Kodėl palikot antrą pusę?

labas, o kokioj saly esi? kiek vaikiukui laiko db?

Sveikos mamytes. Mano istorija yra ant tiek isskirtine ir labai graudi, atrodo papasakosiu ir niekas nepatikes. Mano kantrybe truko vakar. Su savo "brangioju" susipazinome internetu pries 2 metus. Turejome bendra pazistama, kuris jam apie mane papasakojo. Pradejome bendrauti, jau tada maciau kad jis yra nepataisomas mergisius, bet negaliu iki siol suprasti kas jame uzkabino, jis pasakojo man tokias grazias pasakas, taip "klojo", kad panasu jog isikliopinau iki ausu. Pati as is Klaipedos, jis is Vilniaus. Po 2 savaiciu grazaus "meiles" bendravimo nusprendziau pas ji nuvaziuot, kiekviena karta pries atvaziuojant sugalvodavau sau kazkokia priezasti del kurios vaziuoju pas ji, supratau kad zeminuos ir taip daryti tiesiog nepagarba sau. Visiems sakydavau kad vaziuoju darbo reikalais nes zinojau kad mane tikrai smerks. Pirmus susitikimus praleisdavome kazkur restoranuose, paskuj viskas rimciau, grazus viesbutis, ir sekantis susitikimas kaip kazkoks kosmaras jis atveza mane i kazkoki tvarta ir as aptemusiom nuo meiles akimis nematau tame nieko blogo, man svarbu kad jis su manimi. Jis diena nakti susirasynedavo su merginomis, kiekviena vadindavo savo vienintele meile, busima zmona, tokiu kaip as jis turejo simtus. Nusprendziau net atsikraustyti pas ji i Vilniu, susidejau daiktus, radau buta nuomai, darba, atvaziavus jis dingo, kelias dienas bandziau dasiskambinti, po 5 dienu suzinojau kad laukiuosi. Del neigiamos kraujo grupes isvalymo man nedare, ir as pati nenorejau, buvau susitaikius su mintimi auginti vaika viena. Ieskojau jo apitiksliai pora savaiciu, grasino susidorot su manimi ir pilvuku, po menesio buvau susiruosus grizti i Klaipeda ir tada jis kaip ir suprato kad iklimpo. Per nestuma matemes 1 karta, ir tai vaziavau as, jis stengesi su manimi graziai bendrauti, siusdavo pinigu vitaminams, nupirko vezimeli bet kasdien kartodavo jog darys DNR. Nors ir jauciausi izeista, viska jam atleisdavau, kelis kartus per menesi suzinodavau apie jo vis naujus romanus su kitomis moterimis, kai kurios man rasydavo ir skambindavo su grasinimais, o as, kvailute, sliauziodavau pries ji ant kelenu, lyg jis Dievas butu.....KAs karta visvien likdavau kalta. Gimdziau aisku viena, bet po savaites jis atvaziavo paziuret i vaika, apsistojo pas mane 4 dienom ir jau pirma nakti sulaukiau skambucio is kazkokios moters kuri pasake kad jis turi dar viena seima...jis kaip visada rado zodziu issisukt, ir kaip visuomet likau kalta AS, net nebesuprantu kaip visalaika taip gaudavosi. Tokie cirkai tesesi visus metus, karta i menesi savaitei jis atvaziuodavo pas mus, maitino pazadais kad pastatys nama, nes atseit dabar negali musu pas save issivezt nes nera kur gyventi (pats gyvena su tevais, dirbti nenori, jam jau 33 metai o jis nei velnio nesavarankiskas, nesusitupejes). Zadedavo greitu metu pasipirsti bet niekaip to nepadarydavo, kai dukrai buvo puse metu suzinojau apie eiline isdavyste ir susiruosiau ji palikt, tuo metu buvau pas ji Vilniuje, susidejau daiktus, bet ir sioje situacijoje is rado iseiti ir as pasilikau, bet nuo to momento jis dazniau pradejo sakyti kad myli, dovanoti brangias dovanas, geles, nurimo skambuciai, zinutes nuo meiluziu, telefone nei vieno numerio, jis istikruju pradejo keistis...Penktadieni musu mazylei suejo metukai, jis eilini karta atvaziavo 2 savaitems ir tuo metu man susisviete, kad praejau per tiek melo, per tiek isdavysciu, tusciu pazadu, ir supratau kad jo tikrai nebemyliu ir nebenoriu buti net vienam kambary. Dukros gimtadieniui isleidau apie 700lt, o jis dovanai dave tik 100...Vos isreikalavau pinigu sauskelnem, naujam vezimeliui dadeti ir batams nupirkti, butu ir to nedaves. Elgiausi su juo kaip su siuksle, galu gale vakar paprasiau isvaziuot nes truko kantrybe. Tik labai gaila, kad nesupratau to ankciau, paaukojau begale sveikatos, brangaus laiko, atidaviau jam 2 metus savo gyvenimo. Iki siol nesuprantu, kaip galejau taip zemintis pries toki avina, is kur pas mane buvo tiek meiles jam...tiek kantrybes...

