serga mociute, zarnyno vezys lyg ir...
oj...atrodo tikrai neberasime nei vienos seimos, nei vieno gimines ratelio, kurio nebutu plietusi si liga...
Na, bet dar karta pasikartosiu:nei su viena is jusu nebendravau, tik perskaiciau cia Jusu istorijas...Bet to pakako, kad kartkartem pajusciau Jus esant mano sirdyje...
Man paciai taip pat teko susidurti su sia liga, serga mociute, zarnyno vezys lyg ir...
oj...atrodo tikrai neberasime nei vienos seimos, nei vieno gimines ratelio, kurio nebutu plietusi si liga...
Na, bet dar karta pasikartosiu:nei su viena is jusu nebendravau, tik perskaiciau cia Jusu istorijas...Bet to pakako, kad kartkartem pajusciau Jus esant mano sirdyje...
ačiū.. bet tai kažkaip natūraliai, iš širdies, tapau geresnė nei prieš tai, ir pati tuo džiaugiuosi
QUOTE(Sviesele @ 2005 08 25, 12:12)
Maniškiui chemijos kursai kaip ir į pabaigą, bet su širdim bijau, kad irgi ne kas. Kišenėj visada valodolio nešiojas, teko kelis kart širdies lašų girdyti... Reiks šeimos gydytojos prašyt, kad pas kardiologą pasitikrint nusiųstų.
Lepune, kovok iki galo. Mes atrodo irgi tavuoju pavyzdžiu turėsim sekti
Lepune, kovok iki galo. Mes atrodo irgi tavuoju pavyzdžiu turėsim sekti
Man irgi blogai su širdimi būna kelias dienas po lašinimo, tiesiog duria, ir labai dažnai žiovauju (dar žandikaulį išsinarinsiu.. i penkias minutes bent porą kartų, tokia amžina miegalė jaučiuosi) bet žinau kas pasdeda- kalio chloridas.. jis labai kenkia skrandžio gleivinei, jei naudot, tai tik su daugybe maisto.. bet padeda
ir aš taip jau ir darau, kelias dienas prieš chemiją pageriu po du šaukštus stiklinėje, ir po to kelias dienas... atsigaunu labai gerai.. bet jei su skrandžiu blogai.. bet ką daryt, jei iš maisto kalio nepasisavina, ir rodo kalio trūkumą??? paprašykite Sviesele biocheminio kraujo tyrimo siuntimo, paims biškelį daugiau kraujo, bet bus aišku, ar ne dėl tos pačios priežasties silpnumas..QUOTE(Čiauškutė @ 2005 08 25, 18:07)
Ačiū merginos aš sveikstu , nes ligos mano draugėmis negali tapt nors visaip bando prisigerint prie manęs - tik mums ne pakeliui .
aš sveikstu , nes ligos mano draugėmis negali tapt nors visaip bando prisigerint prie manęs - tik mums ne pakeliui .esi gyvas optimizmo pavyzdys
klubas: Čia kaip klubas tie musu pašnekesiai, patarimai.. jei yra noro, galima susibėgt, bet vasara baigiasi, tai noro į kitus miestus lėkt kaip ir sumažės
Sveikinu Taure
, prigasdinom tave, bet iš tiesų- jūsų liga- tik viršunėlės, nereiks kraustytis į Lietuvą, tik gal mažiau dirbt, ir daugiau organizmo žiūrėt Laikykitės visos naujos, ligoniukės ir artimosios.. visiems sunku, bet svarbu nepamiršti, kad visgi dažniausiai tai pagydoma
Liko vienas kartas man.. kitą savaitę
QUOTE(rasyte @ 2005 08 24, 08:00)
Tina, sis tyrimas tiria vezio zymenis organizme, pagal turima liga, galima tiriant siuos zymenis stebeti ligos eiga.
Aciu uz nuorodas, atspausdinau mamai.
O kazin jai kaip onkologinei ligonei (turi invaliduma) ar nebutu pigiau? Kur reiketu kreiptis?
QUOTE(Čiauškutė @ 2005 08 24, 09:47)
Stiprybes tau.
QUOTE(Kafka @ 2005 08 24, 16:41)
atrodo tikrai neberasime nei vienos seimos, nei vieno gimines ratelio, kurio nebutu plietusi si liga...
