Kaip suprantu visos esat vienišos ir visos auginat vaikus, atstojat ir mama ir tėtį kažkaip kovojat su sunkumais, vaikų auklėjimų, bet domina tai, kas lemie jūsų paskutinį žodi <užteks, aš ji palieku> Kokia buvo svarbiausią priežastys, kad nutarėt likti viena? Kur nutėkėjo paskutinys lašas kantrybės??? Ir kaip ištverėt skyrybas? Iš kur semetes jėgų viskam užbaigt ir ar jūs kas palaikė? Ar buvo sunku likti vienai su vaikais ir viską pradėt iš pradžių?
nebutinai rwikia issiskirti, kad but vienisai mamai ir auginti vaikucius.... kartais gyvenimas pakisa koja ir nori to ar ne- bet lieki viena
TAI MANE PALIKO net nespejau pasakyti " Visakas uzteks"
Draugai ir mergos buvo svarbiau uz mane su pilvuku
Viena ryta pabudau ir supratau, kad tam zmogui as meiles nebejauciu...kad mano gilius ir grazius jausmus per laika jis sutrype, kad gyvena kartu, nes jam paranku.. Nemegstu visko kas netikra, taipogi santuokos vien del pavadinimo..todel ir pasiuliau skirtis..
QUOTE(tyluma7 @ 2008 03 03, 14:07)
Viena ryta pabudau ir supratau, kad tam zmogui as meiles nebejauciu...kad mano gilius ir grazius jausmus per laika jis sutrype, kad gyvena kartu, nes jam paranku.. Nemegstu visko kas netikra, taipogi santuokos vien del pavadinimo..todel ir pasiuliau skirtis..
is savo puses dar galeciau pridurti,kad santuoka sugriuvo,kai neliko pasitikejimo,tikejimo,kad gali dar buti su tuo zmogum,kurti ateiti,auginti bendra vaika. Kai supratau,kad mane jis traukia i prasiskolinimo,losimu liuna.Ne tik amne,bet ir musu vaika. Nemaciau savo ex'e zmogaus, kuris uzaugint galetu dora savo sunu .O dar neduok die sunus i ji lygiuotusi: melas,melas,neatsakingumas....
As isvijau savo ex is namu, kai galutinai isitikinau, ir supratau, kad jis nenori gydytis savo priklausomybes-narkomanijos. TAi baisi liga... Bandziau zmogui padeti...visaip...pati prisikankinau...
BEt tam reikejo ilgai kauptis-kaip zinia, artimi zmones, gyvenantys su priklausomu, tampa patys priklausomi nuo to zmogaus. BEt skyrybos buvo lengvos, nes sprendimas jau buvo padarytas. Be to ex sutiko jas duoti.
Stiprybes besiskiriancioms
BEt tam reikejo ilgai kauptis-kaip zinia, artimi zmones, gyvenantys su priklausomu, tampa patys priklausomi nuo to zmogaus. BEt skyrybos buvo lengvos, nes sprendimas jau buvo padarytas. Be to ex sutiko jas duoti.
Stiprybes besiskiriancioms
QUOTE(tyluma7 @ 2008 03 03, 13:07)
Viena ryta pabudau ir supratau, kad tam zmogui as meiles nebejauciu...kad mano gilius ir grazius jausmus per laika jis sutrype, kad gyvena kartu, nes jam paranku.. Nemegstu visko kas netikra, taipogi santuokos vien del pavadinimo..todel ir pasiuliau skirtis..
o kaip vaikas? Ar nebuvo gaila jo? suprantu, kad vaikui gal taip ir geriau, nes mato bloga pavyzdi seimoje! Ar ilgai kentei tuos santuokos metus kai buvo blogai, kiek laiko tai truklo???
Papildyta:
QUOTE(gerlin @ 2008 03 01, 16:16)
Draugai ir mergos buvo svarbiau uz mane su pilvuku
O kaip buvo kai pagimdei? Ar turi kazkiek atsakomybes del vaiko? ar lanko? ar vaikas irgi dabar nerupi, ar jis nesigailiejo?
QUOTE(gerlin @ 2008 03 01, 18:16)
Draugai ir mergos buvo svarbiau uz mane su pilvuku
Na pas mane dabar tokia situacija kaip tik... Pradzioj pasakas seke kaip nori vaiku, o kai pastojau prasidejo...tai jam vaikas trukdys tai dar kas.Parsitempe drauga, kuriam jis nieko negaili, nei alaus, nei drabuziu (jis kol kas nedirba), o vaikui net seilinuko negali nupirkt.tipo dar yra daug laiko...Galiausiai gryzes po atostogu pareiske, kad sutiko savo gyvenimo meile, savo antra pusele ir t.t.sake, kad manes nepaliks, nes as jam daug kuom padejau kai buvo sunku, bet ir toliau bendraus su savo nauja meile. Raudojau kaip isprotejus turbut pora dienu.viskas sugriuvo per viena diena.supratau, kad jau kartu nebusim.po kiek laiko pavyko sielvarta nustumt i sali, nes vis tik vaikiukas svarbiau.Tada pradejau sukt galva del to kaip toliau gyvensiu.esu uzsieny,tevai toli, draugu irgi neypatingai daug.isejus i dekreta net uz buta neiseitu susimoket...vienu zodziu stogas vaziavo nerealiai...
