Ar gimdyti ketvirtą vaikelį?

#361
QUOTE(FLight @ 2015 05 21, 11:42)
Mamutai,  esate išskirtinai stipri ir galite tuo pelnytai didžiuotis  4u.gif Manyčiau, jums ir dar keturi vaikai nė kiek nepamaišytų wink.gif


4u.gif

Bet iš tiesų aš irgi turiu savo tarakonų. blush2.gif O daugiau vaikų jau neturėtų būti, nes amžius jau ne tas.

Apie milijonus kalbos nebuvo, bet skaičiavo, kiek kainuoja vaikai. O ir šiaip, dažnai žmonės įsivaizduoja, kad rojus tik kur daug pinigų. Tai norėjau pasakyti, kad tiesiog taip nėra. Skurdas laimę atima, taip, bet per dideli pinigai deja tą laimę irgi pavagia.
Atsakyti
#362
QUOTE(mamutas @ 2015 05 21, 11:20)
Skurdas laimę atima, taip, bet per dideli pinigai deja tą laimę irgi pavagia.


Pavagia arba ne, priklausomai nuo daugelio faktorių...
Trūkumas ir "galų nesuvedimas" beveik viuomet sukelia didelę įtampą.
Atsakyti
#363
QUOTE(RitaRazi @ 2015 05 20, 15:19)
Mili, man yra sunkiau.. verysad.gif nesigailiu juos tris turėdama, bet aš tikrai juos gimdydama ir augindama praradau bent 2-3 galimybes būti paaukštinta darbe, parašyti daktaro disertaciją, išvažiuoti studijuoti ir gauti stipendiją užsienyje. Nesiskundžiu, konstatuoju faktą, nekaltinu dėl to savo vaikų gimimo, čia MANO reikalai.

Mes kiekviena renkamės savo kelią - darom kaip galim, norim, kartais kai kurios - kaip išeina. Nesigailiu turėdama tris vaikus, bet kaip Flight ir sakė - kiekvienai savo galimybės, savo energijos ištekliai, sava pasaulėžiūra.
Koks gi skirtumas, kokių gi motyvų vedinos mes čia gimdėm vaikus, 2-3 ar 4 ar daugiau, svarbu, kad MES taip norėjom. Nekritikuokim viena kitos motyvų, net jei jie ir neatrodo "garbingi" ar "priimtini". Beprasmiška gaišatis ir suklupimo akmuo.
-

dėl trečiojo neštumo turėjau atsisakyti savo svajonių darbo - gavau dviejų valandų skirtumu dvi juostelės ir pasiūlymą iš tos įstaigos, apie kurią svajojau 5 iš šešių studijų metų. Taip ir baigėsi mano galimybės dirbti pagal tai ką studijavau. tad suprantu tavo situaciją.
Bet Ar Gailiuosi? Nei velnio bigsmile.gif Taip sakant, jei Dievas uždaro duris - atidaro langą. Tikiuosi kada nors praeis ir jūsų sunkus metas - galiu tik palinkėti stiprybės ir optimizmo 4u.gif
Atsakyti
#364
QUOTE(FLight @ 2015 05 21, 10:28)
Sunkiausia ir yra - derinti, atitaikyti tą teisingą balansą.

Aš savo veiklos neužmečiau, daug kas iš kolegų stebisi, kaip apskritai galiu su trim (ir turint omeny mažojo amžių) tiek daryti. Bet iš šalies žiūrint atrodo vienaip, o pati matau, kad viskas daugiau mažiau  paviršėliu plaukia, nėra laiko ir jėgų pasigilinti, o mano profesijoje tam laiko reikia tikrai daug ir tai reikalauja savęs pačios šimtaprocentinio įsitraukimo, atsidavimo.

Suderinimas tikrai yra menas, ir nelabai kas gali pasakyti, koks balansas yra teisingas drinks_cheers.gif .

Vaikai yra tarsi akivaizdi priežastis, dėl kurios mažiau jėgų atiduodi darbui. Bet tie kurie vaikų neturi argi visą laiką dirba vienodai intensyviai, nepatiria štilio ar duobių, visada vienodai kūrybingi?
QUOTE(FLight @ 2015 05 21, 12:26)
Pavagia arba ne, priklausomai nuo daugelio faktorių...

