Moterys,merginos prasau patarimo...esu puolusi jau i visiska panika..musu bendro su vyru gyvenimo taure pilnut pilnutele,laikas viska uzbaigti..labai daug metu ta mintimi gyvenu,bet vis nesiryztu..jei kas paklaustu, kodel noriu skirtis,tai net atsakymo negaleciau duoti,nes jau tiek visko daug,nera vienos priezasties...Tai va..situacija tokia,kad mes turim du vaikus,skirtis noriu as nors ir jis nepriestarauja labai,bet beda ta kad nenori jis iseiti is musu dabartinio busto,o kartu gyventi as jau nebegaliu daugiau,taigi buvau susiruosusi iseiti as su vaikais,na bet va dedu daigtus,o ju siaubas kiek,ir galvoju,o kodel as,kodel ne jis turi palikti namus,mes gi tryse,o jis vienas...is niekur jokios pagalbos nesitikiu,tevai issikyre..vaziuociau pas mociute i kaima,bet ten patogumu nera,plius dukrai tektu keisti mokykla..padetis be iseities,labiausiai bijau kad netektu pasigaileti del to,gi atsakau ir uz savo vaiku gerove...o to ka jie dabar mato seimoje,tai niekam nelinkeciau patirti,gincas,pykciai nuolatinis triuksmas..kaip jus elgtumetes tokioje situacijoje?
QUOTE(Mabel @ 2009 06 20, 22:19)
Moterys,merginos prasau patarimo...esu puolusi jau i visiska panika..musu bendro su vyru gyvenimo taure pilnut pilnutele,laikas viska uzbaigti..labai daug metu ta mintimi gyvenu,bet vis nesiryztu..jei kas paklaustu, kodel noriu skirtis,tai net atsakymo negaleciau duoti,nes jau tiek visko daug,nera vienos priezasties...Tai va..situacija tokia,kad mes turim du vaikus,skirtis noriu as nors ir jis nepriestarauja labai,bet beda ta kad nenori jis iseiti is musu dabartinio busto,o kartu gyventi as jau nebegaliu daugiau,taigi buvau susiruosusi iseiti as su vaikais,na bet va dedu daigtus,o ju siaubas kiek,ir galvoju,o kodel as,kodel ne jis turi palikti namus,mes gi tryse,o jis vienas...is niekur jokios pagalbos nesitikiu,tevai issikyre..vaziuociau pas mociute i kaima,bet ten patogumu nera,plius dukrai tektu keisti mokykla..padetis be iseities,labiausiai bijau kad netektu pasigaileti del to,gi atsakau ir uz savo vaiku gerove...o to ka jie dabar mato seimoje,tai niekam nelinkeciau patirti,gincas,pykciai nuolatinis triuksmas..kaip jus elgtumetes tokioje situacijoje?
gal dar nesi trvirtai apsisprendus,nes tada jau nebekiltu tokiu minciu
.o gal pas mociute tik laikinai,juk jei jusu bendras bustas vistiek bent pinigais turetum kazkiek kada atgaut 
.seip laikykis,manau sprendimas ateis pats
QUOTE(Mabel @ 2009 06 20, 22:49)
Moterys,merginos prasau patarimo...esu puolusi jau i visiska panika..musu bendro su vyru gyvenimo taure pilnut pilnutele,laikas viska uzbaigti..labai daug metu ta mintimi gyvenu,bet vis nesiryztu..jei kas paklaustu, kodel noriu skirtis,tai net atsakymo negaleciau duoti,nes jau tiek visko daug,nera vienos priezasties...Tai va..situacija tokia,kad mes turim du vaikus,skirtis noriu as nors ir jis nepriestarauja labai,bet beda ta kad nenori jis iseiti is musu dabartinio busto,o kartu gyventi as jau nebegaliu daugiau,taigi buvau susiruosusi iseiti as su vaikais,na bet va dedu daigtus,o ju siaubas kiek,ir galvoju,o kodel as,kodel ne jis turi palikti namus,mes gi tryse,o jis vienas...is niekur jokios pagalbos nesitikiu,tevai issikyre..vaziuociau pas mociute i kaima,bet ten patogumu nera,plius dukrai tektu keisti mokykla..padetis be iseities,labiausiai bijau kad netektu pasigaileti del to,gi atsakau ir uz savo vaiku gerove...o to ka jie dabar mato seimoje,tai niekam nelinkeciau patirti,gincas,pykciai nuolatinis triuksmas..kaip jus elgtumetes tokioje situacijoje?
Žiūrint kokia ten ta situacija su tuo būstu... Kai jau tikrai apsispręsi, kad viskas baigta - bandyk iškraustyti jį... Gali būti ir taip, kad jei tu pasakysi jam griežtai, kad jau viskas baigta tarp jūsų, gal tada suvoks, kad taip ir yra ir vis tiktai išeis pats...
Jei neišeina iškraustyti gražiuoju, galbūt pasiseks piktuoju... (čia teisininko reiktų paklausti)... O šiaip manau, kad jis turėtų išeiti...
