Kodėl palikot antrą pusę?

LInute22, įsikalk sau į galvą - TU NEKALTA, TU NIEKUO NEKALTA. Gal aplinkybės susiklostė nepalankiai, gal ne tuos žmones sutikai, bet tu NEKALTA. Kai nustosi save kaltinti, atrasi jėgų keisti gyvenimą. Aš tau to labai linkiu, nes jaučiu, kad tai būtina, kad būtum laiminga.Sėkmės

Jetus, Linute, uzjauciu. Gyvenimo su tokiu vyru tikrai nebus. Gal iseitu su savo tevais pakalbet nuosirdziai (kad ir per telefona), paprasyt, kad leistu pas juos apsigyvent. Ir grizt pas savo tevus gyvent ir tik pas juos nuvaziavus pranest vyrui, kad daugiau negrisit (maziau nervu bus). Saves reikia pagailet ir savo vaiko

Aciu mamytes uz palaikyma, ant sirdies pasidaro geriau, kai pasikalbi su kuomnors, kad issipasakoji, nes nelabai turiu kam pasipasakoti. Mano tevai yra tiesiog auksiniai zmones, jie tik ir laukia, kada as paskambinsiu ir pasakysiu, kad parsiveskite mane pas save. Visada sako, kaip butu gera, kad gyventum pas musu su anukele. Mes su vyru remontuojames antra auksta pas mano uosviu, o mano teveliai visus baldus net supirko ir padovanojo, kiek pinigu jie investavo. O man nera noro net gyvent su tokiu zmogumi, kuris negerbia manes. Tik yra beda, kaip pasirysti ir zengti ta zingsni, viska pabaigti. Papasakosiu paskutini ivyki, kuris mane sukrete ir esancius salia. Susipykome del rodos nieko, bet svarbaus dalyko, vaikui neparveze pienelio, o vaziavo sau alaus daug prisipirkti, supykau kad neparveze, tai ir prasidejo, kuom tik mane neisvadino, kad as kekse paskutine, i savo gimtine vaziuoju tik atsiprasant pasipi...... man ausys linko nuo tokiu zodziu, ir galu gale issitrauke sautuva ir pradejo grasint perzengsiu namu slenksti su vaiku visus nusaus ir mane pacia, ir mano tevus jeigu atvaziuos mane parsivesti...tipo vaziuok viena, o vaiko negausi...aisku buvo kaip visada ikales ir pagiringas is po vakarykscio.....paskui pradejo verkti, atsiprasyti...atleidau..bet labai to gailiuosi..... nebegaliu ir visai nebeturiu noro cia gyvent, tik ir svajoju apie isvykima pas savo tevu, o i vyru gimine net nenoriu paziuret..visi jie vienodi...

Linute, begt is ten reikia! Ir kuo greiciau! Tas beprotis dar ir ginkla turi Argi neteko girdet, kaip vyrui susisuka protas (nebutinai nuo alkoholio), nuzudo vaikus, zmona ir nusizudo pats? Gelbek save ir savo vaika! Velniop tie baldai, daiktai, nieks nesvarbu, svarbu gyvybe ir sveikata. Jei vyras dirba, palauk kol iseis i darba ir paprasyk, kad tevai atvaziuotu pasiimt. Butinai jiems pasakyk apie grasinimus nuzudyt, jie turi zinot. Pasiimk kas svarbiausia ir bek is ten. Viskas yra uzgyvenama, del beprocio aukotis neverta. O ir vaikas veliau nepadekos, jei liksi su vyru ir priversi ji gyvent nuolatinej baimej ir itampoj. Tik nieko pries tai vyrui nesakyk, nedaryk nieko, kad jis neitartu, jog nori ji palikt. Truputi blogai, kad policijai nepranesei, jog vyras grasina ginklu, teisme butu lengviau. Bet tikiu, kad ir taip susitvarkysi, seima tau pades, tik daryk ka nors. Nelauk kol vyras ka padarys.

