Kodėl palikot antrą pusę?

turiu drauga kuri myliu labai, sutikau visiskai netiketai ir net negalvojau kad po skirybu dar kada ziuresiu i vyrus bet kad ir kaip gaila teketi nebezadu. nors kaip sako niekada nesakyk-niekada....

istiesu jei pasiulytu tai greiciausiai sutikciau

skaitau istorijas is jos tokios panasios...
Mes su leliaus teciu buvome beveik tobulybes. graziai gyvenome, nieko netruko, draugai, vakareliai, jaukus namai, keliones.
Bendra ateitis...taciau kai su stebukleliu grizome namo, viskas pasikeite, as bloga, nesugebu nieko, netinku jo draugams, ir galiausiai nesibaigiantys jo gerimai isvede mane is kantrybes, jis mums pasiule iseiti, as po gimdymo, sunui 13 dienu,as taip ir padariau ta pacia diena po jo "gerojo pasiulymo", buvo sunku, taciau dbr kazkaip tvarkausi, nezinau kaip bus toliau, gyvenu del mazylio.
O jis gyvena su savo draugais, savo nesibaigianciais tusais...
gal vistik kada nors subres tas zmogus, bet gali buti per velu

stiprybes visoms

kaip liudna:((

jo na ir pasiulymas, gaila man tokiu vyruku...

Man išvis nesuvokiama, kaip žmogus gali atsisakyti savo vaiko, po skirybų nelankyti? Kas per žmonės tokie "vyrai"? Šiaip, mamytės, esate tikros šaunuolės, kad išdrįstate tokius svolačius palikti. Esate jaunos, turbūt ir gražios, vyrai žiūri ir į "panas su vaikais"(patirtis ). Visas gyvenimas priešaky. Tokie debilai, kuriems tūsai svarbiau už vaiką, tik sugadintų gyvenimą, o jūs juk esate vertos gero gyvenimo. Ir jūsų atžalos vertos matyti gerą gyvenimą, o ne nuolatines tėvų rietenas. Sėkmės jums ir stiprybės. Ir... nebijokite pamilti dar kartą Visgi, įtariu, ne visi jie kiaulės.

Sveikutes visos

Jau keturi metai kai esu viena ir auginu 3 nuostabius angeliukus, taciau esu ir labai laiminga
Gyvenau su savo ex 15 meteliu, 5 is ju buvo laimingi, 5 pakenciami, likusieji kosmaras . Pinigai, kuriu as nemaciau buvo tik jo, nesvarbu, kad kartu uzgyvenom, draugai, nesiskaitymas, zeminimas, isdavystes, melas.....ir daugybe kitokiu siaubu..kentejau, nes bijojau su dviem vaikais likti, bet viena diena nebeistveriau ir liepiau nesdintis, nes daugiau nebegaliu...grasino, su kita apsigyveno, persekiojo ir neleido ramiai gyventi, padaviau oficialiom skyrybom, nes kol popieriuje buvau jo zmona, jis isivaizdavo, kad esu jo nuosavybe. Ten prisidare vaiku ir nusprende sugryzti po puses metu, nes isivaizdavo, kad gali kada nori pareiti. Isiverze i namus, isvadino visokiais zodziais, apipyle su kava....Nu jau tada tai pasiutau, kaip laukine galvojau, kad nudesiu, isvyjau ir pakeiciau spyna.Ohoho kas prasidejo, bet nieko istveriau, sustiprejau ir galu gale po metu pagaliau ivyko skyrybos...

Dabar turiu dar viena angeliuka, visi vaikai labai , bet gyventi su kitu nesiryzau , gal bijau vel but iskaudinta . Man ir taip gerai, esu laiminga, nieks neknisa proto, pajamu uztenka ir mums gera visiems kartu , o kai reikes ko nors, tai ir bus, bet tik is toli..
Su laiku visos zaizdos uzgyja, toks gyvenimo akibrokstas tik dar labiau duoda pasitikejima savimi,ikvepia nauju jegu eiti i prieki. Dziaugiuosi dabar gyvenimu ir jis tikrai nuostabus. Linkiu kiekvienai buti stipriai ir nepasiduoti..Jei daugiau nebegalit kenteti, nebijokit gyvenimo naujoviu, nes jis pilnas staigmenu. Viskas kas kazkada atrodo baisu, veliau tik sukelia juoka. Sekmes visoms..



Ir tai pajutau per savo gyvenima. Bet dabar tik i gera isejo, nes as esu vaikams viskas ir jie visada bus tik uz mane.
Papildyta:


As galiu suprasti tuos, kurie neturi ir gal tikrai patys vos gala su galu suduria..Bet tokie, kurie turi daugiau kaip proto ir savo vaikams gaili tai
Toks buves mano ex, tikiuosi, kad viena diena pasprings tais pinigais..

Manasis Exas buvo nerealus mergisius...jam neuzteko vienos meiluzes, dvieju, trieju, desimt...jam reikejo daug daugiau...ir taip su juo 5 metai, kol atsirado leliukas, po gimdymo, pakrikstyjus vaikeli, as isejau is jo, mes net nebuvom susituoke, net nenorejau, kai ir pastojau, zinojau, kad jis ne mano zmogus...
Auginu maziuka viena, ex skambina, aplanko vaika karta per menesi, labai su juo pykstames...bijau tik del vieno ar netruks vaikui tevo...del saves nebijau, vyro kito net nenoriu, nors jau greit metai kaip viena...

Jeigu jau palieka moteris antra puse, matyt vertas to palikimo

As su savo vyru issiskyriau kai mano suneliui buvo 5 menesiai. Pagrindine priezastis - kitos moterys. Ir del to visai nesigailiu. Puikiai tvarkomes vieni.

dažniausiai taip

taciau pasitaiko atveju, kai po keliu metu susitaiko ir nugyvena ilgai... oi tas gyvenimas