Kodėl palikot antrą pusę?

ji jau lanko darzeli, as iesinu i darba...gal ir gailesiuos, nzn, tiesiog pavargau taip gyvent, daug kas dar cia neisakyta, aisku vyras geras, negeria dirba ir pan, bet ir su seima nebuna...o su vyru kalbetis beviltiska nes kiek snekam ir vel tas pats...gal pati nezinau ko noriu, gal gailesiuos, gyvenimas parodys

patikekit manim ne vien vaiko prieziura ta priezastis tas kaupes daug metu, vos neissiskyrem anksciau bet gavos kaip gavos, nenoriu ir vyro kankint budama tokia, nejauciu jokios meiles tame ir beda...

neskubekit, rutina labai bjaurus patarejas... nebent meiles tikrai tikrai nera..

ne rutinoje esme, proksi. visai nemoki skaityti. o tame, kad vyras gyvena susituokes ne su savo zmona, o su motina. leidzia jai vadovauti, kontroliuoti, jam dzin kad jo moteris jauciasi shudinai.

ne vien tik rutina, jau seniai ta beda kliba, kai galvoja gimines o ne savo galva taip ir gaunas....

o as tave ,GRIUVAU, suprantu, jauciu ir palaikau. budama toje situacijoje daryciau lygiai taip pat, aciu dievui esi stipri ir priimei toki sprendima. gailetis manau, nesigailesi, nu nera baisiau kai kisasi i tavo gyvenima uosviai, o vyras dar ne savo moteri o tevus palaiko... aciu D. as to nepatyriau. bet skiriuosi su vyru irgi. nes mano vyras irgi jautesi bankomatu, per pinigus pamirso seima, per pinigus ir prarado..net nenoriu plestis ir pasakotis nes labai pavargus pati nuo tos savo istorijos .galas toks, kad dabar- vel skiriames, yra du vaikai, jis isejo ir mus paliko. skiremes ir seniau (ta pati situacija kai kakzuri mamyte cia rase nesenai) issiskyrem, isejo jis paliko mus.. kai susitaikiau su tuo susidraugavau su vienu vyriskiu kuris mane dievino ir mano vaikais zavejosi, bet paslydau, suklupau ..meciau viska ir gryzau su ex..ir kas..nieko is to neisejo, tik bereikalingas vaiku traumavimas ir galu galiausiai vel skirybos, nauji teismai nauji nervai,stresai ir islaidos. zinau kad daugaiu niekada nebebrysiu i ta pacia bala, ir norincioms patariu negryzt i ten is kur isbrysta..nes suduzusi stikla sulipynt galima, tik didelis randas lieka..kuris deja deja neuzsiglaisto...

Tiesa, kad santykiai su tėvais gali apkartinti reikalus. Bet reikia mokėti įvertinti, kur yra santykių su jais, o kur iš tiesų tik poros santykių problema. Santykiai su tėvais yra ne vienos poros problemą ir tai yra ne tik mūsų laikų išradimas. Čia nieko naujo. Tiesiog vienos poros moka apsibrėžti savo ribas, kitos ne. Vienos apsibrėžia anksčiau ir "susidėlioja" aiškiai tas ribas, kitos baiminasi ar dar kas, bet nuo to nukenčia abi pusės. O kad vyras "tėvus, o ne savo moterį palaiko" yra nenormalu. Net ne todėl, kad tėvus, o todėl, kad jis apskritai verčiamas rinktis tarp sau svarbių žmonių. Juk faktas, kad tėvai irgi svarbūs. Tų "stovyklų" apskritai neturi būti.
Ir jei tai yra vienintelė priežastis dėl ko kyla mintys apie skyrybas, ji yra tikrai gerokai per skysta. Susėst ir kalbėt su vyru "ką galima daryti, kad mūsų šeima nuo to nenukentėtų?", o ne skirstytis lyg ir taip per maža skyrybų būtų, tai dar pradės visi dėl uošvių skirstytis. Taip vyras turi atstovėti, kad "mano žmona yra mano pasirinkimas ir prašau jį gerbti", bet moteris irgi neturėtų kelt tokios įtampos "arba aš arba tėvai". Nes tai irgi nenormalu. Ką jūs pačios rinktumėtės jei jums kas tokias alternatyvas pateiktų. Nesąmonė juk.


Mes šito nežinom. Nes neklausėm ir mums to ką jaučia jis nesakė. Ir ar žmona klausė kaip jis toje situacijoje jaučiasi nepastebėjau. Ar pati sakė kaip jaučiasi, o ne tik priekaištus žėrė. Normaliai susėst ir kaip žmonėms jiems išsikalbėt reikia pradžioj, o ne normaliai atvirai neišsikalbėjus dalint receptus skirstytis.


"Neužsiglaisto" jei lipina vienas. Jei abu ir su noru, vis tik nenurašyčiau stebuklingos meilės galios ne tik kad "paslėpti", bet ir išgydyti. Jūsų atvejis vienoks, bet yra ir n kitokių, kai abu žmonės susikimba rankomis, kad išsaugoti. Todėl vien iš savo patirties negalima daryti apibendrinimų, nes skirtingi žmonės - skirtingi keliai ir skirtingos istorijos. Net jei aplinkybės panašios. ;]


Šiaip skaitiniai, kad suprast, jog tai "klasika" ir ne svieto pabaiga, o protingų žmonių sprendžiamas dalykas:

http://www.bernardin...-ta-anyta/51144

http://www.ve.lt/nau...r-vienas-vyras/

O tai kiek laiko mergaitei? Cia ne pogimdymines depresijos pozymiai lenda? Nesitycioju, bet labai jau man panasu i Jusu savijauta?

