Kodėl palikot antrą pusę?

Na, ir kur gi tu zadi deti tuos savo jaunus metus? juk neuzkonservuosi? greiciausiai po skyrybu atsiduosi kitam, kuris (sutik, didele tikimybe) su laiku pasirodys esas toks pat blogas, ar net blogesnis nei pirmasis ex. Tik skirtis bus sunkiau, nes, skirtingai nei pirma karta, tu jau gerai zinosi skyrybu "kaina"

O ar nepagalvojot, kad galbut mes pacios esam per dideles egoistes (kaip ir jie, zinoma), kad nesugebame gyventi kartu su jais?    juk labiausiai  del skyrybu kencia musu vaikai (net jei tuo metu atrodo, kad jie kaip ir mama jaucia palengvejima) Cia, zinoma, nekalbu apie skyrybas del fizinio smurto ar kitokiu panasiu baisiu dalyku.

skaitau ir negaliu patiketi... kiek visokiu istoriju ir isgivenimu. nebusiu isimtis ir papasakosiu savaja... su savo ex pragyvenom 9 men. istekejau todel kad "seima" mane ikalbejo "nes gimditi nesusituokus negerai"... Stebuklingas gyvenimas prasidejo neuzilgo, kadangi apsigyvenom pas jo mama (kuri nevenge alucio ir kitokiu gerimu), kaip ir pridera i namus atejau netusciom... su savimi atsiveziau viska pradedant nuo patalynes ir leksciu ir baigiant tv ir sklabimo masina... jau tada buvau 3 men. nescia. Dirbau dviejose darbose, vaziavau i komandiruotes, dalyvavau kongresose ir kt. susiburimose darbo reikalais... O mano mielasis sugebejo likt be darbo, nes ji uzknyso dirbti tai ko jis nenori. Pradejau per savo pazystamus jam ieskoti darba, tada jis man pareiske jug uz "bobos sijono nesisleps", nuryjau ir tai. Viena vakara gryzdama namo nualpau autobuse nuo karscio.... Gerai kad kazkoks vyras mane spejo pagaut ir nesusizeidziau... Atejau namo visa apsiverkus ir papasakojau jam kas nutiko ir paprasiau kad nuo rytojaus jis atvazinetu manes pasiimt is darbo (savo masinos neturejau, o jis savos man neduodavo), bet jis lediniu veidu man pareiske kad nieko cia tokio baisaus nenutiko ir kad neprisigalvociau.... nuo tos dienos vazinejau su taxi... Kadangi jis vis nedirbo ir amzinai budavo pavarges (o nestumas jau buvo 6 men.) viska daryvau pati.. Viena diena as paklausiai jo kada jis pagaliau isidarbins ir ka apskritai sau galvoja... Ponas buvo nenuotaikoje ir pradejo staugt, staugti nusibodo ir jis mane pastume, as nugriuvau ir stipriai uzsigavau pilvuka... kad isvengt dydesnio skandalo uzsisukau ir isejau pas drauge kuri gyveno salia... ten man pasidare bloga ir isvaziavau su greitaja i ligonine. Jau tada pagalvojau pirma karta kad reikai ji palikt ir begti kuo toliau... bet kurgi tau... atvaziavo, atsiklaupes ant keliu atsiprasinejo stora lenkiska kiaule (taip mane vadindavo) ir zadejo kad tai buvo netycia ir t.t... Patikejau... Kai pagaliau susilaukiau Katunio:) ir gryzom mano jis griuvo miegoti nes buvo pavarges nuo nedarbo o as turejau atsiliept i klijentu skambucius, nes jie netylo visa nestumo laika ir net tada kai gimdziau... Musu seimoje as buvau tas kuris ja islaiko... Gerai kad likus 3 dienom iki gimdimo mano seima man padejo tose namuose padaryti sioki toki remonta, nes vaiko i toki kambari as atvezt negalejau.. jau nekalbant apie tai kad lovyte, vezima ir t.t. nusipirkau pati ir uz savo pinigus... Kai Katuniui suejo 2 sav. kartu pradejom vazineti i darba, gryzdavau nusikalusi ir nejausdavau net koju.. o i namus reikejo nupirkt ka nors valgomo ir dar paruost... as jau nekalbu apie tai kad kai kas nesugebedavo net indus issiplauti. Kai eilini karta viduri nakties anyta igriuvo i kambari, nes vaikas verke ir as negalejau jo nuramint, prasidejo skandalas... po 2 dienu issinuomavau buta nes taip gyvent daugiau negalejau.. Va tada mano vyrelis pasirode visame grazume... Kai kraustems pradejom bartis ir jis man trenke per veida .. to pakest negaalejau, ir gavo jis atgal, prasidejo mustines, vaikas verke, as su melynem... tuo metu atvazavo mano brolis, nes padejo vezti mums daiktus, turejau pameluoti kad netycia nugriuvau kad nepradetu jie aiskuntis "vyriskai" ... Ta vakare labai rimtai pasikalbejom ir nusprendziau pabandyti dar karta.. Tipo abu jauni, reikai prisitrint, jam sunku nes nedirba, as perdaug pavargusi nuo darbu ir vaiko ir dar nuo milijono kiti daliku... Savotiska ramybe truko neilgai, iki kaledu, per kurias gavau porcija izeidimu prie visos jo gymines ir ne ka maziau kai gryzom i namus, cia buvo "pati geriausia mano Kaledine dovana"... Sekancia diena jis svente Kaledas su draugu  , kai paguldziau maziuka miegoti atsisedau kartu su jais uz stalo pasedeti ir pabendraut, atidariau skardine su alum, o jis man ja isrove is ranku ir ibruko savaja kur buvo like keli gurksniai... Pasakiau kad noriu atsigert is tos kuria atydariau ir jis demonstrativiai i ja spjove ir atidave man isvadindamas stora, lenkiska kiaule. To man jau buvo perdaug ir as pratrukau... pasakiau viska ka galvoju, kad gyvena uz mano saskaita, kad visai nepriziuri vaiko, kad nesugeba net iseit i lauka kad as po visu darbu bent porai valndu prigulciau ir ta sarasa galeciau vardint dar ilgai... Atsistojusi ispyluau jam ta alu ant galvos ir nuejau detis savo ir vaiko butiniausiu daiktu... kai jau buvau susidejusi reikalingiausius dalikus ir apsirengusi uzejau i virtuve ir pasakiau kad iseinu kartu su vaiku ir uz buto nuoma daugiau nebemokesiu. Graziam atsisveikinimui gavau doze smigiu ir maldaudama kad nekeltu skandalo ir nepazadintu maziuko siap ne taip isprudau is tu namu.... Niekada nepamirsiu kai ziema su vaiku ant ranku stovejau ir negalejau issikviest taxi kad mane nuveztu pas tevus... Kai atsiliepe dispecere ir pasake kad maziausiai valanda turesiu laukt nesusilaikiau ir pradejau verkt, pasakiau kad mane sumuse vyras ir as su 3,5 men. kudikiu stoviu lauke ir labai bijau jis manes pasigailejo ir lb greitai masina atvaziavo..... Ta nakti tapau vienisa mama... Uz menesio mano Katuniui bus 8 metai, jis bendrauja su savo teciu ir vis klausineja manes kodel mes negyvenam kartu....
wau.... gavosi beveik puse romano 

