Kodėl palikot antrą pusę?

[quote=aniaczka,2008 03 11, 05:07]
manau oas daugelis labai panasi situacija, bet pavydziu jtokiom smoterims kaip jus, turit tiek valios iseit ir wiska pradet is naujo, mano vyras daugeli karto mane besindavo irgi del savo nesubrendimo, kartais as jo nekenciu, bet ne wisada buna blogai tik tada kai jis isgeria, ir tada draugai jam svarbiau uz mane su vaiku, nors prasyk, maldaug, verk, pjaustykis kad neiseitu wis tiek eis, ir net nepaskambins, o po dvieju dienu gris namo kaip nieko nbuve, ir as dar ji turiu myleti,,, buna taip nedazni karta i menesi, bet kaip man kentet, tas dvi dienas?
[/quote

Pas mus irgi panasiai buvo... kuo toliau tuo tie pasivaiksciojimai daznejo... nusibodo man ji vaikytis, skambinti ir laukti prie viso to dar prisidejo melas, naglumas, arogancija ir pykcio priepuoliai. Viena nakti po eilinio ginco suparatau kad toliau gyventi taip nebenoriu ir nebegaliu jei noriu islaikyti pagarba sau. Liepiau jam issikraustyti ir jis isejo sekancia diena... Neseniai tas buvo... Liudna ir skaudu dar... Zinau kad tarp musu viskas baigta ir niekada nebebusim seima, bet gaila tu svajoniu kurioms nebelemta issipildyti, pazadu, vilciu ir geru laiku praleistu drauge...

Geriau vienises gyvenimas, nei gyventi itampoje ir nervintis. Skaudesniu ivykiu gyvenime buna. Praeis tas skausmas... tam reikia laiko. Patikek...

Teisingai tam reikia laiko... Ir zinau kad sunkiausia pirmus kelis menesius... Labiausiai bijau kad kai jis grish prashytis atgal ji priimsiu Nors bandau uzdaryti visas duris sau tai padaryti....

BMB yra diagnozuotas bipolar (lietuviskai gal bus manijakine depresija), taigi jo gyvenimas eina mazdaug tokiais ciklais. Kai manija prasideda draugai, baliai, nemiga naktim, sportas, entuziazmas beribis, grandiozines idejos ir planai, daugybe minciu ir pan. Manija keicia depresija, kai gali miegoti iki 20 valandu per para, nieko neprisivercia daryt. Tarp situ dvieju faziu buna trumpi laiko tarpai kai grista vyras kuri mylejau ir tebemyliu...Ir tie periodai buna nuostabus, bet labai trumpi palyginus su kitomis fazemis... Liga galima kontroliuoti vaistais ir terapija, bet jis nustojo gerti vaistus pries 6 men. Prasidejo gal 3 menesiu manijos epizodas, kuris tesiasi ir dabar... Ir kurio nebeistveriau...

Labukas, mergytes..

