QUOTE(Inguska-vln @ 2010 09 06, 19:34)
Pritariu
Pritariu
fuuu, šį kartą uodegą išsukau
o filosofinės mintys apie tai, kad Dievas davė ir reikia su džiaugsmu priimt yra skiedalai, didelė šeima - vertybė, bet ir pragariškas darbas, tos kurios turi vieną vaikelį to nesupras, na kurios du gal jau įtars, o kurios turi keturis žino net labai gerai.
Vienas vaikas,žinoma ne sprendimas, bet ir tris turėt ne kiekviena šeima ryžtasi, man gana.
Ne kiekybėj esmė, o kokybėj
o filosofinės mintys apie tai, kad Dievas davė ir reikia su džiaugsmu priimt yra skiedalai, didelė šeima - vertybė, bet ir pragariškas darbas, tos kurios turi vieną vaikelį to nesupras, na kurios du gal jau įtars, o kurios turi keturis žino net labai gerai.
Vienas vaikas,žinoma ne sprendimas, bet ir tris turėt ne kiekviena šeima ryžtasi, man gana.
Ne kiekybėj esmė, o kokybėj
QUOTE(Gazala @ 2010 09 08, 10:18)
fuuu, šį kartą uodegą išsukau
o filosofinės mintys apie tai, kad Dievas davė ir reikia su džiaugsmu priimt yra skiedalai, didelė šeima - vertybė, bet ir pragariškas darbas, tos kurios turi vieną vaikelį to nesupras, na kurios du gal jau įtars, o kurios turi keturis žino net labai gerai.
Vienas vaikas,žinoma ne sprendimas, bet ir tris turėt ne kiekviena šeima ryžtasi, man gana.
Ne kiekybėj esmė, o kokybėj
o filosofinės mintys apie tai, kad Dievas davė ir reikia su džiaugsmu priimt yra skiedalai, didelė šeima - vertybė, bet ir pragariškas darbas, tos kurios turi vieną vaikelį to nesupras, na kurios du gal jau įtars, o kurios turi keturis žino net labai gerai.
Vienas vaikas,žinoma ne sprendimas, bet ir tris turėt ne kiekviena šeima ryžtasi, man gana.
Ne kiekybėj esmė, o kokybėj
vat labai pritariu viskam. nes dievas gali ir 10 duoti, i ismaitinti tai tevams reiks, o ne dievui, man 3 jau per akis
QUOTE(Gazala @ 2010 09 08, 10:18)
o filosofinės mintys apie tai, kad Dievas davė ir reikia su džiaugsmu priimt yra skiedalai, didelė šeima - vertybė, bet ir pragariškas darbas
Ne kiekybėj esmė, o kokybėj
Ne kiekybėj esmė, o kokybėj
Pragariško darbo visur yra - ir moksluose, ir darbe, ir sode, ir darže, tik vaikų auginimas gražina įdėtą vargą su kaupu, ko nepasakyčiau apie kitas veiklos sritis... O kad kiekvienas vaikas atsineša savo dalį yra tikra tiesa.
Žinai būdą, kaip įtakoti gaminamo vaiko kokybę ar vėliau atsirenki kokybiškus
?
QUOTE(Una Li @ 2010 09 08, 21:05)
QUOTE(Egle75 @ 2010 09 08, 15:38)
vat labai pritariu viskam. nes dievas gali ir 10 duoti, i ismaitinti tai tevams reiks, o ne dievui, man 3 jau per akis
Man įdomu, o kaip tu pati be Dievo ant šio svieto atsiradai? Ufonautai į kopūstus įmetė ir mama rado netyčia? Ar padėkojai, kad aborto nepadarė?
QUOTE(jėga @ 2010 09 08, 20:09)
Tiesiai į dešimtuką
Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2010 09 08, 20:05)
Pragariško darbo visur yra - ir moksluose, ir darbe, ir sode, ir darže, tik vaikų auginimas gražina įdėtą vargą su kaupu, ko nepasakyčiau apie kitas veiklos sritis... O kad kiekvienas vaikas atsineša savo dalį yra tikra tiesa.
Žinai būdą, kaip įtakoti gaminamo vaiko kokybę ar vėliau atsirenki kokybiškus ?
Žinai būdą, kaip įtakoti gaminamo vaiko kokybę ar vėliau atsirenki kokybiškus
?Liuks
Sveikos mamytės Esu šiame forume naujokė. Skaitau šią temą ir ašaros rieda, kokia pažystama situacija.
Laikau prie krūtinės priglaudusi savo ketvirtą stebuklėlį, savo mažą princesytę ir Dėkoju Dievuliui, kad ją turiu. Nors aplinkiniai apkalbėjo pačiais "nuosatabiausiais" žodžiais, nors nusisuko daug artimųjų ir draugų.
Bet aš esu LAIMINGA, kad turiu ją.
Kaip sužinojau, kad laukiuosi ( du mėnesius normaliai sirgau, tik buvo dideli pilvo skausmai) buvo Kūčių išvakarės, abu prie Kūčių stalo sėdėjom ir tylėjom, bet Kalėdų rytą tarėm, kad tai pati brangiausia kalėdinė dovana nuo Dievulio, o jos nepriimti negalim. Nėštumas buvo labai sunkus ir rizikingas. Bet viskas baigėsi laimingai.
O dabar visi džiaugemes kai susirenkame į šeimos būrį, į vaikiško juoko, jų pykščio ir norų sukūrį. Kaip smagu susėsti prie pietų stalo visiems.
