Ar gimdyti ketvirtą vaikelį?

#517
QUOTE(Subjektyvi @ 2015 06 02, 21:01)
Tai gi, jai atrodo, kad su tokiom pajamom galima šauniai gyventi. Sutikčiau, jei tai nuosavas būstas ir minimalus išlaikymas, koks nors ind. namas su malkom, vanduo iš gręžinio ir pan.. Nes realiai tai vargo vakarienė bent jau Vilniaus ribose.


Jei tai namas su malkom, vanduo iš gręžinio, kieme daržai, gal dar ir gyvuliukai, vaikams nereikia nei auklės nei privataus darželio (pvz., yra močiutė ar mama nedirbanti), nereikia mašinos (turiu omenyje degalų kainas), na, ūkiškas gyvenimas mažame miestelyje - kodėl ne.

Atsakyti
#518
Tai va, jei nieko daug nereikia ir yra visos sąlygos, pagalba, tai su tokiom pajamom kodėl gi ne.
Atsakyti
#519
Šiais laikais žmonės ir vieną vaiką planuojan labai atidžiai skaičiuoja, nes sąmoningi tėvai nori ne tik būtiniausius poreikius suteikti, bet ir kiek šviesesnį, įdomesnį gyvenimą sukurti, o viskas kainuoja, nors paskaičius šią temą, tai man kartais atrodo, kad kai kam rimtai pinigai ant medžių auga, nes bando įteikti, jog tas ketvirtas, penktas vaikas bus nežym šeimos finansams bigsmile.gif
Atsakyti
#520
Tai gal tikrai daug kas nekainuoja. Paskesni vaikai sunešioja pirmųjų drabužius, avalynę, praktiškai savo naujo nieko neturi, nes tėvai arba nemato reikalo naujiems, arba taupo. Žaislų naujų nereikia, knygelių taip pat, visokie vaikiški inventoriai sueina. Pinigine prasme galima net labai gerai prasisukti, neskaitant išlaidų sauskelnėms, mišiniams jei reikia. Visokios išlaidos ženkliai didesnės vėliau, kai pradeda eiti į mokyklą, būreliai, kelionės, pramogos ir pan., dar kokios nors stovyklos. Maistas taip pat kainuoja, nors jo ir gal neskaičiuoja, bet man pvz. yra skirtumas kaip pavalgyti dviems ir keturiems.
Atsakyti
#521
Tai vat būtent, kad vaikas neužstringa ties mažametyste. O jei dar pakeliauti norisi, tai tikrai yra skirtumas, kur pirkti sakykim lėktuvo bilietus trims, keturiems žmonėms ir kur jau penkiems, šešiems, ir pan.
Atsakyti
#522
QUOTE(Nura @ 2015 06 02, 22:28)
Tai vat būtent, kad vaikas neužstringa ties mažametyste. O jei dar pakeliauti norisi, tai tikrai yra skirtumas, kur pirkti sakykim lėktuvo bilietus trims, keturiems žmonėms ir kur jau penkiems, šešiems, ir pan.

Gal jums ir baisu, bet aš nemanau, kad vaikams būtina apskristi aplink pasaulį dar iki pilnametystės, ar jiems didelis skirtumas maudytis Raudonojoj, Juodojoj ar Baltijos jūroj, o gal vietiniam ežere. Bet tikrai žinau, kad trys mano vaikai jau turi magistro diplomus, vienas bakalauro, mažoji mokosi mokykloj ir visi tikrai yra laimingi žmonės, ypač, kai susirenka kartu, o algos mūsų visada buvo vidutinės, vadinasi tai nėra kliūtis dovanoti vaikams galimybę susikurti savo gyvenimą, kokio jie norės.
Ir dar žinau, kad neturiu tokio globalaus mąstymo, kaip tamsta, kad dėl kinų, afrikiečių ar indų, kurie dar nežinia ar norės kada gyventi Lietuvoj, saviems vaikams atimčiau gyvybę.
Atsakyti
#523
QUOTE(_una_ @ 2015 06 02, 22:53)
Gal jums ir baisu, bet aš nemanau, kad vaikams būtina apskristi aplink pasaulį


Nebūtina. Todėl žmonės, degantys kelionių aistra, bet neturintys pakankamai finansų, vaikus palieka pas močiutes, keliauja vieni. Būtina sąlyga - norėti vaikus palikti ir turėti kam palikti.

Atsakyti
#524
QUOTE(_una_ @ 2015 06 02, 22:53)
ar jiems didelis skirtumas maudytis Raudonojoj, Juodojoj ar Baltijos jūroj


Didesnei šeimai ilsėtis prie Baltijos - nepigu. O ypač, jeigu šeimos pajamos, kaip čia buvo paminėta - 1800 eurų/mėn.
Sakyčiau, jūras visai reikėtų išbraukti. Ežerus galima palikti.
Atsakyti
#525
QUOTE(
[quote=FLight @ 2015 06 02, 23:12)
Nebūtina. Todėl žmonės, degantys kelionių aistra, bet neturintys pakankamai finansų, vaikus palieka pas močiutes, keliauja vieni. Būtina sąlyga - norėti vaikus palikti ir turėti kam palikti.



