Kodėl palikot antrą pusę?

na kadangi niekada nesu turejusi tik vieno vaiko tai nedrisiu gincytis

psichologinis smurtas, na gerai, lengvas pliaukstelejimas - vaikai apsirgo vienu is tu virusu kur vemia viduriuoja. Vienas visa nakti veme kas 10 min. Ryte jau anam geriau - apsirgo kitas. Na i pavakare abu pasitaise daugiau maziau. Kita ryta as pati pasijauciau kad jau ir man...skambinu vyrui - sakau grizk, apsirgau, vaikus paziuresi (du berniukai po 3.5 m ir mergyte 7 men). Jis - o tai ka TU veiksi? O ten virusas toks buvo kad kokias 3-4 val intensyvus vemimas vyksta kas 10 minuciu, paskui pradeda gereti. Na bet dievulis nubaude isvaziavo jie i kaima su vienu is vaiku, virusas ji ten pavijo. Vienas buvo, nieks negalejo pagelbet, ir dar vaiku pasirupint teko
Panasiu situaciju daug.

Dar nuo mamos priklauso ir vaiku
...........................


As nesakau,jog reikia vyra darbais apkrayti,bet jis turi rodyti pagarba,buti dekingas ir kiek imanoma demesingas,juk tada ir moteris visai kitaip jausis ir tuos buities darbus iskart lengviau atlikti,kai zinai,kad kazkas tai vertina

na viskas kaip ir taip, bet paziurekim is kitos puses - grizta vyras po sunkios darbo dienos. Na kiek mes vertinam, ka sakom kasdien? Kiek demesio rodom? Ar taip jau kasdien ir isreiskiam dekinguma uz darba ir rupesti seima? Uz tai kad turim kur gyvent ir ka valgyt?
O tai kokio dekingumo ir ivertinimo tada is to vyro reik?

del vaiku - taip, mano vienas is dvyniu rekdavo daug ir daznai iki kokiu puses metu tai toks netgi jeigu ir vienas yra ka veikt. Gerai kad kitas ramesnis buvo.

VYTAUTE, nesupratau to pavyzdzio del psich ologinio smurto, kai liga uzpuole...kur cia koks smurtaS IVYKO?

Na ir pas mus galima pasakyti tas pats..as pavargau, priejau isvada kad tiesiog nemyli manes ir isejau..

o tavo vyras irgi daug dirbo ir uzsiemes buvo? O uzdirbdavo normaliai? PInigus seimai nesdavo ar isleisdavo sau? Jei daug dirbo, uzdirbo ir pinigus seimai skirdavo -keiciames. As tau duosiu savaji, tu man savo

Nepalikau as dar jo vis. Vaiku gaila, bet jau kartais kai supykstu tai
Nu jus man pasakykit, ar imanoma pr menesi isleisti 2000 lt maistui??? seima 5 asmenu, mazajai 10 menesiu, nu nevalgo tie vaikai sitiek !!! Jauciuosi isnaudojama....moku paskola, visus mokescius, vaikams kai reikai as viska perku, ir dar dali maisto perku...sutarem kad kai masina reiks remontuot jis jau pasirupins. Pasirodo ner pinigu NU pikta esu kaip nezinau kas siandien

Jūs čia , matau, vyrais keičiatės Aš savojo dar nepalikau, bet labai nenudėvėjau, stovis patenkinamas, nors garantinis aptarnavimas ir pasibaigęs
O jei rimtai, tai kankina ta pati problema - vyro darbas. Turi savo versliuką, reikalai neblogi. Grįžta namo TOKS nusikalęs...Dėmesio vaikui ir man - 0. Sako, kad pavargęs. Bet taip metai iš metų eis, ir niekas nesikeis, nes jis dievina tai, ką daro. O aš tempiu maisto maišus, nešioju malkas, rūpinuosi remontais ir šiaip... viskuo...A, dar dirbu Anksčiau aktyviai dalyvavau tam versle, bet dabar pajutau, kad aš nebekenčiu to, ką jis daro. ( Koste, ką darom su garažu??? Aš jį padegsiu!!!) Vyras alkoholiu nepiknaudžiauja, su draugeliais nesišlaisto, pas mergas lyg tais ir nevarinėja Bet tai kiek galima vienai su vaiku gyvent? Nes ryšys taip ir nutrūksta po truputį...
Kam pasiskundžiu, tai sako perdedi, lt parneša, tai ko iš jo nori?

