Kodėl palikot antrą pusę?

as 6menesius bandziau sugrazinti dar musu santuoka bety nepavyko tj nuleidau rankas ir atsirado zmogus kuris man padeqjo visus sunkumus perkenteti:D

Aš taip 3 metus kentejau ir kai jau pasidare tikrai DZIN ka jis veikia, kur eina ir ka daro, pradejau skirtis. Negelbeju santykiu ir aš, nes pritariu, žmonės nesikeičia.

Kraukites lagaminus, ciupkite suneli ir bekite. Ir bus dvi galimybes : arba parbegs is paskos pamirses (na bent kuriam laikui) apie seksus uz sseimos ribu arba ... susirasite kita zmogu ir busite labai laiminga

Nes taip pasilikus jus jam tik parodysite kad neturite kur detis, kad sutiksite su viskuo ir tik atrisite jam rankas - tada jis sugalvos, akd nori sekso tryse, tada kad nori paziureti kaip jus mylytes su kitu vyru ir t.t.

suprantu, kad kartais atrodo, kad buna padeciu be iseiciu, bet dievulis uzdarydamas duris visa laika atidaro langa. Juk ne veltui sakoma, akd nera padeties be iseities

sveikutes ir as nusprendziau pasipasakoti savo istorija.. labai detaliai visko nepasakosiu, nes tada sedesiu ir zliumbsiu rasydama, o taip trumpiau, tai - visu pirma kaipir mane paliko.. nors ir as poto pasitraukiau is dar negimusio vaikelio tevo gyvenimo... pastojau tik po menesio pazinties.. taigi abiem tai buvo sokas, vienas kito dar gerai nepazinojom... o as dar nezinojau kad jis dar pries sutinkant mane jau buvo apie metus laiko su kita moterim ir tese santykius su ja ir budamas su manim.. is pradziu sake kad jis ja paliks, kad ji nuo jo neatstoja, poto sake kad jau viskas baigta.. bet vis paaiskedavo kad toli grazu nieko nebaigta.. taip praejo 2 menesiai.. nervinaus, kankinaus, galu gale supratau kad nenoriu as but su tokiu melagiu ir jis niekad su ja neissiskirs.. o jei ir issiskirs tai kai ji visai pasens.. ji yra 20 metu vyresne uz ji.. taip.. tinkanti i mamas.. ji viska zino apie mane, zino kad as laukiuos.. bet jo nepalieka ramybeje, dar kai buvom kartu maciau jos zinutes, kur ji rase, kad ji taip lengvai nepasiduos ir kovos del jo.. ji nugalejo... 2 menesius praverkiau beveik kasdien.. dabar jau beveik menesi su juo visai nebendrauju ir jauciuos tikrai ramiau.. aisq uzeina dienu, kaip ir siandien , kad pasidaro begalo liudna ir skaudu.. bet stengiuos valdytis.. pykstu ant ju abieju.. taip pat ir nesuprantu.. o ypac jos - ji yra mama, turinti dukra.. koki ji pavyzdi visu pirma rodo, o antra - ar ji nebijo kad jos dukros toks likimas istiks? as pradedu tiket , kad kartais dukros atsiima uz tevu padarytas klaidas.. mano mama istekejo, zinodama, kad kita moteris katik pagimde nuo mano tevo vaika.. seimyninis ju gyvenimas baisus - vieni barniai.. o dabar ir as atsiduriau tos paliktos moters vietoj.. kaip jus manot ar cia tik tiesiog sutapimas ar yra istikro kazkoks rysys tarp to?

Galime tik spėlioti, yra ryšys ar ne. Aš sakyčiau, kad atsakome tik už savo sarbus. Bet kuriuo atveju, gerai, kad dabar viskas aišku. O nuoskauda tikrai praeis, pamatysi. Aišku, liūdna, kad vaikelis gims be tėvo. Tačiau džiugina tai, kad neaugs su tėvu melagiu... tai yra labai svarbu, nes vaikus nėra lengva apgauti, o matydami aplink veidmainystę jie patiria moralinių blaškymųsi, kad trukdo jiems formuotis kaip darnioms asmenybėms... Tegul turisi "bobulka" melagį, dar padėkosi jai už tai po kelių metų
Po skyrybų su VT i aš buvau ant panašaus melagio "užšokusi", gerai, žinoma, kad neatsirado vaikelio... Dabar net džiaugiuosi, kad tai pergyvenau - nemanau, kad daugiau kas mane šitaip apgautų... ir tai kitai moteriškei esu dėkinga už tai, kad jo nepaleido - nereikia man tokio...

