QUOTE(kuckudukas @ 2012 04 26, 16:38)
Sveikos
Skaitau, skaitau ir matau, kad dauguma isgyvenot sunkias skyrybas.
Mano situacija kiek kitokia, issiskyriau su vyru pries 4men. Jis visada buvo geras man ir musu vaikui, taciau ji nuolat tekdavo stumt, kad stengtusi del finansines padeties, labai nesiplesiu bet gyvenom kuri laiko vien is mano pinigu, paskui dar mano mama padedavo ir jis del to labai nepergyveno
. Pinigu trukumas labai paveike musu santykius, pradejom labai pyktis, galiausiai net ziuret vienas i kita nebegalejom, kol nepasukom skirtingais keliais. Dabar bendraujam gana draugiskai, bet jis nori taikytis, zada kad viskas pasikeis, kad jis prades stengtis, pakeis darba ar ieskos papildomo. Zodziu esu labai pasimetus, be jo jauciuosi daug geriau, meiles nebera, bet mano mazyle lb myli teti, beveik kasdien bega prie duru ir saukia teti, man sirdis plysta tai matant, kartais svarstau gal suteikt man jam antra sansa.
Kaip jusu akim atrodo merginos, ar as tiesiog pati nzn ko noriu ir be reikalo griaunu seima, ar geriau palikt viska kaip yra ir paciai but laimingai, juk gyvenam tik viena karta.
sveika. nedaug temos skaiciau, uzkliuvo man tavo zinute, nes mano situacija buvo tokia...
issiskyrem pries pusantru metu, tiesiog, jis mane zemindavo, kai laukiausi- nepadedavo nieko, visada viska stengdavausi del seimos daryti, o jam tik draugai rupejo. tai va, ji palikau... bet po puses metu daviau antra sansa, nes vaikui jo reikejo, o ir aistra siokia tokia atsirado...tikrai menesi koki gyvenome graziai, jis buvo pasikeites, bet zinok- vel viskas i savo vietas gryzo...jis vel toks pats kaip buvo. tam kartui pasikeite.
ir daug pradejau mastyti, kodel mes, moterys, turime del vaiko paaukoti vieninteli savo gyvenima? juk vaikai uzaugs, tai supraskime!!! niekada jie negyvens su mumis iki senatves. mums juk reik silumos, meiles, palaikymo ir vyriskosios puses.
pirma rupinkimes savimi, kad butume pacios laimingiausios, tada raskime gera vyra, nes tik jis bus su mumis iki senatves, o po to- vaikai, kuriuos pagimdai, paaugini ir jie iseina savo gyvenimo keliu.,. niekada vaikas nebus laimingas, be laimingos mamos
tikrai tai zinau
savo vaikui stengiuosi duoti viska, bet tik ne savo visa gyvenima...
myliu ji visa sirdimi, bet niekada nebusiu su kazkuo, ko nemyliu...manau, kad visada atsiranda geresnis tetis gyvenime
be to, pati augau be tecio, ir galiu pasakyti, kad saunuole mano mama, kad gyveno viena, negu su bet kokiu, kuris ja nervintu , o mes liudetume...viskam ateina savo laikas. ji tik dabar savo meile surado, gal ir as puse amziaus atgyvenusi surasiu, bet nors tuos metus iki laimes- nebusiu uzguita, zeminama, niekinama, nelaiminga, ir neturinti jokio tikslo. galeciau daug prirasyti, nes mano galvoje tiek visko daug, bet atsibos jums skaityti:D