Ar esi laiminga tuos astuonerius metus be savo vaiko tevo?

o as noreciau visom patarti neskubeti skirtis ir isnaudoti visas galimybes islaikyti seima.

juk labiausiai  del skyrybu kencia musu vaikai (net jei tuo metu atrodo, kad jie kaip ir mama jaucia palengvejima)

nes, kai viena mama augina vaika, santykiu seimoje pavadinti "normaliais" irgi negalima  taip, kad gerai pagalvokit!

greiciausiai po skyrybu atsiduosi kitam, kuris (sutik, didele tikimybe) su laiku pasirodys esas toks pat blogas, ar net blogesnis nei pirmasis ex. Tik skirtis bus sunkiau, nes, skirtingai nei pirma karta, tu jau gerai zinosi skyrybu "kaina"

Pasakiau saviškiui tą patį: man geriau jokio, negu bet koks.

As tikrai nesu nusistaciusi pries vyrus ir niekada nesakau kad jie visi kiaules arba kad jie vienodi... Bet visada sakau kad nereikia kankinti saves ir ieskoti priezasciu likti vietoje... Deja moterys daznai pasirenka aukos vaidmeni ir slepiasi uz "nenoriu kad mano vaikas augtu be tevo".. Gal esu perdaug ciniska bet geriau nieko nei tas kuriam i tave nusispjaut....

Tai ir liko išsižiojęs, jau metai kaip negrįžom, o ir skyrybų byla jau teisme beveik  o mudvi nusipirkom butą ir darbe sekasi, o savrbiausia, kad jokiu priekaištų nebegirdžiu... ramu. Turiu draugą, kuris ir mano mergaitę myli, o ir ji su juo puikiai bendrauja... Kol kas sekasi ir esu laiminga išbridusi iš viso to košmaro...

Žodžiu čia ir buvo mano paskutinis lašas, išvariau jį iš namų, padaviau dokumentus skyrybom, ir tikrai nemanau kad vaikams būtų geriau gyventi su tokiu vyru, kuris savo žmoną (jų mamą) gali visaip ižeidinėti, be to koks pavyzdys sūnui?? Kad moteris nieko verta?? Noriu kad mano sūnus užaugtų doras ir gerbtų bei mylėtų savo žmoną..

1. O tai kodėl jūs jį išvarėt? Juk jis nori auginti savo vaikus... Tai jūs turėjote išeiti ir palikti jam vaikus, mokėti išlaikymą, lankyti savaitgaliais...
2. Apie įžeidimus patylėsiu, jei iš tiesų situacija tokia, kokią aprašėt, tuomet vyras sako tiesą ir tai nėra jokie įžeidimai.
3. O sūnus ir užaugs doras. Tik meilės per užpakalį neįdėsi...

Ir staiga vyras patapo monstru. Keista? Man ne.
Esu įsitikinęs, kad vyras turėjo priežasčių pasakyti tai, ką pasakė.

jusu akimis moterys visada monstres ir vyrai visada turi pateisinamu priezasciu, tik moterys ne

Aš jums galiu čia tokią graudulingą istoriją surašyti, kad SM serveriai ašaromis apsipils. Du vaikai... Tarp jų skirtumas keturi metai. Ir staiga vyras patapo monstru. Keista? Man ne.
Esu įsitikinęs, kad vyras turėjo priežasčių pasakyti tai, ką pasakė.

Pasakykit man mielosios, ar už tai, ką gyvenime dėl jo dariau, esu verta kentėti.. Nekalbu apie fizinę kančią, bet tiesiog noriu tiek nedaug, kad mane gerbtų ir mylėtų..