O į aplinkinių kalbas nekreipiu dėmesio, glaudžiu savo stebuklėlį prie širdies ir jaučiu didelę palaimą.
Mamytės būkite laimingos su savo stebukliukais
Esu šiame forume naujokė. Skaitau šią temą ir ašaros rieda, kokia pažystama situacija.Laikau prie krūtinės priglaudusi savo ketvirtą stebuklėlį, savo mažą princesytę ir Dėkoju Dievuliui, kad ją turiu. Nors aplinkiniai apkalbėjo pačiais "nuosatabiausiais" žodžiais, nors nusisuko daug artimųjų ir draugų.
Bet aš esu LAIMINGA, kad turiu ją.
Kaip sužinojau, kad laukiuosi ( du mėnesius normaliai sirgau, tik buvo dideli pilvo skausmai) buvo Kūčių išvakarės, abu prie Kūčių stalo sėdėjom ir tylėjom, bet Kalėdų rytą tarėm, kad tai pati brangiausia kalėdinė dovana nuo Dievulio, o jos nepriimti negalim. Nėštumas buvo labai sunkus ir rizikingas. Bet viskas baigėsi laimingai.
O dabar visi džiaugemes kai susirenkame į šeimos būrį, į vaikiško juoko, jų pykščio ir norų sukūrį. Kaip smagu susėsti prie pietų stalo visiems.
O į aplinkinių kalbas nekreipiu dėmesio, glaudžiu savo stebuklėlį prie širdies ir jaučiu didelę palaimą.
Mamytės būkite laimingos su savo stebukliukais
QUOTE(melitute @ 2010 09 11, 14:45)
Sveikos mamytės Esu šiame forume naujokė. Skaitau šią temą ir ašaros rieda, kokia pažystama situacija.
Laikau prie krūtinės priglaudusi savo ketvirtą stebuklėlį, savo mažą princesytę ir Dėkoju Dievuliui, kad ją turiu. Nors aplinkiniai apkalbėjo pačiais "nuosatabiausiais" žodžiais, nors nusisuko daug artimųjų ir draugų.
Bet aš esu LAIMINGA, kad turiu ją.
Kaip sužinojau, kad laukiuosi ( du mėnesius normaliai sirgau, tik buvo dideli pilvo skausmai) buvo Kūčių išvakarės, abu prie Kūčių stalo sėdėjom ir tylėjom, bet Kalėdų rytą tarėm, kad tai pati brangiausia kalėdinė dovana nuo Dievulio, o jos nepriimti negalim. Nėštumas buvo labai sunkus ir rizikingas. Bet viskas baigėsi laimingai.
O dabar visi džiaugemes kai susirenkame į šeimos būrį, į vaikiško juoko, jų pykščio ir norų sukūrį. Kaip smagu susėsti prie pietų stalo visiems.
O į aplinkinių kalbas nekreipiu dėmesio, glaudžiu savo stebuklėlį prie širdies ir jaučiu didelę palaimą.
Mamytės būkite laimingos su savo stebukliukais
Esu šiame forume naujokė. Skaitau šią temą ir ašaros rieda, kokia pažystama situacija.Laikau prie krūtinės priglaudusi savo ketvirtą stebuklėlį, savo mažą princesytę ir Dėkoju Dievuliui, kad ją turiu. Nors aplinkiniai apkalbėjo pačiais "nuosatabiausiais" žodžiais, nors nusisuko daug artimųjų ir draugų.
Bet aš esu LAIMINGA, kad turiu ją.
Kaip sužinojau, kad laukiuosi ( du mėnesius normaliai sirgau, tik buvo dideli pilvo skausmai) buvo Kūčių išvakarės, abu prie Kūčių stalo sėdėjom ir tylėjom, bet Kalėdų rytą tarėm, kad tai pati brangiausia kalėdinė dovana nuo Dievulio, o jos nepriimti negalim. Nėštumas buvo labai sunkus ir rizikingas. Bet viskas baigėsi laimingai.
O dabar visi džiaugemes kai susirenkame į šeimos būrį, į vaikiško juoko, jų pykščio ir norų sukūrį. Kaip smagu susėsti prie pietų stalo visiems.
O į aplinkinių kalbas nekreipiu dėmesio, glaudžiu savo stebuklėlį prie širdies ir jaučiu didelę palaimą.
Mamytės būkite laimingos su savo stebukliukais
Visom keturiom,tik uz 4 
aisku,jei tai normali seima 
Turiu 4 stebukliukus,ir jais be proto dziaugiuos,nesakau,kad lengva juos augint,bet kartu,tai ir toks didelis malonumas,kad tikrai verta,kartais ir su "vaziuojanciu stogu" pabut
Kiekybe irgi gali but labai kokybiska,tereikia noro
aisku,jei tai normali seima Turiu 4 stebukliukus,ir jais be proto dziaugiuos,nesakau,kad lengva juos augint,bet kartu,tai ir toks didelis malonumas,kad tikrai verta,kartais ir su "vaziuojanciu stogu" pabut
QUOTE(Gazala @ 2010 09 08, 09:18)
Ne kiekybėj esmė, o kokybėj
Kiekybe irgi gali but labai kokybiska,tereikia noro
as turiu tris pametinukus, daznai grauzia sazine, kad kokybe kencia 
. viliuosi, kad kai paaugs mazius bus kitaip
. viliuosi, kad kai paaugs mazius bus kitaip