Po kiek laiko dangus pragiedrejo.atsirado nemazai geru zmoniu, kurie padeda kuom gali.sesuo pas vietini teisininka pririnko man visokios info kaip ir ka tvarkyt...vienu zodziu po truputuka tvarkausi gyvenim.Tik va, dar menesi turiu gyvent vienam bute su JUO, bet kaip nors pakentesiu.
QUOTE(aniaczka @ 2008 03 04, 18:16)
o kaip vaikas? Ar nebuvo gaila jo? suprantu, kad vaikui gal taip ir geriau, nes mato bloga pavyzdi seimoje! Ar ilgai kentei tuos santuokos metus kai buvo blogai, kiek laiko tai truklo???
Na, vienam 3metai gali buti trumpas laikotarpis, man tai jis buvo juodas, palyginus su kitais 11metu. Depresavau ir zliumbiau, gal gailejau saves o siaip maniau vaikui tevas salia, slydo zeme tada is po koju, maniau galiu gyventi tik su tuo zmogumi, bet argi tai galima pavadinti gyvenimu???
O vaikas ne mazas, labai gerai viska supranta. Koki susikurs sau semos ivaizdi??
kad nereikia seimoje silumos, meiles, tikru santykiu??
QUOTE(puuupi @ 2008 03 04, 19:24)
Na pas mane dabar tokia situacija kaip tik... Pradzioj pasakas seke kaip nori vaiku, o kai pastojau prasidejo...tai jam vaikas trukdys tai dar kas.Parsitempe drauga, kuriam jis nieko negaili, nei alaus, nei drabuziu (jis kol kas nedirba), o vaikui net seilinuko negali nupirkt.tipo dar yra daug laiko...Galiausiai gryzes po atostogu pareiske, kad sutiko savo gyvenimo meile, savo antra pusele ir t.t.sake, kad manes nepaliks, nes as jam daug kuom padejau kai buvo sunku, bet ir toliau bendraus su savo nauja meile. Raudojau kaip isprotejus turbut pora dienu.viskas sugriuvo per viena diena.supratau, kad jau kartu nebusim.po kiek laiko pavyko sielvarta nustumt i sali, nes vis tik vaikiukas svarbiau.Tada pradejau sukt galva del to kaip toliau gyvensiu.esu uzsieny,tevai toli, draugu irgi neypatingai daug.isejus i dekreta net uz buta neiseitu susimoket...vienu zodziu stogas vaziavo nerealiai...
Po kiek laiko dangus pragiedrejo.atsirado nemazai geru zmoniu, kurie padeda kuom gali.sesuo pas vietini teisininka pririnko man visokios info kaip ir ka tvarkyt...vienu zodziu po truputuka tvarkausi gyvenim.Tik va, dar menesi turiu gyvent vienam bute su JUO, bet kaip nors pakentesiu.
Po kiek laiko dangus pragiedrejo.atsirado nemazai geru zmoniu, kurie padeda kuom gali.sesuo pas vietini teisininka pririnko man visokios info kaip ir ka tvarkyt...vienu zodziu po truputuka tvarkausi gyvenim.Tik va, dar menesi turiu gyvent vienam bute su JUO, bet kaip nors pakentesiu.
Kazkoks nesubrendelis, tokius vyrus tik statyt prie sienos
Dziaugiuosi kad suradai savyje jegu nepaluzti ir dideliausios sekmes viskam uzbaigti
aš savo ex visada ruošiausi palikt, nuo pat nėštumo pradžios. Nes jis gerdavo. Būdavo, gauna algą ir visą ją prageria. Tada visą savaitę, kai jau likdavo be pinigų būdavo geras geras, tai aš ir atsileisdavau, sumokėdavau už buto nuomą, pirkdavau maistą.. viską už savo pinigus. Net drabužius jam nupirkdavau ir kt. reikalingus daiktus. O jis vėl gaudavo algą, ir vėl pragerdavo.. Žodžiu, užburtas ratas. Išmesti jį iš namų neturėjau nei fizinės jėgos, nei emocinės, nes vis dėl to mylėjau tą žmogų. nors ir jaučiau, kad nieko gero iš jo nebus.. Taip praverkdama pusę savo nėštumo, pagimdžiau. KAi mažytė buvo dar leliukas, grįžom visi į Lietuvą, taip išėjo, kad kurį laiką turėjom pagyventi atskirai. TAda buvo pati tinkamaiausia proga bėgti nuo jo (susituokę ir nebuvom).. O dabar esu labai laiminga, kad šalia manęs nėra jo. Kiek nervų ir pinigų sutaupau! Tik įsimylėti jau nebesugebu nieko, labai greit pamatau kokio kito vyro ydas ir mane iškart atbaido. Anksčiau taip nebūdavo bet ir didelio poreikio nejaučiu turėti šalia savęs vyrą
QUOTE(Rykute @ 2008 03 01, 15:20)
TAI MANE PALIKO net nespejau pasakyti " Visakas uzteks"
Mane taip pat Vis tikejausi,kad atsitokes sugriz i seima palikes mergas,bet buvau naivuole.