Kodėl palikot antrą pusę?

Nu jau tikrai su tokiu gyvent saunuole
mano teta, savo dukroms vis sako-neissiskyriau su tevu del jusu vaikai. O puske ir paklause jos-mama, o negalejai del musu issiskirti.??? Taip kad. O va mes su vyru jau penkti metai santuokoje, isviso 8. Aistros nebera, negerai, bet nelabai zinau, kaip ja susigrazint, bet siaip jis idealus zmogus ir tikrai nzn ar rasciau kur geresni. Siaip ar taip-aistra praeina

sveikos moterys, esu naujoke siame forume, bet matyt reikia kazka patirti kad ieskotum bendro likimo zmoniu. Esu tokioj situacijoj: paskutini menesi nescia (adar auginu viena vaikeli) ir vyra pries kelias dienas pareiskusi kad jis pavargo nuo seimos ir iseina. Gal kas turejo tokia patirti ar isgyvenimu, man tikrai padetu jei galeciau pasikalbeti...

oi,suprantu tave labai,patarti nieko negaliu,turi pati per visa tai pereiti,bus skaudu,labai skaudu ,daug verksi,tik labai gaila,kad esi nescia,tavo emocijos -tavo leliuko priesas.Mane vyras buvo palikes,kai vaikui buvo 1,2 metukai,nezinojau ka daryti,tikrai neblogai gyvenom,turejom bizni,tik kai as pastojau -visus 9 men .isgulejau,nes nestumas buvo sunkus labai,todel biznio reikalus perdaviau vyrui,o tam galvele susisuko nuo tokio kiekio pinigu.Durnelis neikirto ,kad is tu paciu pinigu reikia sumoketi baisinius mokescius,prekias uzpirkti ir darbuotojams atlyginimus sumoketi.As ir kvaila buvau,man mano tiekejai vis skambindavo,kada as grysiu ir perimsiu vel viska i savo rankas,nes su mano vyru sunku dirbti,bet vaikelis gime su silpnu imunitetu,todel vel teko buti namie,vyras sake kad viskas gerai ir.......viena diena negryzo,nors jau keleta menesiu pradejo daryti pries ta dingima nesamones-tai negryzta 1 nakti,tai gryzta vidurnakti gatavas visai.Nuka,po poros dienu nebuvimo vaziuoju i savo skyrius susirinkti pinigu.Atvaziuoju,o tos varnos pardavejos sako kad pries pora dienu jis visus pinigus paeme,pradejau vartyti dokumentus,o jis ,pasirodo ,tiekejams isiskolines tukstanciu tukstancius,mokesciu nesumokejes uz kelis menesius.Teko parduoti papigei visa bizni,gerai kad mano tiekejai mane pazinojo daug metu,taivisas skolas visiem uzmokejau po truputi,per ilga laiko tarpa,teko net masina parduoti ....Likau kaip stoviu su vaiku ant ranku,gerai dar kad tiekejai nepaprase iskarto atsiskaityti,tai nors butas liko.Netgi baisiausi mano konkurentai (visada snairuodavom vieni i kitus),atejo pas mane ,padave savo masinos raktelius ir liepe ja naudotis,prase ,kad neuzsidaryciau,gyvenciau toliau,bet as negalejau,buvau tokiam soke.Praverkiau 2 sav,paskui,Aleliuja-pradejo atlegti,isivaizduojat-atlegti,kokia palaima

