Kodėl palikot antrą pusę?

Nezinau ar cia nestumas kaltas ar kas.... As kazkodel esu garantuoa kad jis dar nuklys ne kara,ir zinau kad gailesiuosi jog anksciau nedariau sprendim,aip buna visada,bet po to save pagaunu mastat,o gal nebenuklys,nors pats sako kad nezino kas laukia ateityje....
Vakar vel bandziau kalbeti ,yra sunku kai nesuteikia pagalbos,siuo metu yra bedarbis,o nmie vienintele pareia nuvesti vaika ryte i darzeli,viskas.... visa diena guli prie komo. Prasau lovas pakloti,prasau kambarius sutvarkyti,prasau padeti siek tiek man ,nes man tikrai sunkus sis nestumas, o jis atsako kad TYNGI , ir nepajudina nuo lovos siknos....
Bijau kad taip bus ir kai antras leliukas jau bus su mumis,man tada dar daugau reikes pagalbos.
Su juo apie tai kalbejau,sake matysim kaip bus , su pirmu padejo nrs ir dirbo, o dabar sako,as mama ,mano darbas vaikus auginti ,o jis dirbs,savautgaliais ilsesis ,bijau kad tai teisbe ....

nezinau, net pikta..
kokie dar patarimai is mammy, kad 'dakasytu vyriskis, o tada jau bek.@ kai busi visai ligone, psichiskai depresuota?
mamukas, perejau visus gailejimus,-tai naturalus etapas, nesame zombiai juk. o poto esti taip gera ir lengva, juolab jei salia turejot trana.
as tik suzydejau - ir maisto gamint maziau, ir tvarka didesne, ir islaidu maziau...visom prasmem. ir nervu nieks nekadina, na gadina(bet kartais).

jis TYYYYNGI. o tu jei patingetum? bet cia juk ne principu karas, neverta su nesubrendusiu eiti i musi. vien jo pizuris-esi mama, tai priziurek-daug ka pasako. juk abu zmones pradeda vaika?
ai, tiesiog nera zodziu. kiekvienai moteriai-savo kentejimo ribos.
tik kaip viena moteris, praejus pusei metu po vyro mirties pasake:.... ir negalvojau, kad gali buti taip GERA gyventi.

Esu silpna kaip penkiametis. Kazkaip bijau ,sunku, du vaikai visgi, kazkoks tikejimas i ateiti,kad viskas pasikeis....Oj o tiek jis mane per gyvenima mete ,skriaude , o as va kokia lebeda....

*vaikus turi auginti abu tevai.
**o kada tu ilsesiesi?

mamukas, sakau,
kikeviena moteris turi pribresti ir issiskyrimui. kitos "skiriasi" ir dvidesimt metu. kiekviena turi savo kentejimu ribas.
blogiausia kai sergama aukos sindromu ar kapstomasi bejegystes liune-tuomet visa gyvenima galima taip kapstytis.


paguodai turbut turi zinot kad puse ltv seimu gyvena atskirai, vadinasi mamos vienos. buna, kas joms padeda, buna kad ne.
gali pasiziuret kaip cia plepa mamos, kurios vienos augina vaikus. taigi, ne tragedija but viena.
tragedija, kai esi dviese, bet nesulauki jokios pagalbos. dabar yra tik tas susiglaudimas lovoje vakare. o siaip gi REALIAI tu esi ir tau NEPADEDA netgi dabar.

sveikos
labai sutinku given444 su tavuoju postu atrodo parasei ta ka as norejau
pati zinau ka reiskia issiskirt,pirmajam vaikui gal net 2veju metuku nebuvo kai tai yvyko,o man dar ne 20..bet pasiryzau nes atsikandus jau jo buvau galutinai
jau kazkada sioje temoje pasisakiau..gal kartosiuosi nzn..
bet,teisingai parasei,kad susergama aukos sindromu..pati tai zinau,visiem verkiau kaip man negera,kaip gaunu y skudurus,kos jis alkoholikas ir t.t..bet gyvenau toliau su juo nuo pat pirmos minutes matesi,kad jis anei vyras anei tevas,anei seimos zmogus..
aciu dievui,kad suaugau ir atejau y prota LAIKU o ne pragyvenus belenkiek metu ir prisigimdzius nuo tokio erodo galybe vaiku cia niekas niekam nepatars,kada skirtis,kada gyvent toliau..pati pajusi kai jau bus VISKAS
paguost nepaguosiu,tik visom tokiom nepasiryztanciom ir liejanciom asaras del tokiu slykstyniu palinkesiu,kad kuo greiciau ateitumet y prota
o mamukui,jetus marija jus laukiates,koky jus vaikely pagimdysit sitiek asaru liedama mano pacios vaikiukas isnesiotas 9menesius nuolatinese asarose ir nervuose..kiek paskui sveikatos reikia su tokiais spirguciais,kokie jie buna neramus diena nakty manasis klykdavo..gerai,kad mama atbegdavo pasupuot..o taip tai viena nuo proto gali pabegt

