As istekejus beveik 3 metus, tekejau del nestumo, budama 17kos. Tiek visko buvo, kad nuo vestuviu pradzios galvojau ir vis galvoju apie skyrybas, taciau stabdo vaikas. Ypac dabar, kai jam jau 2 metukai, ir vis kalba "teti, teti...". Pastojau..pati kalta- jauna, durna. Tekejau, su mintim, kad noriu suteikt vaikui galimybe turet teva, o tevui matyt kaip auga jo vaikas. Meiles turbut ir nebuvo. Pries vestuves del jo kaltes gulejau del gresiancio. Budama nescia po vestuviu, tiek pykdavomes, kad sienos drebedavo, as ejau is proto, mano tevai taip pat (pas juos gyvenam), pagimdziau 2 sav anksciau termino, nes eilini karta su juo susipykom, jis spjoves isvaziavo, o man prasidejo saremiai. Pinigu visada turejom nedaug, bet negaliu sakyt, jis dirbdavo ir dirba daug, kad ju butu. Taciau vel tas islaidumas... Tempiasi mane su draugais i pirtis, kur maziausiai 200 lt per viena vakara istirpsta. Sau drabuziu neperka, neisgerineja, su draugais nebaliavoja ir nevaiksto i barus, bet tu pinigu vis nera. Vaika augint padeda mazai. vis pavarges, o apie mane isivaizduoja, kad as nieko neveikiu ir man lengva tai daryt. Tvarkyt namus, gamint, vaika augint, ir dar jam paduot kaip mazam vaikui maista, drabuzius isrinkt, pasakyt kur jo daiktai.. Vis priekaistai, kad viska darau blogai, kad "jam visi sako... o jis neklauso ir vistiek buna su manim...", kad as nedekinga, kad jis aukojasi, dirba, o as neatsidekoju jam. Juk net sekso tarp musu beveik nera. Nera potraukio is mano puses.
Pradejau dirbt, vaika leidziu i darzeli, bet prasidejo nesibaigiancios ligos, as vis ant biliotenio, nervai del vaiko, nervai kad jau girdziu uzuominas apie kita darbuotoja i mano vieta.. o is vyro tik zodziai "tylek, nes as tave islaikau. KIEK TU UZDIRBI? juokas! turi but dekinga tam ir anam, man, nes tiek ariu kad tave aprengciau ir pamaitinciau.."
Visko tiek daug, bet vis laiko vaikas. Kartais vyro taip nekenciu, o kartais galvoju, kad jis is tikro stengiasi, dirba, kad butu gerai. Tik kad nelaikytu to kaip kokio zygdarbio. Juk kiekvienas normalus vyras didziuotusi islaikydamas zmona ir vaika. Ir dar... tas narvelis... visaip bandau is jo istrukt, priesinuosi, nesileidziu uzdaroma, bet zinoma ne visada pavyksta. Per ji beveik neturiu draugu. Jauciuosi vienisa, nelaiminga. Noriu tiek pasiekt.. bet zinau, kad jis mane stabdo. Turiu toookiu svajoniu ir tikslu, bet jis mane stabdo. Esu pasimetus, niekaip negaliu padaryt sprendimo. Visgi yra prisirisimas prie zmogaus. Kaip galima sjaut i tiek laiko... Aisku as cia vardinau tai, kad buvo negera.. Buvo ir geru akimirku, bet pagalvojus, kad pykstames dazniau, nei buna taika, pasidaro apmaudu.
Dabar jis planuoja isvaziuot i uzsieni. Laukiu, nes tikiuosi, kad gal bus lengviau.. atitolsim.. nezinau.
Viska ka cia perskaiciau...zodis i zodi atitinka mano gyvenima