Dar ir kaip įmanoma. Aisku, jei parduotuveje apsipirkinesi ties lentynomis su uzrasu nukainuota tai apsisuksi pigiau, bet jei pirksi kokybiska maista tai dar ir pritrukt gali. Kas liecia vaikus tai pastebejau, kad butent brangiausiai man atseina maisto produktai pirkti jiems. Mano seima 4 asmenys, isleidziu maistui apie 1800 ir dar save riboju neleidziu pirkti be saiko. Bet perku tik auksciausios rusies produktus. Tiesa mesos zalios man pirkti nereikia, bet jei reiketu tai vaikai tikrai liktų be sūrelių ir jogurtų.

na zmogus tokia jau butybe...niekad nevertina to ka turi kol nepraranda

Sveikos.. Na ir as cia uzklydau pas jus...Tik tiek kad mano situacija gal siek tiek sudetingesne. Esame seima 5 metai,turime sunu,siuo metu laukiusi antro. Seimoje nebematau seimos,net nezinau kaip parasyti ,bet taip yra.... Daug kartu buvau isduota,visus kartu atleidau, daug melo isklausius esu ir t.t . Zodziu esu nubukinta kaip reikalas. Gyvename ne lietuvoje ,situacija siuo metu tragiska.
Pradejau galvoti apie skirybas ir vaziavima i lietuva,si karta labai rimtai,bandziau sneketis ir su juo apie tai ,na lieka kazkoks noras viska sulibdyti,bet ,taciau jis neturi ka pasakyti, jam siuo metu atrodo viskas gerai,nenori jis ta tema diskutuoti ir aplamai ka as be jo darysiu.....,ir ka cia prisigalvoju nesamoniu...
Na o as va negaliu,nejauciu to saugumo jausmo su juo ,kuri jausdavau visada.Bijau gimdyti,bijau kad liksiu viena su dviems vaikais svetimoje salyje,bijau kad sedesiu viena namie ir verksiu ,o jis lakstys, bijau kad nesulaiksiu jokios pagalbos vaiku atzvilgiu. Jai jis manes dabar nesupranta ,tai kas bus veliau? Lietuvoje ,bent jau gimines salia bus kurie tikrai pades..
Bet kaip keista ,visada buvome seima,jauciau kad esame seima,kad ir kiek tu jo nuklydimu buvo,o dabar manyje to nera,ar jums taip buvo ?
Bet turbut myliu ji,nes daug verkiu,graudinuosi pagalvojus kad gal tektu gyventi be jo ,verkiu isivaizduodama ji su kita,bliaunu kaip mazas vaikas vien pagalvojus kad musu gyvenimai bus ne kartu,o atskirai,kad negulesime kartu lovoje sugule,nors ir neturime apie ka sneketis ,bet vistiek gaila to.....
O gal as skubu,gal viskas pasikeis? Gal nera taip jau blogai? Gal padarysiu klaida del kuris gailesiuosi visa gyvenima....????

Kažin, ar kas pasikeis į gerą Paprastai, jei keičiasi, tai tik į blogą.... O verki, nes baisu, nes laukiesi, nes neaiški ateitis, o tas žmogus yra nors koks ateities garantas...
Normalu, kad kankina abejonės... tik ar tas gailestis, kad nenebūsit pora nėra baimė pasilikt vienai su savao vaikais ir tik savo atsamokybe? patikėk, ne viena iš mūsų yra patyrusi, kad tai nėra jau taip baisu, bent jau dėl to, kad žinai, jog nuo šiol viskas priklauso tik nuo tavęs, niekas nepridirbs klaulysčių, nenuvils, kad tu valdai situaciją ir gali neleisti tau gadinti nervų

Šiaip, pastebėjau, kad panašus "šeimos nejutimas" ateina bangomis ir pas mane.
Bet kaip Vytautė69 rašė - neįvertini to ką turi, žmogus. Ir tikrai, visai neseniai dar kartą įsitikinau, kad turiu puikų žmogų. Pats gyvenimas primena, nors ir skaudžioj situacijoj. Jei pati jausdavot, kad TIKRAI atleidot ne vieną vyro nuklydimą, ir galėjot toliau sugyvent, tai gal dabar tiesiog nėštumo hormonai suveikė ( aš griežtai neigiau nėštukė, kad blūdiju, bet kai blaut pradėjau, nes vyras nėjo spintos kartu pirkt, tai daėjo pagaliau ). Suspėti pabėgti žmogus visad gali, tik va paskui kas? Kaip mano mama sako, turi "dakasyti"vyriškis, o tada jau bėk...