QUOTE(GABO @ 2009 06 22, 21:54)
Žiūrint kokia ten ta situacija su tuo būstu... Kai jau tikrai apsispręsi, kad viskas baigta - bandyk iškraustyti jį... Gali būti ir taip, kad jei tu pasakysi jam griežtai, kad jau viskas baigta tarp jūsų, gal tada suvoks, kad taip ir yra ir vis tiktai išeis pats...
Jei neišeina iškraustyti gražiuoju, galbūt pasiseks piktuoju... (čia teisininko reiktų paklausti)... O šiaip manau, kad jis turėtų išeiti...
Jei neišeina iškraustyti gražiuoju, galbūt pasiseks piktuoju... (čia teisininko reiktų paklausti)... O šiaip manau, kad jis turėtų išeiti...
...atrodo jau itikinau issikraustyti,aisku jei vel nepersigalvos!
QUOTE(Kristule2895 @ 2009 06 23, 13:55)
Paskutinis lasa buvo, kai paprasiau, kad bent diena nepagertu, ir kartu nueitumem pasveikinti mama mano Motinos dienos proga. Gryzau is darbo, pamaciau girta, nuejau pas mama viena... Nebeparejau.
Aišku, užuojauta dėl tokio gyvulio, bet priėmėt tikrai gerą sprendimą
QUOTE(aniaczka @ 2008 02 29, 18:54)
Kaip suprantu visos esat vienišos ir visos auginat vaikus, atstojat ir mama ir tėtį 
kažkaip kovojat su sunkumais, vaikų auklėjimų, bet domina tai, kas lemie jūsų paskutinį žodi <užteks, aš ji palieku> 
Kokia buvo svarbiausią priežastys, kad nutarėt likti viena? Kur nutėkėjo paskutinys lašas kantrybės??? Ir kaip ištverėt skyrybas? Iš kur semetes jėgų viskam užbaigt ir ar jūs kas palaikė? Ar buvo sunku likti vienai su vaikais ir viską pradėt iš pradžių?
kažkaip kovojat su sunkumais, vaikų auklėjimų, bet domina tai, kas lemie jūsų paskutinį žodi <užteks, aš ji palieku> Kokia buvo svarbiausią priežastys, kad nutarėt likti viena? Kur nutėkėjo paskutinys lašas kantrybės??? Ir kaip ištverėt skyrybas? Iš kur semetes jėgų viskam užbaigt ir ar jūs kas palaikė? Ar buvo sunku likti vienai su vaikais ir viską pradėt iš pradžių?man skirtis nebuvo sunku, nes iki tiek davede, kad neliko kito kelio... sunkiausia dabar, nes truksta vyriskos meiles
Sveikutes, O man buvo sokas kai pasake kad nori skirtis,nes nebemyli, o kaip pasirodo jis fifa susirado su vaikiuku. Jai trumpai tai jis mane su vaiku isvare i gatve o kita su jos vaiku parsivede. Taip kad per menesi netekau vyro namu ir dar darbo, taiva tokios tokeles esu vienisa mama ir dar be darbo. Bet sei dienai dziauguosi kad mes isiskirem nes neduog dieve su tokiu vyru gyventi. 
Sveikos... Vakar buvo paskutinis mano kantrybės lašas... Laukiuosi jau 4 mėnesius, man 18 metų, sėkmingai pabaigiau 12 klasę. Visus egzaminus laikiau jau su mažiuku pilvelyje ir išlaikiau labai gerai. Neveltui sakoma, kad dvi galvos geriau už vieną . Iš pradžių su vaikinu buvo viskas gerai, jaučiau jo rūpestį, meilę, abu džiaugėmės vaikeliu... Bet vėliau jis atnaujino santykius su savo senais draugeliais, kuriems galvoj tik tūsai... Nuo to ir prasidėjo... Per naktis neaišku kur ir su kuo trankydavosi, gerdavo... Jis labai jaunas, taip pat 18, bet juk kartu nusprendėm gimdyti ir auginti vaikelį, tikėjausi atsakomybės... Iš pradžių nepykau, jis sakė leisk man pabūt su draugais, juk kai turėsim vaiką negalėsim taip laisvai visur eiti... Galvojau gal tiesą sako, tegul būna... Bet kuo toliau, tuo darėsi blogiau. Anksčiau visada galėdavom visur eit kartu, bet vėliau jis pradėjo manęs niekur nebeimti... Atseit man nebus įdomu... Per dieną nesulaukdavau nei vienos žinutės, nei vieno skambučio... Kai pasiūlydavau susitikt jis amžinai pavargęs, nori pabūt namie, o kai draugai pakviečia - lekia negalvodamas. Bandžiau kalbėtis, sakiau, kad man reikia jo dėmesio, kad man negalima nervintis... Deja... Pakviečiau jį į savo išleistuves gal savaitę prieš šventę, sakė pagalvos ar ateis. Po kelių dienų paskambinau - jis neateis, nes susitarė su draugais į sodybą kažkokią važiuot. Apsiblioviau per telefoną, pasakiau, kad nusibodo su savo draugais, dabar tegul renkasi arba aš arba jie. O jis pasakė, kad kai apsiraminsiu paskambinčiau, nes su manim tokia nekalbės. Vėliau parašiau žinutę, kad nejuokavau, sakydama, kad jį paliksiu. Jis pažadėjo į išleistuves ateiti. Kad nepalikčiau. Vakar buvo mano šventė. Jis, žinoma, nepasirodė. Paskambinau jam, paklausiau kur yra, sako jau beveik sodyboj su draugais, beveik atvažiavo. Pasakiau ačiū už viską, kas buvo gražu, tu pats taip pasirinkai, ate visiems laikams. Jis pertraukinėjo mane, sakė kad nekalbėčiau nesąmonių, spėsim mes pabūt kartu, kad palaukčiau, išklausyčiau jį. Bet jau nieko nebenorėjau girdėti... Atrodo dėl smulkmenų palikau, bet viskas taip susidėjo, kiek galima kentėti... Širdyje tikiuosi, kad jis ateis, atsiprašys, nors juokinga tikėtis... Ašarų sulaikyt negaliu, visada buvau įsitikinus, kad nebūsiu vieniša mama, kad turėsiu gražų gyvenimą... Bet yra kaip yra...
