Kodėl palikot antrą pusę?

O kodėl ne? Ar čia yra kažkokia indulgencija, kad moteris prižiūri savo šeimą? Kaip norite taip gyvenate. Nepatinka gyvenimas - jį keičiate. Beje - primygtinai rekomenduoju skyrybų metu vaikus palikti vyrui. Tuomet jis rūpinsis šeima, o jūs galėsit būti su draugėm. Juk to norėjot? Jam juk taip geriau? Tai padarykit savo gyvenimą tokiu.

hmm, man tapo įdomu, kodėl taip sprendžiat, kad vyras savo įžeidinėjimuose išreiškė tiesą? perskaičiau pasakojimą dukart - nematau nieko, dėl ko ji buvo verta įžeidinėjimų. Aišku, nepažįstu - spręst negaliu, betgi Jūs taip pat nepažįstat?
Tekste nieko tokio nematau, kad būtų aišku, kokia JI yra negera ir kaip JI verta būti įžeista.
Ko ji ilgai laukė - taip, nelabai suprantu, matyt, buvo tas vyras šiek tiek tarpais ir geras.
Visko gali būt. Bet esmė ta, kad sprendimas padarytas, jiems visiems dabar sunku. Todėl linkiu stiprybės.

p.s. beje, kažin kodėl vyras sutiko išeiti? jei taip vaikus brangina? ir išvis, jei žmoną nieko verta laiko? Teisiškai galėjo niekur neit. Turiu draugę, kuri neišprašo vyro išeiti ( jis 5 naktis per savaitę pas meilužę nakvoja), nes vyras sako - o man gerai taip, o man patogu, tu jei nori, išeik.

atsakysiu... O kodėl jūs pagalvojote, kad ją kažkas įžeidinėjo?
Moteris aštuonis metus gyvena tokį gyvenimą. Sunkiai dirba, viskuo rūpinasi.... Kodėl? Gal todėl, kad jai tai patinka? Kokio velnio tekėt devyniolikmetei?
Vyras teisingai pasakė, kad jis suteikė garbę duodamas pavardę, vedamas ją. Juk ji tikriausiai labai norėjo ištekėti, nes vaikas gimė tik po poros metų, taigi vestuvės ne iš reikalo... Tai ne įžeidimai, tai vyro nuomonė. O ar ji teisinga ar ne - man per mažai informacijos.

O išėjo jis todėl, kad buvo išvarytas. Gal net daiktai buvo sudėti - nežinau...

aš truputį nesupratau, ar Jūs iš tiesų taip mąstot ar juokiatės????

Tokiais dalykais aš nejuokauju. Jei įveiktumėte savo priešgyną, ramiai perskaitytumėt mano žodžius, pagalvotumėt... gal jūs man pritartumėt.

1. O kodėl jūs pagalvojote, kad ją kažkas įžeidinėjo? Aš ne pagalvojau, nieko neišsigalvoju, taip tiesiog yra parašyta. O ar tikiu ar ne - kitas reikalas.
2. Moteris aštuonis metus gyvena tokį gyvenimą. Sunkiai dirba, viskuo rūpinasi.... Kodėl? Gal todėl, kad nori gražaus gyvenimo? Gal taip išauklėta? gal norėjo būti gera, atsidavusi?
3. Gal todėl, kad jai tai patinka? Jei ne mazochistė, tai turbūt nelabai patinka. gal tiesiog nėra kitos išeities? Jei vyras nieko nedaro, gal darbšti moteris imasi pati, nes sėdėtų visa šeima tarp šiukšlių?
4. Kokio velnio tekėt devyniolikmetei? be "reikalo" yra dar toks dalykas kaip meilė, susižavėjimas, noras būti su tuo žmogumi. Tai, deja, ypač būdinga tokio amžiaus jaunimui. Pagal statistiką tai dažnai būna klaidingi sprendimai, bet deja tas dažnai atsitinka.
5.Vyras teisingai pasakė, kad jis suteikė garbę duodamas pavardę, vedamas ją. jei teki už garbingo žmogaus, aišku, tą pavardę turi priimti su pagarba ir kaip meilės ir pasitikėjimo simbolį, bet tikrai ne kaip išmaldą. o jei vyras traktuoja tai kaip malonės suteikimą, tuomet jis nėra garbingas žmogus.
6. Tai ne įžeidimai, tai vyro nuomonė. Vyro nuomonė galėtų būti išreikšta ir kultūringiau. Elementariai man tas vyras atrodo intelekto nesužalotas. Jei nemyli moters, negerbi jos dėl kažko, nebūtina ją žeminti, galima normaliai pasakyt - nebūkim kartu.
Papildyta:


gali būti ir taip, kad pritarčiau - jei žinočiau kitos "pusės" nuomonę ir visą situaciją. Kadangi žinau tik tai, ką ir jūs žinote, todėl nedarau išvadų iš oro - kas būtų, jeigu būtų, o o sprendžiu pagal tai, kas parašyta.