VISU PIRMA KUO DIDZIAUSI SVEIKINIMAI, KAD PAGALIAU PASIRYZAI IR PALIKAI JI. TU TIKRA SAUNUOLE.
KAI MOTERYS MYLI JOS NIEKO NEMATO... UZSIDEDA ROZINIUS AKINIUS IR VISKAS TAIP GRAZU TAIP GRAZU...
ZINAI KAIP SAKOMA GERIAU VELIAU NEI NIEKADA. NESIGAILEK DEL TU DVIEJU METU, NES GALEJO PRAEITI IR DAR DAUGIAU KOL BUTU ATSIVERUSIOS AKYS.

KUO DIDZIAUSIOS STIPRYBES TAU

skamba tikrai taip, kad norisi kiekviena sakiny sakyti. NU KODEL TU TAIP SAVES NEMYLEJAI, bet pabaiga gera. Dabar mylek save ir rupinkis savimi ir dukra ir buk stipri ir jokio gailescio tam zmogui JOKIO.

LABAI gerai parasyta.Lygiai taip pat mastau, tik vis dar neissiskyriau... bet jeigu jau uzejau I sia tema, gal nebeilgai ir tempsiu ...

Tik dabar baisu likti vienai, kad su vaiku manes niekas nepriims. Drauge uzkrove mane savo depresijom jog 2 metus su vaiku viena ir niekam nereikalnga. Pradejau ir as bijot. Artimiausiu metu nenoriu su niekuom prasidet, bet ateis tas laikas kai noresiu santykiu, santuokos, gal dar vaikucio...

Nesukit galvos del to - viskam savas laikas, niekas nezino ka ir kur ras...

Saulele, gal jau geriau su niekuo, nei su bet kuo? Man tavo istorija primena gal ne tokį dramatišką, bet panašų laiko tarpą ...gerai, kad neilgą. Labai gerai išmokau nebelipt ant to paties grėblio, tad ir gyvenimas po to susilostė taip, kaip ir norėjau... Nereikia bijot, kad niekam tavęs nereikės, nes, jei taip galvosi, tai ir nereikės.... Gyvenk sau smagiai su dukrytei, patenkintos gyvenimu moterys tikrai gražios ir įdomios, ir ne tik perėjūnams

Sveikos
Ir as prie Jusu prisijungti noriu.
Esu dange ir viena auginu suneli. Geriau viena negu kartu su zmogum kuriuo visai negalima pasikliauti, ane?
Is tikruju sunku pasiryzti, o ne paciai auginti vaika.

Palaikau... manau viskas tik nuo tavęs priklausys, nebūtinai kaip draugei bus.
Reikia ryžto atsitiesti, pasitikėti savim. Nebūk viena, būk su žmonėmis, kurie tave vertina...

Negalvokit apie tai, moterys ir su 2 ar 3 vaikais susiranda antra puse. Normaliam, subrendusiam vyrui vaikutis nera kliutis, patikekit manim
As pati rasiau i sia tema beveik pries metus, tada dar svarsciau galimybe susitaikyti su vyru, ir labai dziaugiuosi, kad to nepadariau, todel, kad nepasikeite NIEKAS. Jaunas, sveikas, darbingas vyras vis dar gyvena su tevais, dirba tame paciame darbe uz kapeikas ir teisinasi, kad blogai gyvena del to, kad as jo pinigus pasiglemziu Paimu is jo 400lt per menesi alimentu, pati dirbu, mokausi ir islaikau viena buta, retais atvejais kai pritruksta pinigu padeda mama. Vienintelis geras dalykas, kad jis noriai bendrauja su dukra, beveik kiekviena savaitgali jie buna kartu. Kaip tevas geras, bet kaip vyras tai ne ne As pati jauciuosi puikiai, aisku buna juodu dienu, ypac kai vaikas serga, kai atrodo viskas ant mano peciu, bet uztat esu pati sau seimininke, anksciau taip pat viskas buvo ant mano peciu ir plius dar kelmas ant galvos.

Na ka gi mamytes,,turėčiau ir aš papasakot savo istorija,,bet lyg ir pasakoti nėra ko papasakosiu sutrumpintai,,su savo buvusiu vyru draugavau nuo 14 metų,jis 4 metais už mane vyresnis,,draugysė kaip draugystė buvo ir pykčių ir gražių dienų,po 5 metų draugystės atsikraustėm i Airiją,čia pradėjom dirbti,aš pervargdavau,jis irgi,pradėjom dar labiau pyktis,bet pastojau,pagimdžiau labai laukėm to vaikelio,kad ir jauni,visi palaikė lyg ir,,bet kai pagimdžiau praejus kuriam laikui as supratau,kad nenoriu su tuo žmogum praleist viso gyvenimo,net nesupratau kas pasidarė kažkada galva dėl jo bųčiau dėjus,o atėjo toks laikas,kad nei apsikabinimai nebemieli paliko,,išėjau pas tėtį...kažkur giliai jaučiau gal tik nuovargis kaltas,ir greit gryšiu,bet jis supykęs susirado kitą drauge,padavė mane skirybom,ir jau turi antrą leliuką su ja,,tokia ta istorija ..tikiuosi priimsit i savo būrelį