Puikiai tave suprantu, nes lygiai taip pat jaučiuosi: irgi noriu greičiau tapti mama (bet žinau, kad dar gerokai per anksti), irgi su kažkada būsimu tėčiu taip beprotiškai to laukiam, dalinamės svajonėmis apie laukiamą Stebuklą, viltimis, o tėtis niekaip negali atitraukti rankyčių nuo mano pilvuko, nors jame dar niekas ir negyvena...