Kad moterys koneveikia vyrus, tai kazkaip jau ipratome, taciau kad vyrai pradejo koneveikti moteris... Nenoreciau tokio vyro gyvenime. Aciudie su tokiais negyvenau.


kitam nurodineti primygtinai kazkam primesti vaikus? (medini gal rudenine depresija apipuole, neatpazistu taves)


ka vyras dare tuo metu, kai moteris viena islaike seima? manau seima islaike ne is malonumo, o is reikalo. Alkanu vaiku nelaikysi namie ir t.t. Vyras suauges zmogus ir zino kad vesdamas suteiks jai pavarde. Todel psichologiskai zaloti zmonos ir vaiku nebutina. O tokiu vyru as pazistu.
Vyro ziaurumui ribu nera (mastykit ka rasot)


jus pats pykstates su savo parasytais zodziais.

Visad rasai, kad vaikus palikt tik tevams, o motinos tebunie savaitgalines. Pasakyk, kiek vaiku noretu gyventi su tevais, o ne su motinom?

Ar nemanote Medini, kad vyras labai noredamas tuos vaikus paliktu sau? tesiog ju neatiduotu ir kovotu is visu jegu? Neveltui yra patarle: vyrui vaikai reikalingi tol kol reikalinga JU mama.... (pripazystu kad tikrai yra isimciu)....
ir kazkaip visoje istorijoje nepastebejau namioko i tai kad moteris norejo leisti laika su draugemis...

Manau kad Jus esate piktas ir nusivyles.... bet tai dar neduoda Jums teises reiksi savo pikti socialiai nepriimtinu budu...

Nu tai vienas kovoja. Atkakliai ir teisetai. Ir ka mes girdim is mamyciu? Oj gyvulys, kaip jis gali, kaip jis DRISTA atplesti vaika nuo MAMOS Neitiksi. Toks jausmas, kad issiskyrus su vyru moterims ant akiu kazkoks sydas uzkrinta ir jos negirdi bei nesuvokia blaiviu argumentu

Medini, lįsk atgal į savo budą, nu tokių nesąmonių aš dar nesu skaičius. Turbūt tavęs mamytė vaikystėj nemylėjo, kad toks piktas esi ir dabar visus turi aplot. Užuojauta tavo šeimai.

prasau atkreipti demesi kad iskarpete tik dali mano citatos... beja labai gerbiu ir palaikau tuos vyrus kurie kovoje del savo vaiku graziu jausmu vedami, o ne kerstaudami savo ex.... nes viska ka parasete galima sukeisti vietomis "kad issiskyrus su zmona vyrams ant akiu kazkoks sydas uzkrinta ir je negirdi bei nesuvokia blaiviu argumentu"
tikrai nesuprantu tu mamu kurios draudzia bendrauti su vaikais, kaip ir tevu kurie atsisako rupintis vaikais... taip sakant lazda turi 2 galus...

Sveikos mamos
Skaitau ir stebiuosi, tiek emociju tiek piktumo is vidaus ir nusivylimo.... ir tai taip pazystama..
Jei leisite, atsakysiu i si foruma is savo puseles...
Pries ketverius su puse metuku susilaukiau nuostabaus sunelio Danieliaus, su tuo metu, rodos, taip mylimu ir mylinciu vyru. Tuo metu atrode esu pati laimingiausia...vyras salia, dalinames pareigomis ir dziaugsmais... Kiekviena pasaka turi pabaiga. Si kart ji man baigesi liudnai. Vyras taip "pavargo" per 9is sunaus gyvenimo menesiukus, kad mete viska ir isvyko... visam..... Priezastis? Junyste. Jam buvo 22eji, man-21eri. Jo zodziais tariant- buvo nepasirenges tokiai atsakomybei. Atmetus vejavaikiskuma vyro makaulej, dadesiu, jog per tuos 9is menesius su sunum tiek matem skausmo, mustyniu, riksmu ir girtuokliavimu....
Atsitiesti mudviem prireike daug laiko.... Ir zinot, dziaugiuosi tuom, kad viskas baigesi taip. Dabar abu su sunum esame laimingi, as sekmingai siekiu savo uzsibreztu tikslu, sunelis linksmai ir laimingai veda savo vaikyste.
Burnot, keikt ar prisimint ir vardint blogu savybiu ir ivykiu net nesinori.. Zinot kodel? Nes susitaikyti su tuom, kad pasaulis isslydo is po koju be galo sunku, ir po to dar tai prisimint ir tuom "gyvent" yra tik saves moralinis ir emocinis sekinimas... Buna, kai taip suspaudzia sirdi, kai pagalvoju kokia buvau "durna", bet tikiuosi, is sios klaidos busiu pasimokiusi....
Mielos mamos, laikykite save suemusios i kusti, juk tai Jusu gyvenimas. Atsistokit pries veidrodi ir pamatykit pacius nuostabiausius zmones- MAMAS mylekit save
Papildyta:
Ir dar, sutinku su nuomone, jog reikia ir vyru nepamirsti, ir gerbti tuos, kurie nepaisant skyrybu, sugeba islaikyti meile ir pagarba savo ex seimai nera visi absoliuciai blogi, yra ir geru, ir teisiu, ir neteisiu zmoniu