QUOTE(_una_ @ 2015 05 16, 16:32)
KMU profesoriai. Bet jūs žinot geriau.
tik jau nereikia
KMU profesoriai tau galvą nuimtų už tai, kad įdėjai tokias erezijas į jų burnas.
QUOTE(Ciccio @ 2015 05 16, 18:06)
tik jau nereikia KMU profesoriai tau galvą nuimtų už tai, kad įdėjai tokias erezijas į jų burnas.
KMU profesoriai tau galvą nuimtų už tai, kad įdėjai tokias erezijas į jų burnas.Kaip jau sakiau, tu žinai geriau.
QUOTE(_una_ @ 2015 05 16, 16:32)
Auklė tai numetimas? O darželis? O mokykla? Ar tikrai su vaiku reikia būti 24 valandas per parą?
24 val/para - ne.
Bet net aš, kuri LABAI tolerantiškai žiūriu į aukles, močiutes, tėčius, imančius vaiko auginimo atostogas vietoje mamos, į darželius ir visas kitas įmanomas pagalbas iš šalies - manau, kad balansas visgi turi būti, bent kažkoks. Bent kažkiek laiko vaikas turi praleisti su tėvais, susikurti kažkokį ryšį, bendravimą.
Taigi, žinodama savo profesinę specifiką, laiką ir energiją, kurio mano darbas pareikalauja, savo asmenybines savybes aš suvokiu, kad ketvirtas vaikas būtų tas kritinis taškas, kai derinti vargu ar būtų įmanoma - taip, kaip dar įmanoma derinti dabar. Gal kitai ir šeštas nebūtų riba.
Laiko sau praktiškai nebelieka, nes kai jį reikia padalinti ir dėmesį, kokybišką pasibuvimą padalinti tarp dviejų, o kai tarp trijų, kai tarp keturių ir penkių ar šešių vaikų, tai kur tas asmenybės tobulėjimas, laisvalaikis tik su savimi ir pan.? Ir kai valgytojų tik keturi, tai vieni mastai, o kai jų daug, tai apsukos visai kitos. Pasimetimas tarp skalbinių, puodų, krepšių, visų poreikių tenkinimo.
QUOTE(Mili @ 2015 05 15, 09:05)
na tiesiog tiesiog, pati ypatingiausia
. Ir reliktas, ir nepašalpinė, ir padori 
. Jums retai kas komplimentą pasako, ar ne 
Papildyta:
QUOTE(Mili @ 2015 05 15, 14:40)
o kartais būnate realistė
Papildyta:
QUOTE(Mili @ 2015 05 15, 09:29)
tai čia vaikas pasirodo įgeidis
trumpalaikis toks. Ech, tos padoriosios...Papildyta:
QUOTE(Mili @ 2015 05 15, 09:29)
Todėl ir tąsome savo atžalas kiekvienais metais po visą Europą - taip pildau savo svajonės iš vaikystės - keliauti.
na tiek daug duodate
paskaičius jus tai tik patvirtinat taisyklę, kad psichologiškai, pedagogiškai ir emociškai apleistų vaikų, kaip pas psichologą, net pas kūriką sunku rasti.
QUOTE(Subjektyvi @ 2015 05 16, 18:41)
Laiko sau praktiškai nebelieka, nes kai jį reikia padalinti ir dėmesį, kokybišką pasibuvimą padalinti tarp dviejų, o kai tarp trijų, kai tarp keturių ir penkių ar šešių vaikų, tai kur tas asmenybės tobulėjimas, laisvalaikis tik su savimi ir pan.? Ir kai valgytojų tik keturi, tai vieni mastai, o kai jų daug, tai apsukos visai kitos. Pasimetimas tarp skalbinių, puodų, krepšių, visų poreikių tenkinimo.
Patikėk, jokio skirtumo su tuo "kokybišku pasibuvimu" ar su dviem, ar su keturiais, netgi dalis problemų atkrenta nuo tėvų pečių, nes vaikai jas mieliau išsprendžia tarpusavyje. Maistas dėl puodo dydžio reikšmingai daugiau laiko neatima, kepsnys orkaitėje irgi ilgiau nekepa, nebent indų plovimas, bet indaplovė juk nėra prabangos prekė. Skalbiniai šiek tiek, nors rankos ir vaikams nenutrūksta, jei susilanksto savo skalbinius ar sukiša į skalbyklę. Kol vaikai maži (ikimokykliniai) sau laiko be kitų pagalbos nesurasi, bet juk amžinai maži jie nebūna ir gyvenam ne negyvenamoj saloj, tikrai galima susiorganizuoti vakarą sau. Bet nesiginčiju dėl poreikių, kaip snowflake rašė, kad psichologiškai trečio nepavežtų. Yra ir nė vieno nepavežančių. Svarbu iš anksto tai apgalvoti ir pasirūpinti, kad nereikėtų galvų kapoti.
QUOTE(Lapkritinė aušra @ 2015 05 16, 19:12)
Ir kaip matuojate trumpalaikiškumą
?
QUOTE(_una_ @ 2015 05 16, 19:12)
kai įgeidis, įnoris būna patenkintas, dažiausia žmonėms ateina klausimas- o kam man to iš viso reikėjo. Vaikų taip pat. Ne kartą girdėjau.
QUOTE(_una_ @ 2015 05 16, 19:12)
Viena teisingiausių minčių
Ir čia įeina/turėtų įeiti tiek psichologiniai, tiek finansiniai dalykai. Tos pačios kelionės po užsienį nėra kažkoks nenuginčijamas gėris - ne visi mėgsta keliauti, kiti ir turėdami galimybes renkasi kitas pramogas, kitą laisvalaikį.
QUOTE(hi (: @ 2015 05 16, 22:29)
Mes čia apie ketvirtą-penktą diskutuojam, o žmonės va kaip supranta didelę šeimą
Kaip ekstryminiai daugiavaikiai taip ir visiški sąmoningi bevaikiai šiais laikais yra pakankamai unikalus reiškinys. Jei jiems gerai, tai jų laimė, kodėl gi ne?
QUOTE(Subjektyvi @ 2015 05 14, 22:57)
Bet neturint vaikų (ar turint tiek kiek pajėgi "pavežti") žymiai lengviau ir paprasčiau tobulėti, nesustoti, neatsilikti ir daug ko nuveikti, nes niekas tavęs nestabdo, netrikdo, netempia atgal. Juk neveltui tiek įžymių žmonių, tikrų genijų talentų apskritai atsisako gimdyti (moterys) ar nenori turėti vaikų. Arba net jei jų turi, tai atsiriboja nuo jų, palieka tėvams, seneliams, vienam iš partnerių, ir atsiduoda vien profesinei veiklai.
Jei vertinant objektyviai, tai čia jau tu neteisi.
Didžioji dauguma daug pasiekusių (dainininkai, menininkai, aktoriai, verslininkai, gydytojai, sportininkai (olimpiadas netgi laimėję) ir t.t.) žmonių TURI vaikų/ą ir auginasi patys. Ir tik vienetai jų neturi. Ir tai, kad jis genijus be vaikų, nereiškia, kad jis nebūtų toks pats genijus su vaikais. Aš sakiau ir sakysiu, vaikai/as (kiekis subjektyvus) netrukdo niekam, galima viską pasiekti, jei šalia tinkamas partneris.
Normalu manau vaiko auginimą pasidalinti su partneriu, normalu kai reikia kažką nuveikti svarbaus palikti pas močiutes. Nes ir nieko daug nesiekiantys tą patį daro.