nepagalvokit kad skausmas atlego,jis liko ir visam laikui, manau,bet atlego po truputeli fizinis skausmas.Mane supras tik tos,kurios buvo paliktos netiketai ir net visiskai neitarus,kad taip gali atsitikti.Nes skaudejo visa kuna,savaite isvis nemiegojau,uzmigdydavau savo suneli ir prasibastydavau po kambarius,verkiau istisai,po savaites pasakiau mamai kas atsitiko-atveze migdomuju,tai nors paskui naktimis uzmigdavau.Nieko nedariau,nieko negalvojau kaip toliau gyvensiu,bandydavau galvot,bet nesugebedavau susikaupti,visa laime,kad tuo metu vaikelis nesirgo,o tai tikrai buciau paluzus.Visi sake-skirkis,tik viena sesuo patare to nedaryti,jos argumentas tam buvo,kad absoliuciai kiekviena seima turi savo tragedijas,nera ne vienos seimos,kuri sugyventu idealiai ir kad netikeciau ne viena kuri sako ,kad jos seimoje viskas "perfect".Gryzo.........po 4 sav. pati parsiveziau is kazkokio šamšarkyno.Prapyle visus pinigus,netgi uzstate visa savo auksa ir buvo nusipirkes virve pasikarti ,kai uzbaigs pragerti paskutine simtine(tipo...netikiu,nes jei daro sau gala zmogus- daro tai tyliai).Kaip niekur nieko,tada kad jau pinigu nebuvo -savotiskai buvau laiminga,taip-laiminga,isvaziavom is karto i uzsieni,nes naujo kazka pradeti jau nebuvo is ko.Bet...........nepatikesit,sustiprejau kaip asmenybe.Dar gal kokius gerus metus buvau kaip transe,negalejau atsigauti.Taciau viskas pradejo keistis,pradejau atsitiesti.As jam dabar visada sakau,gal kad padariau klaida ,jog priemiau atgal,turiu dabar stipria valia,visada sakau jam kad bet kada galiu palikti ji,nesitaikau absoliuciai su jo issidirbinejimais ir kvailais noraisKartais atsikeliu nakti ir norisi su kumsciu ismalti jam marmuze uz viska ka iskentejau,tai pasuku kumsciu aplink jo veida ir vel bandau uzmigti .Esu pasakius jam ,kad susitaikiau su tuo ka jis padare mims,bet neatleidau.Jau penki metai praejo po viso to.Zinodamas ,kad daugiau su tuo nesitaikstysiu pasikeite 180 laipsniu kampu.Tuos paskutinius 5 metus sugyvenam gerai,gyvenam vel gerai,bet......kartais noriu ji prismaugti.....del praeities.....bet palikti ar buti paliktai jau nebijau.....pasimokiau is savo klaidu ir apsidraudziau,kad nelikciau ant gatves su vaiku Ir visom patariu-turekit kazka savo,kad net skyrybu atveju neturetu teises jis i jusu turta

as i sia seima ir santykius idejau viska - visa nuoga save, jis zino mano silpniausius mygtukus ir juos suspaude. Jo isejimo motyvas - neliko seimoje del ko stengis, nera ikvepejo, del to iseinu. Nepasakyciau kad labai pykomes, buvo aisku visokiu buitiniu nesutarimu. Jis geras, mylints tevas (aisku tai niekaip man dabar nesusidelioja sitoj situacijoj, kai jis iseina man esant paskutinem savaitem nesciai). J sprendimas man skamba - -paziadziau seima ir dabar einu pazaisius gyvenima sau... Negaliu skausmas toks beprotiskas

sveika as ir esu naujoke sio forumo, zinai mane nescios nepaliko, bet ir esu patyrus ka reiskia issiskirti, su vyru issiskyriau 3 metus atgal, tiesiog jam buvo smagiau leisti laika kitur o ne su seima, ilgai kenciau toki jo elgesi, daug verkiau tikrai daug, bet nusprendziau kad viskas baikta ir issiskyrem, oi bande taikytis bet zinai nieko gero, viskas gryzdavo prie to paties draugai ir paneles kitos. bet atsirado kitas zmogutis kuris man labai padejo tai istvert ir pasieti mano sirdyja meile, bet viskas uzsimirso tik gal po metu ar daugiau. sunku buvo, bet vikas gerai baiges, tikiuosi kad ir tu susitvarkysi, mes moterys stipresnes nei vyrai, vyrai silpnavaliai, jie nemoka iskest ir istverti sunkumu,neliudek esi ne viena!!! tad neverk ir kqabainkis i prieki juk ateis nauja gyvybe

Sveika, o mane paliko nescia, pacioj nestumo pradzioj.... Viskas netiketa ir labai staigiai.... buvau giliame giliame soke...ilgai negalejau patiketi, kad jis sitaip galejo padaryti..... "kaip".... Taciau faktai kalbejo patys uz save...Atmintis ir dabar dirba....prisimenu viska...taciau jau ramu...yra kaip yra.... Laukiu savo dziaugsmelio....Tikiu gera ateitim.... TAi ne tu praradai kazka, o jis JUS

Sveikos

esu kiek panašioj situacijoj, kaip burbanti. Tik suspėjau didžiąją dalį verslo atskirti, atiteko tik nedidelė dalis skolų dėl exo išsvaistymo. Gal išsikapstysiu. Bet šiaip daug panašumų, labai daug... ir dėl galvos susisukusios, ir dėl "užmiršimo" kad reik prekes užsakyt ir mokesčius mokėt...