Ne visi ja dega, nesvarbu, daugiavaikiai, dvivaikiai ar bevaikiai. O daugiavaikiai nebūtinai vaikus palieka dėl finansų-palieka dėl noro pabūti dviese (kaip ir 1-2 vaikys turintys), dėl kelionės specifikos (kai paskaitau apie tėvų keliones tik po vaikų mėgiamas vietas - zoo, vandens parkus- šiurpas ima).

ir pritariu unai, vaikas užaugęs pats daug pamatys, jei mėgs keliauti, tai ar vienam vaikui, ar keturiems nebūtina aprodyti pusės pasaulio.

Beje, man ežerai patinka gal net labiau nei jūros, taip kad irgi skonio reikalas.

Vis dėlto esmė ta, kad tėvai gana racionaliai turi įvertinti savo ir savo kaip šeimos norus, galimybes, poreikius. Auginanti du- tris ne prastesnė už auginančią keturis, net jei finansai leidžia, galbūt stabdo kiti faktoriai, kurie tai šeimai lb reikšmingi.
Atsakyti
#526
QUOTE(muminukas @ 2015 06 03, 01:07)

Ne visi ja dega, nesvarbu, daugiavaikiai, dvivaikiai ar bevaikiai. O daugiavaikiai nebūtinai vaikus palieka dėl finansų-palieka dėl noro pabūti dviese (kaip ir 1-2 vaikys turintys), dėl kelionės specifikos (kai paskaitau apie tėvų keliones tik po vaikų mėgiamas vietas - zoo, vandens parkus- šiurpas ima).



Tokie, kurie keliauja be vaikų ne dėl finansų, paprastai organizuojasi dar vieną bendrą visos šeimos kelionę jau su vaikais. smile.gif
Papildyta:
QUOTE(muminukas @ 2015 06 03, 01:07)
Vis dėlto esmė ta, kad tėvai gana racionaliai turi įvertinti savo ir savo kaip šeimos norus, galimybes, poreikius. Auginanti du- tris ne prastesnė už auginančią keturis, net jei finansai leidžia, galbūt stabdo kiti faktoriai, kurie tai šeimai lb reikšmingi.


drinks_cheers.gif
Atsakyti
#527
O man savotiškai gaila tų šeimų, kuriose tėvai keliauja sau, be vaikų, ypač jei leidžia finansai. Kai vaikai niekada nedalyvauja pažintinėse kelionėse, nors ir amžius tinkamas, ir smegenų joms pakanka, tai iš viso gyvenimo nuostolis. Čia ne argumentas, kad gal kada nors jie patys keliaus kur nori. Taip, jie keliaus, bet su tėvais visai kitaip. Tai gyvenimo dalis. Nes kelionė su vaikais nebūtinai apsiriboja vien zoo (kas tarkim mums visiems patinka) ar pramogų parkais (irgi patinka), slidinėjimu ar pan., tai visai kitokie dalykai, daug daugiau, tai šeimos kelionė. Žinoma, keliones reikia derinti pagal vaikų amžių ir adekvačiai planuoti, kad netaptų košmaru ar baisiausia gyvenimo patirtimi.

Mes pvz. visur keliaujame su vaikais. Tai gi, visur kartu, nes tai yra gyvenimas, šeimos gyvenimo ritmas. Jie derinasi prie mūsų, mes prie jų tam tikrais momentais, tai visi ir visų poreikiai patenkinti. Jei pvz. vienas šeimos narys ar kitas pavargo nuo keliolikto muziejaus ar ko, laisvas sėdėti bare, ledainėje ar kur ant suolelio, pakol kiti pasibus. Arba spontaniškas apsipirkimas konkrečioje vietoje, kiti eina netoliese kažkur į kultūrinį paveldą. Ir t.t., ir pan.. Nėra lažo, prievolės ar sunkumų kilnojimo, kompromisų deriniai.
Atsakyti
#528
QUOTE(muminukas @ 2015 06 03, 01:07)
ir pritariu unai, vaikas užaugęs pats daug pamatys, jei mėgs keliauti, tai ar vienam vaikui, ar keturiems nebūtina aprodyti pusės pasaulio.
.


Dėl šito galėčiau kiek paprieštarauti - meilė kelionėms paprastai perduodama tėvų vaikams. Jei keliauja tik tėvai, o vaikas tuo metu gyvena pas močiutę (o šiais laikais dažnas atvejis, kad net ne kur kaime, o mieste, bute pas močiutę), iš kur jam ta meilė kelionėms? Buvę nebuvę jam tos kelionės tokiu atveju.

Mes savo vaikus visur imame, ir jie jau dabar nė už ką nepasirašytų būti palikti - jie mėgsta ir nori keliauti, šis įskiepis jau yra. Tiek poilsiniam formate, tiek pažintiniam, tiek su dviračiais ar slidėmis-oi ne, nepaliksi jų namuose. Na, mums kelionės gėris ir vertybė, tai natūralu, kad tuo norime dalintis su vaikais. Žinoma, dėl vaikų jos gerokai išbrangsta, na bet ką padarysi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo FLight: 03 birželio 2015 - 08:02