+2012 10 26, 00:48-->
Tai tame ir esme, kad ne kiek anytoje beda,o vyre..jis nepalaiko ir neuzstoja savo pasirinkimo. Jam mama yra pirmoje vietoje ir klauso jos.Niekas nesako nebendrauti ir nemyleti mamos, bet yra nauja seima,ir vyras su zmona nusprendzia ka ir kaip jie darys, jei riekes patys paprasys pagalbos. Nes kai jauna seima,mazas vaikas..daug emociju,sunku tuos snatykius islaikyti puikius,o cia dar is salies kisasi. Kadangi esu buvus tokioj situacijoj, tai anytai graziai,veliau piktai buvo pasakyta, nesikisti arba tada bus vengiama susitikimu. suprato

Sveikos, Su vyru nusprendziau skirtis, nes nesijauciu reikalinga. Su vyru pazystami jau 7 metus 4 is ju susituoke, susituokem "is reikalo" buvau jaunute 18 metu pirmas vyras, pirma meile, mano smegenys buvo ant tiek uztemusios, kad nemaciau visos tikroves, o tikrove buvo baisi jis gere, is pradziu galvojau po vaikelio gimimo pasikeis juk zadejo, o as Tikejau... O situacija tik blogejo, taip jau gavos jog pastojau antra kart(zinoma galejau pasimokyt is pirmo nestumo, juk yra tiek apsaugu) Bet yra kaip yra... Pries metus vyras uzsikodavo, persikraustem gyventi i nuosava nama(tiksliau jo nama) rudes gyvenimas dabar bus geresnis, bet kur tau vyras persikraute i kita kambari, mat jam vaikai trugdo miegoti, nu gerai ir tai galvojau istversiu, bet per tuos metus mes tapom ant tiek svetimi, nie pasiklbedavom nei apsikabindavom, net nesileisdavo prisiliesti apie intimuma isvis tyliu. Kalbos budavo tik apie tai kodel laiku nepagamindavau pietu ar nesutvarkydavau namu arba kodel neisplauta viena lekste... Tapau jam tik tarnaite, nei jis duodavo pinigu, jo jei paprasydavau tai buvo skandalas kodel isleidau savo(is darbo birzos gaunu 650lt) Paskutinis lasas buvo kai pradejo izeidineti...

sveikos mergaites.na galvoju ir as pasidalinsiu savo patirtimi,aisku ji jau nebe sviezia 4 metuku senumo.viena diena pabudus tiesiog supratau kad jei tas zmogus prie manes nors pirstu prisiliestu,tikriausiai apsivemciau...bet tuo metu neskubejau dar skirtis.aisku reikejo jau senai padaryt,bet gal po gimdymo hormonai siautejo,jautresne buvau ir nepajegiau...o priesistore tokia kad tai buvo ne seimos zmogus.alkoholis kitos,lakstymai...tai jau buvo tape kasdienybe.buvo ir bandymai rankom pasisvaistyt.na ne esme.atsikvosejau tik tada kai po naujuju pagavo girta,ateme teises,masina.po to susirgo,as dar pries darba su mikriuku palydejau iki poliklinikos,paskui skubiai nulekiau i darba.darbe budama bandziau prisiskambint pasiteiraut kaip jis,bet tel isjungtas.na tiek to gal blogai- miega.o grizus namo jo neradau,tik rasteli kad sorry turejau reikalu islekiau i klaipeda... taigi tada ir galutinai pasiryzau kad daugiau nebepriimsiu ir idiotes vietoj nebebusiu.puse metu net skirybu nedave,bet po metu vistiek isiskyrem.dziaugiuosi beprotiskai kad padejau taska,kad pasiryzau.deje tie pragyventi metai ir pasekmiu turejo...bijau kazka prie saves prisileist,bijau nauju santykiu.o zmonese stengiuos ne geras savybes pastebet,o ieskau ydu..na zodziu matyt viskam savas laikas.bet visada sakiau ir sakysiu,kad neverta kenteti,geriau padet taska anksciau,jei matai kad is to zmogaus nieko gero.o naiviai tiketis kad zmones keiciasi tiesiog juokinga.zmones pasikeicia tik tai akimirkai,o apsisukus ir vel tas pats.

paskutinis lašas buvo: ruošiausi eiti į įskaitos laikymą, o jis man kaip įmanydamas trukdė. ir tada, skubėdama į universitetą, kur manęs laukė visai kitas pasaulis - be rietenų, užgauliojimų, su inteligentiškais žmonėmis - supratau kad su tuo nevykėliu tikrai manęs niekas ateityje nebesies...

supratau, kad toks žmogus, kuris man trukdo siekti pabaigti mokslus, ir apskritai, pasiekti savo tikslus - jis man tikrai negali būti gyvenimo partneris. ir kad toks bendravimas - nenormalus...

išssiskyrus buvo daug dar visko, dabar, jau praėjus 4 metams kai nebegyvenam kartu ir esam ir juridiškai išssiskyrę, galiu tik pasidžiaugti savo sprendimu. nes kelias buvo oi nelengvas link tos ramybės vidinės, kuri yra dabar.