Tik man kilo klausimas - o kur tą laiką buvo jūsų buhalteris ar buhalterė? Kodėl nepranešė apie iššvaistymus, augančias skolas?

aciu kad atsiliepet...Man skaudziausia aisku sitoj situacijoj kad as suvokiu jog turiu buti stipri ir busiu, bet pati situacija - lieku viena su dviem vaikais, sudauzytom svajonem apie seima ir nesakyciau kad jis buvo blogas vyras, nera isgeres grizes, nera ranka pakeles, vaiku rupinosi mylejo atrodo gerbe...ir klausiu saves ko truko, kad tai atsitiko. Aisku atsakymu ir motyvu tokio sprendimo gali but daugybe. Jis sako, kad neturejo manes kaip moters, o turejo kaip vadove, aiskintoja kazkokia ir pan. bet man atrodo kad as zymiai nuolankesne nei jis, as tiesiog kaip man nepatikdavo patyledavau, aisku tai sukurdavo ne linksmos moters, o siek tiek liudnos ir nusiminusios moters paveiksla, bet su savim susitardavau ir susitvarkydavau, kartais pasakydavau savo pozicija, vat tada jis uzsiraukdavo ir kazkada issprestos problemos iskildavo vel ir vel ir vel...As nemaniau kad tie buitiniai nesutarimai gali suardyti ta kuo tiki (seima), man tai taip niekaip nesirisa su vertybem kurias puoseleji ir del ko gyveni, o jam pasirodo tai tie zemiski dalykai, o ne dvasiski tiesiog suarde visus jausmus. Ir klausiu saves, ar del to kad jis vyras? neturiu siandien jokiu atsakymu, tisiog lavina nesibaigianciu klausimu...

sveikos
sioje temoje esu naujoke, manes niekas nepaliko ir as nepalikau, bet ka gali zinot..... pastaruoju metu labai jau dazni kyla mintys del skyrybu su vyru..... matomai pavargau nuo jo nesamoniu, nuo melavimu, nuo gazdinimu kad uzstatysiu telefona ar tai kompa.... del pinigu prasvaistymo ir .t.t as manau kad kiekvieno savaitgalio negryzimas per nakty tai jau yra daznas reiskinys, tik va poto jis ne atsiprasau man pasako o mane dar iskolioja.... oi kaip pavargau as nuo tokio gyvenimo...nuostoliu tukstanciais nes prisigrybavo tai klube, tai masina nutempta i policijos aikstele...ir pati dabar sedziu ir galvoju kam jis man toks reikalingas...o galeciau gyvent manau ir be jo....galva sukasi ir tiek...va kad ir dabar...isvaziavo iki miesto, ir nezinau ar gris, mano ziniai nuveze telefona taisyt, o as nezinau, gal ir parduot kam, o telefonas paimtas lizingu..jauciu kad grimzdu i skolas per jo bukuma...ir vitiek kazko kenciu...o taip noreciau nebebijot.as jo net girto pradejau vengt, tuzgino nesyki po kambari, ir daiktus mete kad duociau pinigu ar tai raktelius....begalo sunku taip gyvent. bet jauciu kad kuo daugiau tokiu nieksybiu tuo stipresne darausi.

Isreiksiu savo asmenine nuomone: bek nuo jo greiciau, blogiau buti negali. Pati palikusi vyra tik pradejau pilnavertiskai gyventi, megautis gyvenimo pilnatve. Tad jeigu antroji puse netikusi, tai tikrai neverta del jo aukoti savo gyvenimo, nes kuprota tik grabas istiesina.

Ir kam tokia stiprybė reikalinga? Ką su ja daryti?