Sveikos mergaites, oj priraset jus cia daug liudnu savo gyvenimo istoriju. gaila,kad vyrai kartais buna tokie mulkiai ir nevertina to ka turi: zmonu,gyvenimo draugiu,o ypac savo vaiku, bet manau jei tave paliko mylimasis del kitos tai taip netgi geriau,vadinas zmogus nevertas taves ir nera cia ko grauztis teisingai cia viena panele rase,kad zmones niekada nesikeicia,bet zinau viena,keiciasi tu zmoniu poziuris i gyvenima.
mano istorija irgi ne pasaka kuri baigesi" ilgai ir laimingai",nes visko dar tik pradzia,o prasidejo viskas siek tiek daugiau nei pries metus kai susipazinau su savo dukrytes tevu,pastojau po menesio draugystes,nestumas buvo labai sunkus,o mylimojo paramos ir supratimo truko,jam labiau rupejo draugai,tusai ir beabejo grazios merginos kurios neturi pilvu. isgyvenau kogero pati sunkiausia laikotarpi savo gyvenime,ir siandien dekoju protui ir matyt likimui,kad visa tai istveriau ir nepridariau kokiu kvailysciu. Siandien musu dukrytei 2 men. o musu tevelis yra pats geriausias koks tik gali buti,matau kaip jis myli ta vaika ,rupinasi ja. pagaliau pradejo gerbti ir mane(nors ,kad myli sake po pirmos pazinties savaites) draugeliai tarsi isgaravo,atsiprase uz viska ka padare, prisipazino,kad tikrai klydo. O as dziaugiuosi,kad pasikeite zmogaus poziuris ir viliuosi,kad laikui begant viskas tik geres....
tad linkiu ir jums visoms, visada turekite nors laseli vilties

Dukrai gimus ir pas pus pirmus 3men. buvo euforija. Dziaugiausi ir galvojau, kad zmogus pasikeite. Bet po to timt uz vadziu ir is pradziu...
Aisku, Jums linkiu, kad sis laikotarpis niekada nesibaigtu, bet budrumo nepraraskit

Žmonės keičiasi, bet tik į blogą. Nepažystu nė vieno žmogaus, kuris būtų pasikeitęs į gerą visam laikui.

as pazistu.
ir ne viena.

Sveikos!
Na rasau nes jau kokie metai balansuoju ties skyrybu su vyru riba... Mes nesusituoke, auginam 2m 10men suneli, bet santykiai tokie, kuriu nemoku apibudinti. Jauciu, kad abu lb atsalom vienas nuo kito. mano vyras "daug dirba"... na jis turi savo versla, iseina i darba kada nori, pareina ir kada nori. Bendraujam mazai, nera tam laiko, net ir prie pusryciu stalo, negali bendrauti nes valgo... Gryzes nueina pamiegoti, o as per dienas su vaiku. Bandau kalbeti apie buiti, nera laiko, ne dbr palauk... Pradejau jaustis vienisa, jei kur einam kartu, tai tik jei jam ko reikia. Lovoje ir kazkas ne taip, nebejauciu is jokios aistros, atsigula i lova, galva uzsitraukia ir miega.
Labai daznai jei nesutinku su jo nuomone ar ka pasakau ne tokiu tonu pradeda siusti, rekti, dauzytis. Visada viskas turi buti taip kaip jis nori ir ne kitaip. Beto, jo mama lb kisasi i musu gyvenima, man tai nepatinka, kazkada pasakiau, tai jis uzstojo mama, atseit ji mum padeda, o man jau vemti nuo tos pagalbos.
Tikrai, esu pasimetusi, artimi zmones daznai klausia :"Is kur turiu kantrybes su ju gyventi?"
Na jis negeria, neruko, pinigus parnesa,rankos nera pakeles, taciau zodziu apie save esu girdejusi visokiausiu. As jauciu toki salti, jam as neidomi, mano norai niekas, gali aprekti visokiais zodziais vidury gatves, mano tevu namuose ir t.t pastovus pamokslai, kad tai sviesos neuzgesinau, tai plauku vonio rado ir t.t.
Perskaiciau kitu mamu pasisakymus, atrodo man nera taip blogai, bet nebegaliu gyventi su zmogum vien todel, kad jis yra perspektyvus, kad uzdirba. Norisi zmogaus, kuris suprastu, padetu, o ne priekaistautu, kad as visada pikta. O kaip nebuti piktai jei buitis, vaikas tik ant mano peciu, o jis tik seimos islaikytojas... Beto praejusia vasara jis i musu namus buvo atsivezes savo drauge, 100%mane patikino, kad ji tik studiju laiku drauge, na as jam nieko nesakiau, bet man slykstu buvo, kai su ja gere vyna virtuveje,kalbejo apie kazka, o as su vaiku zaidziau kt kambary ir nepakviete. Aisku, po drauges vizito lb susipykom, net jo mama ji uzstojo, atseit, as cia susikuriau, ji jam tik drauge. Bet, kad ta drauge pakabinusi akis i mano vyra ziurejo... Zinau, kad ir dbr jie sekmingai bendrauja... O skaudziausia buvo tai, kai jis pasake, kad jis tokios drauges daugiau niekada netures, ji pati geriausia, o tai tada kas as? Tarnaite, vaiko auklekartais, kai yra sveikatos ir noro meiluze?.. Sitie vyro zodziai mane tikrai lb paveike, manau paveike ir musu santykius, tik niekaip nerandu jegu padaryti protinga sprendima, uzsimerkti ir gyventi del pinigu ar iseiti ir pradeti nauja gyvenima?...