Tai lyg musu amziaus maras
Taure, 
Pas mus rodos viskas stojasi į senas vėžias. Vyras išlėkė į darbą pasišnekėti dėl lengvesnių darbo salygų. Tubūt maus dirbti nuo kitos savaitės 
Dar žada lėkti savaitgaliui pailsėti su maže Pirmą kartą būsiu viena tiek laiko, jei žinoma gausis išvažiuoti
Vakar pasakė mamai, jeetus kaip ji verkė, rodos negirdėjo, kad viskas baigėsi gerai. Šiandien paskambino jau ramesnė, susitaikė
Geros jums nuotaikos ir ramaus savaitgalio
Dar žada lėkti savaitgaliui pailsėti su maže Pirmą kartą būsiu viena tiek laiko, jei žinoma gausis išvažiuoti Vakar pasakė mamai, jeetus kaip ji verkė, rodos negirdėjo, kad viskas baigėsi gerai. Šiandien paskambino jau ramesnė, susitaikė
Geros jums nuotaikos ir ramaus savaitgalio
Siandien Maximoj 2 jaunos ir sveikos motereles susikibo ir baisiausiai apsikoliojo, kuri pirmiau stovejo eileje. Tai tada prisiminiau jus ir pagalvojau - dieve, jums tik tokios bedos. Kokie pikti buna sveiki zmones.
Kaip jums sekasi visoms?
Kaip jums sekasi visoms?
Labas visoms,
atsidūriau sudėtingoje situacijoje, reikia pasakyti tėvams, kad sergu. Liga buvo nustatyta balandį, iki šiol mano tėveliai nežino. Jie jau metuose, mamos sveikata daugiau nei bloga, pastoviai aukštas spaudimas, po insulto ir dar širdis labai silpna. Vis atidėjinėjau pokalbį, gyvename skirtinguose miestuose, bendraujame telefonu, jie galvoja, kad nelankiau, nes turėjau labai daug darbo...Norėjau juos apsaugoti nuo tokių žinių, galvojau baigsiu chemijos kursą ir pasakysiu - viskas gerai, tačiau kiek suprantu gydymas dar nesibaigė, laukia antras etapas, apie kurį sužinosiu tik rugsėjo pabaigoje. Rugsėjo vidury mamos gimtadienis ir kiekvienais metais aš važiuoju, ruošiuosi ten vykti ir dabar, nieko nesakyčiau galbūt ir toliau, bet išduos viską plaukai...Nevažiuoti negaliu, jie jau užsiminė, kad laukia. Skambinau psichologinės pagalbos linija, onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, tokį radau gulėdama KUMK skyriuje, skelbimų lentoje, tikėjausi konsultuos specialistai, deja jis neveikia...
Kiekvienai jūsų reikėjo pereiti tą etapą - gal pasidalinsite patirtimi, kaip pasakėte tėvams, kaip jie reagavo į žinią, kad sergate. Mano tėveliai baisūs panikuotojai, labai bijau, kad palaikymo nesulauksiu, o mano pasakymas tik pridės problemų.
atsidūriau sudėtingoje situacijoje, reikia pasakyti tėvams, kad sergu. Liga buvo nustatyta balandį, iki šiol mano tėveliai nežino. Jie jau metuose, mamos sveikata daugiau nei bloga, pastoviai aukštas spaudimas, po insulto ir dar širdis labai silpna. Vis atidėjinėjau pokalbį, gyvename skirtinguose miestuose, bendraujame telefonu, jie galvoja, kad nelankiau, nes turėjau labai daug darbo...Norėjau juos apsaugoti nuo tokių žinių, galvojau baigsiu chemijos kursą ir pasakysiu - viskas gerai, tačiau kiek suprantu gydymas dar nesibaigė, laukia antras etapas, apie kurį sužinosiu tik rugsėjo pabaigoje. Rugsėjo vidury mamos gimtadienis ir kiekvienais metais aš važiuoju, ruošiuosi ten vykti ir dabar, nieko nesakyčiau galbūt ir toliau, bet išduos viską plaukai...Nevažiuoti negaliu, jie jau užsiminė, kad laukia. Skambinau psichologinės pagalbos linija, onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems, tokį radau gulėdama KUMK skyriuje, skelbimų lentoje, tikėjausi konsultuos specialistai, deja jis neveikia...
