Onkologinės ligos 2

Laikykis Čiauškute. Linkime kuo greičiau atsigauti Maniškiui chemijos kursai kaip ir į pabaigą, bet su širdim bijau, kad irgi ne kas. Kišenėj visada valodolio nešiojas, teko kelis kart širdies lašų girdyti... Reiks šeimos gydytojos prašyt, kad pas kardiologą pasitikrint nusiųstų. Buvom svečiuose, tai tvankiam kambary truputį pasėdėjom, žiūriu, kad jau laikas daiktus pakuoti - visas šlapias kaip iš vandens išlipęs, net papilkėjęs (bet kaip visi vyrai - sėdi, kenčia, kol nenugrius). Tai dabar svečiavimąsi tik lauke pripažįstam ir kelioms valandoms, o į namus tai praktiškai nieko ir nekviečiam, nes kaip atrodys, kai po valandos vyrą prigult varysiu.

Sveikiname Taure Jus su gan neblogais tyrimų rezultatais. Svarbiausia, kad chemijos daug nereikės (tas vienas kartas, spėju, daugiau prevencinis, kad , jei dar kokią ląstelė bandytų atsigauti - ją iš anksto sunaikinti). Na, tai stiprėkit po operacijos ir po chemijos, stiprinkit kraują ir organizmą.

Lepune, kovok iki galo. Mes atrodo irgi tavuoju pavyzdžiu turėsim sekti

noriu truputėlį ir aš pasikalbėti ir pasiguosti Jau seniai buvau čia parašiusi, bet dažnai užeinu pasiskaityti, kaip jums sekasi, pasisemti iš jūsų patirties

mano mamos akiai kažkas atsitiko, atsirado juodas taškelis, kuris didėja. Klaipėdos daktarai išsiuntė į Kauno klinikas. Mamai mūsų daktarai nieko nesakė, o pasirodo, kad tas gydytojas onkologas kažkaip keistai čia gavosi, mamai niekas nesakė, kad jai įtariamas kažkoks vėžinis susirgimas....nuėjo į kabinetą ir ten šokas ištiko. Onkologas sako, kad onkologiškai viskas tvarkoj , nieko nėra, klaipėdiečiai sako, kad rado kažkokių atplaišų akyje, jiems atrodo, kad jos vėžinės tai dabar nebeaišku kas jai yra....sako, kad liga, kurios Lietuvoje tėra 2-3 atvejai nepamenu net jos pavadinimo, net pati mama iš šoko nebepaklausė...... taip ir sėdim nieko nežinodami. Tai va norėjau paklausti- ar yra kokių akies vėžių ar panašiai? nesu apie tokius girdėjusi.......

Tauryt, nes apsižliumbiau, kad naujienos geros

Užsukuju į jūsu skyrelį ir negaliu atsistebėti kokios jūs šaunuolės, stiprios , nenugalimos , pavyzdys toms , kurios........geras pavyzdys visoms.Kad visos taip mastytu išnyktu žodžiai , kurie kartais naudojami per dažnai ir jie tampa nuvalkioti.

Taure,
ir aš prisidedu prie visų palinkėjimų ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad liga buvo laiku pastebėta ir, tikiuosi, visiškai bus sustabdyta. Mažas piktybiškumas - tai vienas iš geriausių variantų šios ligos atžvilgiu.tai reiškia, kad ligos eiga nėra tokia greita ir gali būti sėkmingai sustabdyta. Sėkmės Jums ir likimo globos.

Čiauškute,
laikykis, saugok save. Širdelė tabaluoja ir nevėžinikam. Gal kalta ir karšta vasara? Kas be ko chemijos indėlis taip pat nemažas, bet kiek atsimenu, ji tau taikyta seniai. Tu mūsų optimizmo ir stiprybės simbolis. Sveik.