o siaip pavyzdys mano viena drauge su dviem vaikuciais ir issiskyre ir antra karta istekejo ir trecia pasigimde..ir dar syky issiskyre kai uzkniso kvailas vyras dabar dirba sau,vaikai du jau didoki trecia mazesne,bet laiminga kokia ji ir gerbeju jai tikrai netruksta turint vaikuciu nereiskia,kad jau mes mire gyvenimas tesiasi toliau,jei tik ziuri y prieky o ne atgal

sveikutes...
atejau pasipasakoti, stiprybes pasisemti
Jau greit dvi dienos kai isejau is vyro namu, paemiau abu vaikucius ir lauk. Per 15 metu drauge buvo visko, oj visko, kiek asaru esu praliejus, kiek naktu nemiegojus, kiek pati save negerbiau uz tylejima ir nieko neveikima... Vienu zodziu, kaskaip protas prasvesejo, dauktus sukisau i juodus 100l siuksliu maisus ir isvariau. Pirma diena vyras prisigeres apsiputojes lakste, ieskojo manes, grasino, kele isterikas pas mano tevus, kieksmai liejosi laisvai , skaiciavo kiek as jam skolinga ir kiek puoduku -leksciu pasiemiau.... siandien jau verkdamas skambina - kad mes jo brangiausi, kad kur vaikuciai (maziausiam pamperi nera gyvenime pakeites, net nezino kur jo darzelis randasi; dicki ne syki i mokykla nenuveze - atseit jam sunku keltis...) kad as didziausia jo meile ir gyvenimo sviesa..... sutinka eiti ir pas seimos psihologus ir beleka kur, kad tik grizciau, jau kaip kilimelis po kojom tik gulasi. skirtys jokiu budu nenori (nors ne syki per skandalus reke kad varytumem is jo namu) - sako viska darysiu kad griztum ir vel butumem seima, spaudzia tema apie vaikus, kad jis tevas, kad pasikeis, kad prades padeti, su vaikais buti. Vienu zodziu gerietis nerealus (per telefona kalbames).
As jau ir pasimetus, aisku noriu davesti viska iki galo, iki skyrybu, nes zinau jo pasakos, prizada, paskui vel tas pats, vel i ta pacia bala. nes nesikeicia zmones is esmes. Kur paimti stiprybes atlaikyti, nes toks jau silkinis patapo, kad oj-oj, tik grizk... kaip ant to kabliuko vel neuzkibti, reikia kaskaip susiimti, kur ta ryzta paimti... ypac kai raudot i rageli pradeda, jauciu kad santaziuoja tokiu budu mane sako as negyvensiu jeigu mano vaikus augins kitas vyras nors as ne pas kita isejau, uzburtas ratas....
sorry, kad taip padrikai, bet pasimetus esu, ir vaikui dar nezinau kaip paaskinti, dar nezino, jam kaip nuotikis, kad kitoj vietoj nakvojam

As4arele, laikykis. Jei grįši, tai gali prasidėti išėjimai-grįžimai ir to vertė taps absoliučiai niekinė. Ir tau ("nesugebėjau, tai ir nesugebėsiu") ir jam ("vistek paršliauš").
Patyrę smurtautojai (nebūtinai fizinis smurtas), moka nuostabiai atgailauti, kaip taisyklė, yra geri psichologai ir moraliniai užknisinėtojai-virtuozai. Pati su tokiu gyvenau ir ne kartą užkibau ant kabliuko (yra ir keliais atėjęs ) iki paskutinio karto, kol galutinai supratau, kad nepasikeis NIEKAS ir NIEKADA, jei nepadarysiu tam galo.