Aptikau jus pasakojant savo istorijas, kurios yra panasios.. Netgi pritariat viena kitai, galvyte paglostot, paraginat... Vyras geria, pas kitas vaiksto, negerbia, pinigus svaisto, meluoja, nesiskaito, zemina ir panasiai skriaudzia.. O as jau 9 menesiai kankinuosi su viena mintim: palikt? O jai pagrindas tera: nemyliu, ne mano zmogus.. Negi as busiu savanaude (vaikelio atzvilgiu) jei priimsiu sprendima pasitraukt..
Pasistengsiu trumpai papasakoti savo istorija. Lygiai pries metus sutikau zmogu, kuri pamilau.. nieko neisdege, nesusisnekejom.. kritau i gilia depresija, prireike profesionalios pagalbos, guledavau viena ant lovos susirietusi i kamuojiuka, smegenis sukisdavau i interneta, bendravau virtualiai.. taip internete sutikau savo busimo vaiko teva (gims tuoj tuoj). man reikejo bent is kambario iseit, todel kvieciama isejau pasivaikscioti su juo. man tada jau buvo aisku, kad neprireiks antro susitikimo.. bet kazkaip nutiko kad pazintis mezgesi toliau ir ivyko antras susitikimas, trecias.. tris menesius pabedravus, atsitiko kitokie santykiai.. po to as ji palikau, neatsigrezdama dingau, uzblokavau, jokiu rysiu ir t.t. uztruko menesines, paaiskejo, kad uzkibau.. priemiau sita fakta kaip likimo dovana: busiu viena mama. mano sprendimas atrode mazdaug taip: tevas net nesuzinos, kad jis bus tevu. kai man aplinkiniai porindavo, kad alimentai ir t.t. as atkirsdavau: as kam nors pati dar damokesiu, kad jis nebutu musu gyenime.. (jis buvo nesubrendelis, nenuspejamas kvailys) po keliu nestumo menesiu mane eme smaugt pacios priestaringos mintys: turiu pasakyt, tevas privalo zinot.. nuraminau jas.. tylejau.. po 6 nestumo menesiu vel eme smaugt tos pacios.. tada as suvokiau: kad visas gyvenimas su kazkokiais priekaistais sau, su paslaptim, kuri gali islist, su vaiko busimu nesupratimu ir poziuriu, su tevo teisem.. nutariau pranest: tipo zinokk ir tiek.. po to jis pareiske nora bandyt kurt santykius... o gal gausis.. man tai pasirode protinga, pakvieciau ji pagyvent pas mane, kad greiciau viskas isaisketu.. pradzioje mane nervino kas antras jo zodis, kas antras jo poelgis, kas anta diena as lekdavau is savo namu pasivaikscioti i miesta, nes negalejau but su juo vienoje erdveje.. jis nenuvokus del savo jaunystes ir kvailumo tiek, kad jei pasitaiko situacija, su kuria niekad nebuvo susidures, jis daro visiskas nesamones, regauja kvailai, neadekvaciai, daznai izesdamas mano jausmus.. jei pasitaiko pazistama situacija (as jam paaiskinusi kaip suprast, reaguot ir elgtis, tada jis zino ir jokiu problemu nebekyla.. bet atsitikus naujam ivykiui, jis kaip taisykle, daro nesamones.. man norisi vyro, kuris turi savo nuomone, patirti, kuris net praturtinti gali mane savo poziuriu, suvokimu.. as visiskai ne taip isivaizdavau savo gyvenima.. as noriu asmeninio tobulejimo, noriu sveiko dziaugsmo.. o jis to suteikti negali.. jis tik greit mokosi, stengiasi, kabinasi is visu jegu.. o cia as savanaude.. as tiesiog noriu to, apie ka svajojau.. daznai sveriu savo troskimus ir gyvenimo posukius.. (ko gero mano kvietimas ji apsigyvent buvo noras greiciau ir sau ir kitiems irodyti, kad nepakeliui.. ass vis ta zinau, bet jis su savo pastangom ir pozicija: kurti mane tik zlugdo.. siandien as priversta arba elgtis drasiai ir likt vienai, arba plaukt gyvenimo upe be didesniu pretenziju..)
vale kiek prirasiau, bet prasau patarkit mergaites, vertinkit, as pasiruosusi isgirsti ir paciu nepalankiausiu nuomoniu..
p.s. mums iki termino liko 12 dieneliu.. as tuoj tuoj peresiu

siandien as priversta arba elgtis drasiai ir likt vienai, arba plaukt gyvenimo upe be didesniu pretenziju..)
vale kiek prirasiau, bet prasau patarkit mergaites, vertinkit, as pasiruosusi isgirsti ir paciu nepalankiausiu nuomoniu..
p.s. mums iki termino liko 12 dieneliu.. as tuoj tuoj peresiu


Tavoji istorija kazkiek panasi i manaja.Su vyru jau esu issituokusi nemazai metu,viena auginu 2,jau nebe mazus vaikus,taciau kaip bebuvau nusivylusi praeitimi,visvien norejosi normalaus seimyninio gyvenimo su normaliu vyru.Viena d. radau toki ir pamilau..deja jis mane paliko,buvo ne menkai uz mane jaunesnis(nors visi sako,kad pati atrodau 10-imcia metu jauniau,nei man is tikruju yra) Puoliau i depresija,kankinausi,kol nepasimaise dar vienas"paguodos prizas",labai panasus viskuo i pries tai buvusi...Nieko rimto nebesitikejau ir apie nieka labai negalvojau ir atsitiko taip,kad mes pazystami 9men.,o as nuo laukiuosi jau 33sav.Aborto daryt nesiryzau,nors jis netgi prase,kad negimdyciau...Tai dabar gaunasi visiska painiava,jokio normalaus gyvenimo,nors mes ir kartu.Jis neturi tokio pasisventimo sesliam seimyniniam gyvenimui,jam reikalingi draugai,nepriklausomybe,pagerimai ir t.t,nes zmogus dar jaunas,o mano padetis beviltiska,esu dekrete,kitokiu papildomu pajamu negaunu,kartais net norisi,kad zeme po kojomis atsivertu ir prasmegt skradziai is nevilties,zinant,kad niekas nepasikeis...Net savi nezino,kas mane vyksta gyvenime,nes jei pasipasakociau,tai jau nebesuprastu manes niekas,netgi mama...tai taip ir kabu,tikedamasi kazkokio stebuklo...

