QUOTE(Mili @ 2015 04 03, 13:55)
pirmo susilaukėme abu su vyru studentai būdami, antrosios - jau vyras dirbo, aš magistro studijoms akademines pasiėmiau, kaip sakau pametinukus ,,ant minimumo" išauginau. Su trečiąja - vyras jau padoresnį atlyginimą turėjo, o aš tik tik mokslus buvau baigusi. Kai mažoji buvo metukų, pradėjau veiklos dairytis ir verslą sukūreme. Vyras juokauja, kad su kiekvienu vaiku vis geriau gyvename Tikrai tikiu kad liaudies išminčiai žinojo, ką sakė, kai porino, kad ,,davė Dievas dantis, duos ir duonos" .
o aplinkui apstu pažįstamų jaunų porų, kurios arba ,,dar sau pagyventi nori" arba dūsauja, vaikų neturėdami, kad galimybių neturi. O paskui, kai sumąsto virš 30 metų, kad jau laikas, tai ,,piš" išeina.
Man nėr durniau, kaip galimybes vaikų turėti pinigais matuoja. Vat kai sveikata neleidžia tai suprantu, o kiti ,,atsikalbinėjimai" patys nežino, ką praranda.
o aplinkui apstu pažįstamų jaunų porų, kurios arba ,,dar sau pagyventi nori" arba dūsauja, vaikų neturėdami, kad galimybių neturi. O paskui, kai sumąsto virš 30 metų, kad jau laikas, tai ,,piš" išeina.
Man nėr durniau, kaip galimybes vaikų turėti pinigais matuoja. Vat kai sveikata neleidžia tai suprantu, o kiti ,,atsikalbinėjimai" patys nežino, ką praranda.
O kaip nematuoti? Kaip jums toks variantas, kai tėvai gyvena su vaikais vienam kambary, perskirtu sekcija, o už jos miega du paaugliai vaikai ant sofos, tos pačios, mergina ir vaikinas. Normalu? Deja, čia situacija, kai tėvai labai taupė, norėdami, nusipirkt didesnį butą, bet vaikai juk nelaukė, jie augo... Aišku, nieko neatsitiko. Bet