Nesu TOKIA sena, kad žinočiau tuos bobulių laikus
Mano vaikai gimę devintam dešimtmety (XX, ne XIX amžiaus
). Nieks jų nevystydavo tai baisiai, nors mažų šliaužtinukų nebuvo beveik, tai kai kurios mamos vystydavo iki 3 mėn. arba visokių išradimų prisigalvodavom... Beje, nebuvo ir pampersų, tai keisdavom vystyklus iškart vos jiems sušlapus, gal ir visokių alergijų ir bėrimų dėl to mažiau buvo. O dėl to "kieto" suveržimo, tai ir aš girdėjau, kad "reikia kietai suveržt, kad bambutė neiššoktų, kai rėkia", bet taip tikriausiai nustojo daryt XX a. pradžioj, bent jau mano mama savo vaikų taip nevystė...
O dėl kūdikių rėkimų, ypač naktim, maždaug 2-3 mėn. amžiaus - nežinia, nuo ko tai priklauso, negirdėjau, kad mamos maistas didelės įtakos turėtų. Aš su pirmu prasikankinau savaitę, nes buvo daktarų griežčiausiai liepiama naktim nemaitint (sovietiniai laikai gi, jokios ten laisvės ir demokratijos, viskas "pagal grafiką") paskui spjoviau į visus nurodymus ir maitindavau bet kada, nors ir naktį. Tai pavalgęs kur kas ramiau miegodavo, ypač jei atsirūgt leisdavau ir pilviuką pamasažuodavau. Su antrąja iškart nusiteikiau maitint bet kada, kai tik atrodys, kad jai norisi, tai naktys santykinai ramios buvo... neskaitant valgymų kas 2-3 val....
Sėkmės visoms mamytėms, tegu nepritrūksta Jums pieniuko
tai pasirodo blogai... reiks bandyt kazka naujo eksperimentuot nuo ko nepustu pilvuko 
manos esei taip su berniuku buvo.galėjo nieko nevalgyt ir nuo vandens rėkė 
.o va manoji kaip tūzas, tik gimus uogas valgiau,juk vasara.saldainių fortūnos visad parduotuvėj pritrūksta 
labai jau norejos...
as del tu kopustu, kad vaikui nepustu pilvo...ale ta piena po valgymo kopustu nutraukiau po 2,5 val po valgymo ir uzsaldziau 