Viskas turi savo kainą. Jei iš toliau nesimato, arčiau priėjus pamatai, kad iš esmės visi vargsta savo vargelį, tiek tie, galų nesuveda, tiek tie, kurie pamiršę, kurioj vietoj tie galai biggrin.gif .
Atsakyti
#365
QUOTE(Mili @ 2015 05 21, 15:55)
Taip ir baigėsi mano galimybės dirbti pagal tai ką studijavau. tad suprantu tavo situaciją.
Bet Ar Gailiuosi? Nei velnio  bigsmile.gif Taip sakant, jei Dievas uždaro duris - atidaro langą. Tikiuosi kada nors praeis ir jūsų sunkus metas - galiu tik palinkėti stiprybės ir optimizmo  4u.gif


ačiū 4u.gif net nebežinau dabar, ar taip jau labai ir turiu (beturiu) ką pasakyti mokslo pasauliui biggrin.gif ir ar benoriu hihihi.gif
Atsakyti
#366
QUOTE(Mili @ 2015 05 21, 14:55)
dėl trečiojo neštumo turėjau atsisakyti savo svajonių darbo - gavau dviejų valandų skirtumu dvi juostelės ir pasiūlymą iš tos įstaigos, apie kurią svajojau 5 iš šešių studijų metų.:


Oi, tai čia mizeris visiškas, tik penki metai investuota. Nedaug smile.gif
Atsakyti
#367
nesupratau - pora ar max 3 tukst euru - cia apatine riba ar kaip tik lubos dideliai seimai? g.gif
Atsakyti
#368
QUOTE(FLight @ 2015 05 21, 21:52)
Oi, tai čia mizeris visiškas, tik penki metai investuota.  Nedaug smile.gif


Flight, stebinate mane, net nežinau - ar maloni ta nuostaba rolleyes.gif ..
Kiekvienam savo - odontologo profesijoje, pvz., ir keli mėnesiai yra žiauriai daug, o po metų-kitų išvis liksi be nieko - ta prasme, kad ne visur gali "iškristi", investicijos turi būti nepertraukiamos. O jei tau apie 30 metų - 5 metai yra nenusakomai ir graudžiai daug.

QUOTE(given444 @ 2015 05 22, 08:23)
nesupratau - pora ar max 3 tukst euru - cia apatine riba ar kaip tik lubos dideliai seimai? g.gif


aš irgi nesuprantų tų "pamieravimų" irnesakyk.gif
Atsakyti
#369
QUOTE(RitaRazi @ 2015 05 22, 08:33)
Flight, stebinate mane, net nežinau - ar maloni ta nuostaba rolleyes.gif ..


Leidau sau palyginti penkerius metus investicijų į profesiją su pvz., septyniolika metų (t.y., laikas, kai tik mokaisi, kol pagaliau įgyji diplomą ir gali pereiti prie darbo pagal specialybę).

Tai penkeri metai šiame kontekste - visiškai nedaug, galima rinktis kitą specialybę, pradėti iš naujo. Investavus keliolika metų, jau sudėtingiau.

Daugybė žmonių baigia vieną, dirba visai ką kita. Mano vyras, pvz., - nors jam vaikai nesutrukdė biggrin.gif T.y. ketverius -penkerius pastudijuoti ir paskui nueiti į kitą sritį nėra labai didelė gyvenimo tragedija ar išimtis. Žinoma, nenuvertinu Mili patirties. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(_una_ @ 2015 05 21, 16:40)
Vaikai yra tarsi akivaizdi priežastis, dėl kurios mažiau jėgų atiduodi darbui. Bet tie kurie vaikų neturi argi visą laiką dirba vienodai intensyviai, nepatiria štilio ar duobių, visada vienodai kūrybingi?



