QUOTE(Bitės šešėlis @ 2015 05 28, 09:42)
Kiek saulėlydžių jau sulaukėte, jog pateikiate tokią abejotiną hipotezę kaip aksiomą?
nei vieno dar nesulaukiau
Mamos draugė turi tik vieną vaiką ir dažnai pašneka, kad durna buvau, reikėjo gimdyti dar vieną. Mamos pusseserė turi sūnų, kuris nelabai vykęs, tai irgi vis sako mamai, kaip gerai, kad turi dukrą, o mano mama atšauna - gi galėjai pati pasigimdyti. Sutinka, kad galėjo, deja... O kita mamos draugė turi tris, sovietmečiu tai buvo labai neįprastas variantas emancipuotai vilnietei, ji pati pasakojo, kaip laukdamasi trečiojo Palangoje pamačiusi mano mamą perėjo į kitą gatvės pusę, kad nesutiktų, nes gėda buvo
, o dabar ji yra labai laiminga ir džiaugiasi, didžiuojasi savo trimis vaikais.
Iš artimos mano aplinkos nei vienas žmogus nepasakė, kaip blogai, kad pagimdžiau dar vieną vaiką ar pagranduką. Atvirkščiai, kai vaikai jau paaugę, namie pasiilgstama mažo kūdikėlio, jis įneša daug džiaugsmo, o ir auginti lengviau - yra vyresni vaikai (nebūtina jiems užkrauti auginimo, tiesiog spontaniškai jiems norisi pasidžiaugti mažyliu, o kartu tai didelis palengvinimas mamai, vien didesnių vaikų buvimas kartu daug ką reiškia, mažiukui vyresni broliai ar seserys tarsi dievai
), mama karjerą padariusi, atsipalaidavusi, suvokia, kad metai šen ar ten jos karjeroje esminių pakyčių nepadarys, o vaikutį susilaukti turi paskutinę galimybę.
O 'pagyventi sau' gi dar visi dešimtmečiai prieš akis, nors ir su vaiku gi galima gyventi sau, labai trumpai gi jis būna mažas, keli meteliai ir jau žiūrėk užaugo.
bet suprantu, kad tikrai būna kitokių variantų, ir du vaikus užauginti yra nelengva, visos mamytės vertos pagarbos ir pagalbos