Pasistenk nebendrauti, kol pati susitvarkysi su mintimis ir susikursi planus. Patikėk, kai turi konkretų planą, kaip gyvensi, kažkaip jau gaila pasidaro jo atsisakyti

Nieko nepakeisit kol save teisinsit. Ir ne du vaikai pas jus, o trys!
Man patiko knygoj rasta mintis, kad "nieko blogo, jei jums kazkas nutiko blogo, bet blogai, jei jums tai patiko".



Pazistama situacija, tik mano bagazas buvo 7m. Pamenu sunkiausia ir budavo negrizti, netiketi, pripazinti, kad situacija nesikeis nes vaiksciota uzburtu ratu... Kaip ir visos priklausomybes, taip ir si (nuo meiles) eina ratu, be iseities, ir kad visai nutraukt viska, reikia is to rato iseit ir taskas.
Pamenu kai buvo sunku, nejau i liet.forumus nes cia labai daug kaltinimu, mazai stiprybes ir palaikymo. Isvis jauties "sudurninta" kaip cia taip galejai iki to prieiti. Bet parasysiu, ka man parase viena moteris is uzsienio, kai ieskojau palaikymo. Jai esu iki siol dekinga (jau 4m.), kad palikau ta rata. Ji man pasake taip: "Kodel tu galvoji, kad dar vienas sansas kazka pakeis? Tu jam sansa davei visus 7m.pasikeisti, ar ka pakeistu dar vienas sugrizimas?"
Nezinau kodel, butent sis pasakymas mane sustabde nuo "pabandom vel", nes suvokei, kad visa laika juk jau bandei. Ir... kaip sako - tegu buna tokie vyrai kitu moteru problemos, nebeuzsikarkit sau nuo ko tik pabegot. Nuo tokiu santykiu reikia duoti sau laiko pasveikti, bet isejimas jau puse darbo. Dabar, skirkit laika ne savigailai o atraskit ka turit gero, susigrazinusi savo gyvenima ir paemus ji sau i rankas, be trukdziu. Sekmes jums priemus sprendima

palikau,nes atsibodo gyventi su ligoniu,narkomanai visam gyvenimui lieka narkomanais,ar remisijos fazeje ar vartojantys,gyvenau kaip ant ugnikalnio,nezinojau kas bus rytoj ,ar depresija jam uzeis ar dar kas i galva saus,labai pavargau,nieko blogo nematau,kad auginau vaika viena,na jau tikrai ramiau,negu su priklaus. serganciu zmogumi. ir padeti jam stengiausi 10 metu ,bet kol zmogus pats neuzsinores atsikratyti priklausomybes, niekas jam padeti negali,tik artimiesiems visa krauja issiurbia ir nervus pagadina,geriau jau vienai

netgi kai pats uzsinores nebus taip lengva. TUrejau priklausoma zmogu...5 metus bandziau padeti. Metes buvo. Net mokytis istojo, bet....aciu d vaikuciu nesusilaukem.

Erendira, balticgirl - aciu uz atsakymus.
lengviau zinoti, kad ne as viena tokia 'durnele', iklimpus iki ausu su tokiu.... tikrai cia yra priklausomybe, netgi ne nuo meiles, kurios seniai neliko, o nuo tokiu santykiu - kai uz tave viska sprendzia, nuo adrenalino. Bet kokia palaima dabar, ramiai leisti vakarus, ramiai planuoti dienas, kaska i ateiti, ka galiu padaryti, iseina man darbe stazuote i uzsieni, labai gerai bus prasiblaskmui. Kai vyras suzinojo, vos ne sienom laipiojo, atseit su meiluziu, ar pas meiluzi, ar mano direktorius mano meiluzis ispradziu taip keiksmais kalbejo, ir izeidinejo, paskui jau siulo vaziuoti i kelione dviem, pailseti nuo visko. Grynas psihologinis santazas Man eiles sms raso apie meile ir t.t. veliau mano tevams skambina - rekia kad as is jo nieko nepriteisiu, kad turto jis nedalins, geriau jau nama sudegins. nors as i joki jo turta nesiruosiu pretenduoti, man svarbiausia kad atsikabintu ir duotu ramiai gyventi ir vaikais nesantazuotu kad viskas griztu i normalu ritma. Man dabar ir ramus pasivaiksciojimas po parduotuve jau poilsis...