As norejau kviesti policija, bet uosviene sako, nekviesk, apsiramins jis, nurims ir praeis viskas. Buna dienu, kad rodos viskas gerai, geras jis, rodos nieko negaila, snekasi su vaiku, graziai pavadina, bet...nevisada taip buna, jis negerbia savo tevu, mano tevu negerbia ir manes. Sitiek mano tevai pripirko, padejo remontuoti, kuom tik gali, o jis graziais zodeliais isvadina, kad net ausys raitos. As aukleta kitomis manieromis, o ten jo seimoje viskas atvirksciai, jau net vaikas musu 2 metu moka negraziu zodziu...baisu..o kas bus toliau...nenoriu, kad dukrele matytu barnius pastovius, asaras ir visa kita..buvau nuejusi pasidometi kaip yra istiesu pas advokata, ar jis tikrai galetu atimti vaika is manes. As negeriu, nerukau, istisai bunu tik su vaiku, diena nakti tik as..Vyrui rodos reikalinga tik maista pagaminti ir rubus skalbti..nors sakosi jog myli..nors pas manes jausmu nekazin kas belike..man tiesiog jo gaila yra..kita kart pagalvoju, kaip susiklostytu tolimesnis gyvenimas, jei iseiciau su visam...bijau, kad jis neatimtu vaiko is manes, pazinciu susirades, kysiu kokiu pakises, kad nepapirktu ir nepadaryto konors, neduok dieve dar atvaziuos pas mane ir su savo sautuvais grasinti prades is kersto..zodziu labai noriu begt is ten, bet kartu ir bijau labai viska pradeti....man saves gaila ir vaiko. Dabar gyvenu rodos ne savo gyvenima, sedziu kaime uzdaryta tarp keturiu sienu ir nieko nematau daugiau, teisiu dar neturiu ( nes pastoviai su vaiku bunu ir nera kada net mokintis )....dukrele vyro tevu nelabai megsta, nors ir gyvenam kartu, jei reikia jiems pabut su ja, tai vaikas lieka nevalges ir tik verkia laukia mamos. O mano tevus, dievina tiesiog, nes jie uzsiima su ja, zaidzia, priperka visokiu lauktuviu, daug demesio skiria, tai vaikas net sokineja is dziaugsmo pamaciusi juos......

Linute, atsakyk sau ar gali taip nugyventi visa gyvenima? Ar yra del ko aukotis? Tada ir nuspresk ka daryti. Gerai, kad bent jau tevus turi savo puseje.

P.S. tai, kad vyras sako, jog myli, tai gali tebuti tusti zodziai (o man atrodo, kad ir yra). Gaileti jo nereikia, reikia gaileti saves ir savo vaiko.

Tikrai viso gyvenimo taip nenugyvensiu ir tikrai tokio gyvenimo nenoriu. Jo manymu as visada esu viskuom nepatenkinta, visada as pati kalta pasak jo. Lauksiu tinkamos progos.

Visi jie grasina atimti vaikus, nes žino, kad mums tai skaudžiausia vieta... Bet labai abejoju ar taip padarytų, ar yra Lietuvoj nors vienas vaikas, kuris po skyrybų atitektų auginti tėvui? Manau ne, jei mama yra nepriekaištingos reputacijos. Taigi aukščiau galvą ir pirmyn! Vistiek ankščiau ar vėliau šį žingsnį žengsi, tai kam laukti??