Šviesele, aš po chemijos, jaučiu didelį nuovargį, tai pirmąją savaitę kaip reikiant jaučiu ir širdį. Patirtis mano būtų tokia: išsigulinėju 4-5 dienas ir pamažu pradedu vaikščioti, pastebėjau, kad tada širdis pailsi ir beveik jos nejaučiu. Iš pradžių pradedu vaikščioti iš lėto, nes paskubėjus nieko gero nebūna. Vėliau viskas atsistato, apriboju ir namie veiklą, prisišeiminikauju, kai atsigaunu, maždaug po 10 dienų.
Po pirmosios chemijos buvau labai išsigandusi,išėjus trečią dieną pasivaikščioti dėl širdies nesugebėjau grįžti namo, gavu kviesti taksi. Nusprendžiau, kad tai dėl didelio nuovargio ir gal būt toksinio poveiko. Geriu labai daug skysčių.
Nežinai, kokiu ciklu jums leidžiama chemija, gal per daug aktyviai judate. Aš greičiau ir dabar nepaeinu, tai visus išėjus pristabdau, vyro prašau vaikščioti lėčiau, nors sveika lėkdavau su vėju... Lėčiau judėdama žymiai geraiu jaučiuosi. Gal Jums mano patarimas padės.
Atsiprašau, galbūt nelabai rišliai rašau, vakar buvo šeštoji chemija, sunku susikaupti, bet tikiuosi mane supratote.

Baimė visviena išliks visam laikui, juk piktasis gali bet kada vėl atsirasti Bet svarbiausia, kad dabar jis laimingas, linksmas Nuo vakar badavo, plovė skrandį, šiandien eina tikrintis tubelių tarp inkstų ir šlapimo pūslės. Didysis auglys buvo prie pat vienos tūbelės, daktaras nori įsitikinti, kad neliko jokių siurprizų

bet gali ir neatsirasti... prie gretimo stalo - mano kolegė - jau pagijusi... buvo II stadija... po chemijos savaitę vemdavo... buvo iš ligoninės pabėgusi nuo chemijos.... o dabar vėl ramiai nubėga po 5 km.. gal tiesiog kokia kieno sėkmė... Laikykitės, stiprybės Jums abiems

Ačiū merginos aš sveikstu , nes ligos mano draugėmis negali tapt nors visaip bando prisigerint prie manęs - tik mums ne pakeliui .

labai dziaugiuosi uz jus,juk sakiau kad viskas bus gerai ,pamatysit,ir jokiu siurprizunebus,sekmes

labas visoms,
mano šeimą taip pat ištiko ši nelaimė - mano uošviui nustatė skrandžio vėžį. Kadangi gydymo neskyrė, o išleido namo, suprantame, kad jį visiškai KMUK daktarai "nurašė". Dabar esam pasimetę nežinom nei kaip elgtis, nei kur kreiptis. Gal jūs iš savos patirties pagelbėtumėte savo patarimais, ką pirmiausiai reikia daryti, juk nelauksim, kol žmogus visai nusilps. Jam dabar nieko neskauda, vaikšto, kiek mityba sutrikusi.

Visų pirma užjaučiu, sunku susitaikyti su tokiu "svečiu" gyvenime.
Susinervijau juodai, kaip nurašė ??? Nieko nepaaiškino kodėl negydo ? Papasakok plačiau

Merginos, jūs negalvojate įkurti klubelį ? Naujai susirgusiems žmonėms tai būtų kaip didžiausias pavyzdys, kad žmonės ir vėžiu sirgdami gyvena, džiaugiasi, gimdo vaikus, baliavoja ir verkia.
Kol patys nebuvom susidūrę, aš įsivaizdavau, kad sergančiojo gyvenimas sustoja, nebetenka prasmės. Taip ir jaučiausi pirmas porą dienų, nors pati ir nesergu. Bet paskaičius jūsų istorijas, gautas AŽ (aciū rašiusioms, mano vyras skaitė ir džiaugėsi jūsų sėkmėmis) ašaros nudžiuvo ir nuotaika pasikeitė. Supratau, kad kas benutiktų, reikia gyventi iki paskutinės akimirkos su džiaugsmu širdyse
Aš manau, kad realus bendravimas su žmonėmis kurie susiduria su tuo, kurie įveikė arba šiuo metu kovoja, suteiktų daug drąsos, pasitikėjimo ir vilties naujokams (Duok Dieve, kad jų būtų kuo mažiau). Be to, dalinimasis informacija visiems į sveikatą, kaip suprantu, Lietuvoje gan sunkoka prakalbinti gydytojus
Ką manot ?