Stiprybes tau

Mano gyvenimas su vyru taip pat nepasiseke. Kai mano suneliui buvo 5 menesiai - as ji palikau. O dabar jau 1,4 metai kai esu viena su savo suneliu (jis jau daugiau nei puse metu net nebepaskambina net nepasidomi apie vaika) - esu pagaliau laiminga. Sunku vienai ir sunkiai kabinuosi i gyvenima, kurdama sau ir savo mazyliui ateiti, taciau nuo to laiko kai atsiskyriau nuo savojo vyro jauciu tokia vidine pilnatve, ramybe, kurios ne uz ka pasaulyje neatiduociau. Taip pat labai isaugo pasitikejimas savimi, vel atradau savyje tiek nuostabiu dalyku apie kuriuos buvau visai pamirsusi.

nespiesk jo i kampa.. taip jam kils dar didesnis noras begti.. jei jis tavim susidomejo ir jam vaikuciai nebuvo kliutis.. jis kazkaip irgi tikriausiai bent mintimis bande iterpt save i jusu rateli.. jis mate, kad moki but stipri.. nepasimesk ir dabar.. islaikyk savigarba, oruma.. lik siektina ir gal busi siekiama..

maniskis vakar pasipirso.. as ji nuolat stumiu, tai galbut esu geidziamu vaisiumi.. (turejau gyvenime viena, bet labai skaudzia pamoka, kai esi zemai kabanti ir lengvai pasiekiama vysnia.. kapt ir viskas..) gal del to, kad esu beveik jam nepasiekiama ir esu geidziama.. o jei jis pasiulyma padare tik del pareigos ar "protingo poelgio" nu nezinau.. zliumbiu ir zliumbiu.. ka as dukrytei paaiskinsiu: tevelis norejo, tevelis pirsosi, o as cia nenuorama, savanaude tave nelaiminga padariau.. kaip is ties butu sunku pasirinkt save ir savo jausmus.. esu ties giliu nesusivokimu..

nuoširdžiai patariu tau dabar nieko negalvoti ir nespręsti. Dabar tau ir būsimam vaikeliui reikia ramybės. Tavo nuotaikų kaitą lemia ir hormonų pusiausvyros, tad sprendimai nerealūs. Po gimdymo tai dar paaštrės. Gyvenk, leisk jam gyvent šalia... Nieko nesitikėk, nereikalauk, neieškok. Tiesiog, gyvenk. Tikrai nėra reikalo taip viską forsuoti. Kalbu iš asmeninės patirties, pasinaudok mano patarimu ir po gero pusmečio man padėkosi sėkmės

yyyzi, mamulia teisingai raso. As taip pat dariau. Ramybe yra neikainojamas dalykas, ypac kai tenka isgyventi sunkius laikus.

Siaubas, tokios jaunos, o tokios istorijos

Gal tuomet netureciau skuustis per daug - nu yra vaiku tevas, yra visiskai paslije santykiai tarp musu, bet nieko nezinau apie mergas (gal nenutuokiu?), finansai irgi plius minus tvarkingi. O ir seni esam jau.

Nu bet vis tiek manau, kad yra ivykes paskutinis lashas. Uzdirbu nemazai, daugiau nei vyras, nebijau viena islaikyt sheima. Vaiku tetis ne itin prisideda prie ju prieziuros. Zemina mane. Kolioja. Kad buka ir stora (pastarasis dalykas - faktas, bet gal buna, kai ir su storomis elgiasi padoriai).

Skirtis sunku. Gal - sunkiausia? Juk net mirtis - del jos nesprendziame, ji pati ateina. O skyrybos - kaip mirtis, tik paciu pasikviesta.

dekui, sitaip ir stengiuosi - laikytis kuo toliau nuo esminiu sprendimu.. bet kai uzduodamas vienareksminskas klausimas, reikia nedaugiareiksmisko atsakymo. o kaip ten is tikro susiklostys, payvensim, pamatysim.

Labukas vienisos mamyte...
jaigu kuri gyvena ar gyvenat chicagoj.....
galiu padeti patarti..kur ir kaip galima dauti vaikeliui
ir paciai draudimus, nemokamus daktarus, gimdyma,
maista ir net kai kuriuos reikmenis pragyvenimiui kaip
baldus , drabuzelius ir tt...
rasykit man i emaila, editaedwis@yahoo.com

Viso..edita
Papildyta:
Man atrodo paprasciausei...jaigu zmogus tave zemina kolioja, cia lygiai tokia
pati zala jaigu mustu, dauzutu tave.....nes cia yra emocinis musimas....
tu po kiek laiko prarasi pasitikejima savimi, nusivilsi savim, po to ir savo gyvenimu, nezinosi kaip toliau gyventi...ir liksi su juo amzinai , nes tau jau bus ikalta i galva kad nesi nieko ir niekma verta.....
tokius zmones reike taip pat greitai mesti i sali kaip ir tuos kurie musa...!!!
vienai bus zinoma labai sunku, pradzioj ...bet veliau jausiesi kaip zmogus!!!