Dar nepalikau. Bet kaskart vis rimčiau tam pribręstu. Bet bliamba, taip trūksta ryžto... Atrodo, labai norisi, jaučiu, kad bus geriau, bet kartu užklumpa ir visokiausios baimės- kaip reiks gyventi vienai, kaip su vaiku susitvarkysiu (nors praktiškai auginuosi viena), ar netrūks pinigų (nors jų ir taip ne milijonai), kaip visur fiziškai suspėsiu- esu studentė, krūvis tikrai didelis, o jeigu vaikas sirgs, negalės į darželį, o man egzaminas??? Tuo labiau, kad planuoju keltis į kitą miestą (patogumo vardan), nebus beveik draugų, giminaičiai visi dirbantys. Ir galiausiai- paprasčiausio vyriško kvapo, nors jis dabar toks menkas ir nelabai kvepiantis. Atsiranda ir kitų, kvailų baimių- žiūrės kaip į mergą su vaiku (esu pakankamai jauna), nerasiu kito vyro (nors dabar rimtų santykių nenoriu, bet gal net paprasčiausios draugystės norėdama liksiu atstumta, nes būsiu potenciali jų laisvės pagrobėja?). Ai...bet aš visai ne į temą prirašiau. Išsiliejau, taip sakant. O kodėl noriu palikt? Pirmiausia turbūt dėl to, kad mirė jausmai ir bet koks noras taisyti santykius. Nuo melo žmogaus išgydyti neįmanoma. Matydamas mano apatiją savo atžvilgiu dar ir mergų susirado, nors iki pažaliavimo neigia tai. Su šeima beveik nebūna...vaikas nerūpi, nors ateina, tampo už rankovės, o jis prie kompo sėdi ir net neatsisukęs liepia eit su žaislais jai žaisti. Dėl vaiko skaudu jau dėl savęs net nieko nebesakau, užaugo šarvas, negirdžiu, nematau... paskutiniu metu visai kaip svetimi gyvenam. o kur dar įlindimas į visokias skolas- ir paskola (nedidelė), ir momentiniai kreditai visokie, ir iš draugų prisiskolinęs, ir šiaip pinigus vėjais mėto, turiu kaulyti, kad nors ant komunalinių duotų, vaiko darželiui...amžina kova. Be viso to jaučiu, kad moraliai degraduoju. neturiu apie ką šnekėtis su juo, mes nesikalbam, jam niekas neįdomu, jam nerūpi, kad mokausi, kad noriu kažko siekt, jam pofig, kad vaikas man ramybės neduoda, nors man ryt egzaminas ir turiu mokytis. o pats nė vidurinės nesugebėjo baigt, tai įsivaizduokit, kokie pokalbiai, diskusijos gali būt- apie tūsus, draugus (dėl jų numirt galėtų), mašinas, kompiuterius, telefonus. Iki tol buvau rami, harmoninga asmenybė, dabar net normaliai kalbėt nebemoku, moku tik aprėkt ir apšaukt, nervuota, tik tiek, kad nebeverkiu. Žinau gi, kad ir vaikas kenčia. Buvo išvažiavęs į užsienį mėnesiui, tai neįsivaizduojat, kaip gerai buvo, kokie santykiai su vaiku, nei nesipykom, taip gera namuose. Tik kad dukra klausinėja apie tetį, turi ramiai sukandus dantis pasakyt, kad dirba ar išėjęs kur, negali sakyt, kad jam ant tavęs nusispjaut.
Uhhh...."abydna".

Labai panasi situacija kaip ir mano, tik skirtumas dar tas kad manasis dar ir geria pastoviai, tinginys yra...skaudu del vaiku ir saves. as irgi noreciau tobuleti kazka mokintis dar, pasiekti daugiau. kai as mokinausi pasake, debile tu kur tu darba gausi kai baigsi mokslus, niekur nerasi, reikejo logiskai galvoti kai rinkaisi specialybe ( as esu zeldynu projektuotoja, krastotvarkininke ), o jis buhalteris, sako reikejo rinktis kaip mano specialybe.

Beveik identiška mano situacija.. Tik tiek, kad nors truputį man pinigų duoda.. Normaliai su juo pasišnekėt negalima, jis tik šneka apie pinigus arba seksą. Kitokių temų nėra. Vaikas gal dabar truputį pradėjo rūpėt, o kol mažas buvo nerieidavo net prie lovytės.. kaip man abydna būdavo.. Aš irgi labai noriu išeit, bet papraščiausiai dabar negaliu.. Neišsilaikysiu aš viena.. Už mokslą reikia kiekvieną mėnesį mokėt po 300lt + vaikas dar darželį tuoj pradės lankyti + dar paskola, maža, bet vistiek smaugia... aš tuoj į darbą išeinu, nežinau kaip bus, krizė, atleidžia daug darbutojų.. Tai vat ir kankinuosi...

As auginu viena 2 vaikus. Turiu issiskyrusiu draugiu, kuriu vyrai po skyrybu isliko zmoniski, bet maniskis... ne.
Merginos, laikykites