Kodėl palikot antrą pusę?

labutis...mes gyvenom kartu po vienu stogu,neissiskyre, bet jau kazkur metus laiko visai svetimi...mane beveik nedomino, kur jis, su kuo, kaip jis,,,aisku, labai skaudu, graudu. kad gyvenu su vaiku toki nevisaverti gyvenima...bet kol kas turiu kenteti....jo pjankes,psichologini smurta...be man niekur iseiti...tevu as neturiu, busto irgi, dekoju jam, kad padavon man leliuka!!!!kad myli ji, kazkiek padeda augint, duoda kazkiek pinigu...realiai vertinu sava dabartine situacija ir pokol kas nera kitos iseities...o ten paaugs vikas, bus lengviau...VAIKAS TURI SAVYBE-AUGTI!!!!!!!!!ir dar, as stengiuosi gyvent visaverti gyvenima, vazinet su vaiku i visokiausius renginius, rupintis savo karjera, bendraut su kt zmonemis...(pokol nors kazkiek duoda pinigeliu) o jis pats pasirinko toki gyvenima...mes turim gyventi, nesustoti, kovoti, kazko siekti, o nesedet ir verkti salia tokiu nevykeliu... turim dziaugtis kiekviena diena

jau ko ko o susitaikymo tikrai nebus buvo prieš tai pakankamai ir kaip visos tuoj pat to pasigailėdvau

juokingiausia kad sėdi pas savo bobulę ir guodžiasi, kaip jis kanknosi su manim gyvendamas, kaip aš jį skriaudžiau, nuolat rėkiau, jo ir vaiko nemaitinau, nesirūpinau. o ta tiki, nabagėliu

tiek to suprantu kad savi turi už savus pastovėt

na visos cia pykstate ant savo vyru,barate,izeidinejate,o as apie savo negaliu nieko blogo pasakyti mes ir dabar esame geri draugai,o skyremes mano inicetyva,as viena diena pasisodinau ji ir sakau man nepatinka tas ir tas,as noreciau kad daugiau demesio skirtum man ir vaikui,ir tuo viskas pasibaige,dar pagyvenau menesi ziuriu niekas nesikeicia susirinkau savo ir vaiko daiktus issinuomavau buta ir nunesiau pareiskima skirybom,tai va isejo i darba seima dar buvo parejo nebera as negaliu gyventi su zmogumi kuris manes nesupranta,nemato ir dar negirdi

tai taip jau emei ir viska brukstellejai - kaip peiliu?
Jokiu jausmu nebuvo?
Nieko bendro?

kokie gali buti jausmai?nebent pripratimas bet kai vyra matai tik naktimis,kartais ir savaitgaliais nematai nes ir jis nori atsipalaiduoti su draugais tai greiciau prie buto sienu pripranti nei prie vyro nes dazniau matai ir kas gali buti bendro? gal vaikas kuriam jis nelabai rasdavo laiko tai koks tikslas su juo gyventi?

Man ir taip buvo,matai zmogu naktim ir kartais savaitgali .Kai palikau dar laukiausi,o jo pasiteisinimas buvo toks,kad jam reikia issilakstyti kol vaiko nera .Vaikas jau yra,bet kas is to nesugebejo nei karto aplankyti,turbut dar vis negali issilakstyti

Aš tai savąjį ir nektimis ne visada matau, bet išsiskirt vistiek niekaip negaliu

klausimas: ar norit? Nes, jei norit, tai kas trugdo (tikriausiai niekas), o jei nenorit, tai net kalbet nera apie ka, tik kam tada skustis, kad negerai. Jei moteris gyvena su vyru, reiskiasi jai taip gerai, nes jei ne, tada skiriasi.

o mano situacija tokia: su dukros tevu susipazinom pries sesis metus, atrode toks ne pagal amziu subrendes, jo tevai alkoholikai, o jis kabinosi i gyvenima kaip sugebejo.. negere turejo savo kambariuka.. po menesio pradejom kartu gyventi, tada pamaciau kuo jis uzsiima (nesvariais dalykeliais: vagystes ir pan.) bet jau buvau iklimpus, isimylejau kaip mazvaike ir i viska ziurejau pro pirstus..
vazinedavo jis tai i vokietija tai i norvegija, o as laukdavau..
po to toks gyvenimas pradejo neduoti nei naudos nei dziaugsmo, isvykom i anglija (po 2 draugystes metu). na as pradejau dirbti jisai ir is pradziu bande, o po to prasidejo vel ta pati dainele (vagystes)..tuomet suzinojau kad laukiuosi.. jisai atrode kad dziaugiasi, sake kad mumis pasirupins, pasakojo kaip jis nori vaikucio..
pragyvenom anglijoj puse metu ir tada jam pasiule draugai darba airijoje.. kadangi as jau buciau negalejus dirbti ilgiau isvykau su juo.. is pradziu viskas buvo ok.. jis dirbo as buvau namie.. o veliau ir prasidejo: jam darbas per sunkus, ar virsininkas neitiko ir pan. mete jis darba vel pradejo savo senus darbelius.. gime vaikas.. jis su draugais, as viena namie.. po puses metu grizau i lt trumpam pabuti, ji pasodino.. puse metu laukiau jo.. sugrizo ir vel atrode viskas gerai.. bet po kokio menesio ir vel vokietija, norvegija.. o as kaip kvailele save itikinau kad vat dabar nera darbo na nors taip tegul padeda..
taip vazinejo dar kokius metus..o dabar pradejo losti (kazino, lazybu punktai)..
nese daiktus is namu parduodavo.. as uz vaika kur gaudavau pinigus ir tuos pavogdavo (viska turedavau slepti bet kur tau bendruose namuose paslepsi, as tik i tualeta ar dar kur o jis viska iskrausto).. bandziau kalbetis tai pareiske, kad jis man seniai nieko nebejaucia, kad as jam nulis esu, kad jis lose ir los, o jei man taip netinka galim skirtis.. issikyrem.. po savaites jis pats pasiprase sugrizti.. priemiau (kokia durne..).. ir isivaizduokit situacija: as pasiskolinau 50lt is savo pusseseres vaikui ant vaistu, nueinu i vaistine, reikia sumoketi, o pinigu nerasta.. skambinu jam, sako jo as paemiau vakare atvesiu.. sakau taigi cia vaikui vaistams, o jis vel savo dainele rytoj nupirksi.. vakaras-pinigu nera..
bandau vel kalbetis kas jam darosi-o jisai viskas, uzknisai su savo priekaistais, ka tau pinigu gaila? negaliu as su tavim tokia gyvent, jei pasakiau kad man reikia, reiskia reikia ir nezadu tau aiskint kam.. pradejau rekti kad kaip jis taip gali, juk ir taip tu pinigu neturim, kad jis nieko namo neparnesa tik isnesa.. o tada baisiausia- prie dukros akiu pradejo mane dauzyti ir iseidamas pasake-sito norejai ane? tai ir gyvenk su SAVO tuo vaiku viena.. o man jusu nereikia..

tik nesakyk kad tau tokio padlos gaila? o jei gaila - paskaityk pati ka parashei - gal suprasi kad gaileti kad ishejo NERA ko.

jo tai tikrai negaila.. man saves gaila kad sitiek metu bandziau gyvent savo susikurtose svajonese ir tik dabar atsimerkiau.. bet gi geriau dabar nei po kokiu 10 metu ar is viso niekada