Tie, kurie vaikų neturi, dažniausiai turi daugiau laiko. Turinčios vaikų laiku taip laisvai nedisponuoja. Kūrybinių profesijų yra visokių, gal žmonėms, kurie su tuo nesusiję, atrodo, kad tai tik mūzų plazdenimai kažkur efemeriškoje erdvėje smile.gif, bet iš tiesų neretai tai - ne vien tik praktika, bet ir daug laiko, įsigilinimo, teorinių žinių, apmąstymų reikalaujantis procesas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo FLight: 22 gegužės 2015 - 08:48
#370
QUOTE(mamutas @ 2015 05 21, 11:06)
O ant daugiavaikių karksi tos, kurios pačios yra silpnos. Tada ir prasideda: noriu pagyventi sau, tram bam bam, lyg tai jau vaikai viską užmuša  doh.gif man net kelionės su vaikais fainesnės, įsimintinesnės, nes naujas vietas pamatai ne tik savo, bet ir mažojo žmogeliuko akimis.

o kuo blogas yra noras gyventi sau? Tureti laiko savo norams ir pomegiams?
Ir keliones vaziuojant su vaikais yra kitokios, bet visiskai nera fainesnes. Taip sakant nieko as faino nematau apziurineti archtektura, kai uz rankos tampo arba i ausi visu burbena eina, greiciau, atsibodo, ka cia tiek galima ziureti ir t.t. arba pradeda zirzti, kad pavargo, kad nori gerti/valgyti/i tualeta ir t.t.
Aisku, kai neiseina kitaip, gerai yra ir taip. Bet tai nera fainiau ar isimintiniau.
Taigi vaikai gyvenimo sau neuzmusa, bet gerokai apriboja ir pakeicia. Ar tai yra gerai ar blogai vienareiksmisko atsakymo nera - kiekvienam tai yra kitaip
Atsakyti
#371
QUOTE(Bekasė @ 2015 05 22, 14:50)
o kuo blogas yra noras gyventi sau? Tureti laiko savo norams ir pomegiams?
Ir keliones vaziuojant su vaikais yra kitokios, bet visiskai nera fainesnes. Taip sakant nieko as faino nematau apziurineti archtektura, kai uz rankos tampo arba i ausi visu burbena eina, greiciau, atsibodo, ka cia tiek galima ziureti ir t.t. arba pradeda zirzti, kad pavargo, kad nori gerti/valgyti/i tualeta ir t.t.
Aisku, kai neiseina kitaip, gerai yra ir taip. Bet tai nera fainiau ar isimintiniau.
Taigi vaikai gyvenimo sau neuzmusa, bet gerokai apriboja ir pakeicia. Ar tai yra gerai ar blogai vienareiksmisko atsakymo nera - kiekvienam tai yra kitaip

ne blogas tas noras, niekuo ne blogesnis už kitus norus. Tik man jis lygiai taip pat atrodo bereikšmis, kaip ir žiūrėjimas į kažkokius, kad ir labai gražius pastatus... Bet kiekvienam savo...
Atsakyti
#372
QUOTE(Mili @ 2015 05 22, 16:44)
ne blogas tas noras, niekuo ne blogesnis už kitus norus. Tik man jis lygiai taip pat atrodo bereikšmis, kaip ir žiūrėjimas į kažkokius, kad ir labai gražius pastatus... Bet kiekvienam savo...

Praktiškai iš kiekvieno jūsų posto sklinda "ak, kokia aš nuostabi, pažiūrėkit, kokia teisinga ir žinanti tikrąją tiesą..." Tiesiog įtikėjusi savo misija pateptoji, vienintelė žinanti tikrąjį laimės ir gėrio šaltinį bigsmile.gif

Trupučio tolerancijos tikrai nepakenktų. Šiuo metu laukiuosi pirmo vaiko, po beveik 10 metų santuokos. Atidėliojom sąmoningai, nes norėjom pagyventi būtent sau, bet tokių viską žinančių karksinčių mamyčių su stebuklėliais, kurias "nervino", kad mes - bevaikiai, tiek prisiklausiau ax.gif Tos vartomos akys ir perkreipta šypsenėlė "Bet kiekvienam savo" man ant galų galo jau net juokinga darėsi biggrin.gif Ir galų gale ėmė atrodyti, kad jos tiesiog pavydi, nes su vyru galėjom gyventi, keliauti, džiaugtis gyvenimu taip ir tiek, kiek norėjom, o jos pasirinkimo galimybės jau nebeturėjo.

Aš nesu prieš vaikus - kitaip nesilaukčiau, bet aš prieš jų sudievinimą, sureikšminimą ir tos pozicijos prievartinį kišimą tiems, kurių požiūris ir poreikiai kitokie.
Atsakyti