o turi darba? kuo greiciau nesdinkis nuo jo.
man rodos, jis atvede ta drauge - tarsi pristatyt tau netiesiogiai kurlink ko sirdis linksta, ir mane, kad tu protinga pakankamai susiorientuoti.
pristatymas ivyko, jam neber reikalo nei skambuciu nei bendravimo slept.

tie dalykai, kuriuos aprasai, gal ir kriziniai, pasitaiko visur, bet jei jis randa sielos guodeja - tai neverta tau stotis ant blakstienu. niekad nepakonkuruosi su ta, kuri tik vyna gali pagert, virs buities lygmenio pakilus. dabar ji jam zvaigzdute, o tu... pati supranti. sekmes.

Blogiausia, kad lyg tai skyrybų "pateisinamos" priežastys mūsų visuomenėje yra: fizinis smurtas, alkoholis, vyras despotas, neduodantis pinigų.... Neištikimybė? Oi ne, jei tai tik plika neištikimybė, tai vos ne šimtu procentu visi šauks, kad juk natūralu šiais laikais, reikia atleist, pagailėt ir vėl bandyt.. O ką jau bekalbėt, jei vyras ąsilas vidury gatvės kolioja, namie psichologinį smurtą naudoja, priekaištauja, žemina, niekina, nevertina, nepadeda.... visi sutartinai rėks (jų mamos pirmiausia), kad tai NATŪRALU ir nieko blogo tame. Man tie patys žmonės kažkada į galvą buvo įkalę, kad turiu vyrui atleist už jo paklydimus, paskui nuolat kalė, kad jo draskymaisi ir nevaldomi pykčio protrūkiai (fizinio smurto niekada nenaudojo) yra irgi natūralu, nes toks jo būdas.... Tačiau likau apgauta tik pati: metai ėjo ir praėjo, dirbau stengiausi, nešiau ir kūriau, o dabar nieko neturiu.., kiek kartų prašydavau tik nesikarščiuoti, tik patylėti ir gėdos nedaryti prie žmonių, kiek kartų nusileisdavau tik dėl šventos ramybės.... Ir kai vieną dieną išdrįsti pažvelgti iš šalies į savo gyvenimą, supranti, kad ne apie tai svajojai, kad ne tokio nori, kad tu ne "daugiastaklininkė turbo moteris", kad tu pavargai, o akių spindesys užgesęs.... Va tada ateina laikas keisti ir viską. Ir nebereikia ieškoti priežasčių, nes visa priežastis yra tas dvikojis, esantis šalia, tas, kuris nieko nevertina ir nemoka mylėt, nemoka JŪSŲ mylėt..... Ir lengva nebus, bet verta dėl savęs pačios