. Iš pradžių su vaikinu buvo viskas gerai, jaučiau jo rūpestį, meilę, abu džiaugėmės vaikeliu... Bet vėliau jis atnaujino santykius su savo senais draugeliais, kuriems galvoj tik tūsai... Nuo to ir prasidėjo... Per naktis neaišku kur ir su kuo trankydavosi, gerdavo... Jis labai jaunas, taip pat 18, bet juk kartu nusprendėm gimdyti ir auginti vaikelį, tikėjausi atsakomybės... Iš pradžių nepykau, jis sakė leisk man pabūt su draugais, juk kai turėsim vaiką negalėsim taip laisvai visur eiti... Galvojau gal tiesą sako, tegul būna... Bet kuo toliau, tuo darėsi blogiau. Anksčiau visada galėdavom visur eit kartu, bet vėliau jis pradėjo manęs niekur nebeimti... Atseit man nebus įdomu... Per dieną nesulaukdavau nei vienos žinutės, nei vieno skambučio... Kai pasiūlydavau susitikt jis amžinai pavargęs, nori pabūt namie, o kai draugai pakviečia - lekia negalvodamas. Bandžiau kalbėtis, sakiau, kad man reikia jo dėmesio, kad man negalima nervintis... Deja... Pakviečiau jį į savo išleistuves gal savaitę prieš šventę, sakė pagalvos ar ateis. Po kelių dienų paskambinau - jis neateis, nes susitarė su draugais į sodybą kažkokią važiuot. Apsiblioviau per telefoną, pasakiau, kad nusibodo su savo draugais, dabar tegul renkasi arba aš arba jie. O jis pasakė, kad kai apsiraminsiu paskambinčiau, nes su manim tokia nekalbės. Vėliau parašiau žinutę, kad nejuokavau, sakydama, kad jį paliksiu. Jis pažadėjo į išleistuves ateiti. Kad nepalikčiau. Vakar buvo mano šventė. Jis, žinoma, nepasirodė. Paskambinau jam, paklausiau kur yra, sako jau beveik sodyboj su draugais, beveik atvažiavo. Pasakiau ačiū už viską, kas buvo gražu, tu pats taip pasirinkai, ate visiems laikams. Jis pertraukinėjo mane, sakė kad nekalbėčiau nesąmonių, spėsim mes pabūt kartu, kad palaukčiau, išklausyčiau jį. Bet jau nieko nebenorėjau girdėti... Atrodo dėl smulkmenų palikau, bet viskas taip susidėjo, kiek galima kentėti... Širdyje tikiuosi, kad jis ateis, atsiprašys, nors juokinga tikėtis... Ašarų sulaikyt negaliu, visada buvau įsitikinus, kad nebūsiu vieniša mama, kad turėsiu gražų gyvenimą... Bet yra kaip yra...
QUOTE(melle @ 2009 07 11, 14:37)
Kam tau toks vyras negana, kad savo vaika auginsi dar turesi ir kita 18 metu vaika priziureti
Jis dar lakstis ilgai ilgai jis juk vaikas nesubrendes pemuo daug dar jis tau nervu prigadins. Lengvo tu nestumo ir dziaugkis savo busimu leliuku, o tas tegul eina toli toli
Tai jau tikrai kad dar ilgai ilgai lakstys, tad mergyt apsisarvuok kantrybe ir dziaukis tuom ka augini pilvelije jis tavo dziauksmelis, stiprybes ir sveikateles tau
Dėkui už palaikymą . Iš tikrųjų, vaikelis juk dabar svarbiausias... Tikiu, kad susitvarkysiu .
. Iš tikrųjų, vaikelis juk dabar svarbiausias... Tikiu, kad susitvarkysiu .