Kiekvienai jūsų reikėjo pereiti tą etapą - gal pasidalinsite patirtimi, kaip pasakėte tėvams, kaip jie reagavo į žinią, kad sergate. Mano tėveliai baisūs panikuotojai, labai bijau, kad palaikymo nesulauksiu, o mano pasakymas tik pridės problemų.
Nenoriu gąsdinti, bet vyro močiutė po tokios žinios atsigulė į ligoninę su širdim. Bet pasakyti teks, net nežinau ką patarti 
Laikykis
Laikykis
Pirmiausia noriu palinket tau stiprybes,o teveliams apie tai turesi anksciau ar veliau pasisakyti man atrodo jau geriau ta bloga zinia tegul nuskamba is tavo lupu,negu juos pasieks koks iskraipytas tiesos mazai turintis faktas is ,,bobu pasto" ,sunku ka nors ir patarti,bet kaip nors svelniai pradek ruosti tai temai,sekmes tau
,sunku ka nors ir patarti,bet kaip nors svelniai pradek ruosti tai temai,sekmes tau
Sveikutės,
Dažnai paskaitinėju šį forumą, bet vis nedrįstu prisijungti. Mano vyras serga žnypliuotuoju - Hodžkino limfoma. Kai sužinojom apie ligą, galvojau kad išprotėsiu. Taip buvo sunku, norėjosi su kuo nors pasidalinti skausmu ir baime, bet nebuvo su kuo. Vyrui bijojau parodyti savo išgastį ir pasimetimą, tėvams taip pat sakyti nenorėjau. kokią savaitę praverkiau pasislėpusi nuo artimųjų. Buvo taip sunku.........
dabar viskas lyg ir atsistojo į savo vėžias- leidžiamės chemiją ir stumiamės į priekį.Dar du kartai liko, po to žiūrės daktarai toliau ką daryti.
dabar tik vėl kažkokia depresija puola. šiaip po chemijos būdavo lyg ir nieko vyrui- tik pykindavo( plaukai nenuslinko ). dabar kažkaip blogyn pradėjo eitis, vis skrandį skauda , rėmuo ėda, pasidarė nervuotas ir baisiai piktas, vaikų gaila, jie labiausiai kenčia nuo nervų protrūkių- nekas.Matosi ant žmogaus, kad jam negerai.Aš tai viską suprantu, viena pažliumbiu pasislėpus, palengvėja truputį, bet vaikai....Ech, nors jums pasiguosiu...........
adis, suprantu tave, labai sunku tėvams pasakyti. Jiems turbūt dar sunkiau tai išgyventi- mačiau, kaip mano ir vyro tėvai tai sunkiai pergyveno.
Stiprybės jūsų šeimai.
Dažnai paskaitinėju šį forumą, bet vis nedrįstu prisijungti. Mano vyras serga žnypliuotuoju - Hodžkino limfoma. Kai sužinojom apie ligą, galvojau kad išprotėsiu. Taip buvo sunku, norėjosi su kuo nors pasidalinti skausmu ir baime, bet nebuvo su kuo. Vyrui bijojau parodyti savo išgastį ir pasimetimą, tėvams taip pat sakyti nenorėjau. kokią savaitę praverkiau pasislėpusi nuo artimųjų. Buvo taip sunku.........
dabar viskas lyg ir atsistojo į savo vėžias- leidžiamės chemiją ir stumiamės į priekį.Dar du kartai liko, po to žiūrės daktarai toliau ką daryti.
dabar tik vėl kažkokia depresija puola. šiaip po chemijos būdavo lyg ir nieko vyrui- tik pykindavo( plaukai nenuslinko
). dabar kažkaip blogyn pradėjo eitis, vis skrandį skauda , rėmuo ėda, pasidarė nervuotas ir baisiai piktas, vaikų gaila, jie labiausiai kenčia nuo nervų protrūkių- nekas.Matosi ant žmogaus, kad jam negerai.Aš tai viską suprantu, viena pažliumbiu pasislėpus, palengvėja truputį, bet vaikai....Ech, nors jums pasiguosiu...........adis, suprantu tave, labai sunku tėvams pasakyti. Jiems turbūt dar sunkiau tai išgyventi- mačiau, kaip mano ir vyro tėvai tai sunkiai pergyveno.
Stiprybės jūsų šeimai.
