?
Ten vietoj kazkur bus galima isigyt ta itvara, kaip jis ten vadinas ?
?| ! | Žinutė redaguota moderatoriaus: skelbimai šiame skyrelyje draudžiami, jiems skirta skelbimų lenta. |
Oho 
Paklausiu kitaip-gal kas zinot kur gaut deveta itvara,kur nauju ieskot?nes turbut vos ne is karto po operacijos su abiem vaikais trauksiu i kt LT gala,nebus kada ieskot.
Paklausiu kitaip-gal kas zinot kur gaut deveta itvara,kur nauju ieskot?nes turbut vos ne is karto po operacijos su abiem vaikais trauksiu i kt LT gala,nebus kada ieskot.
Na, kaip issioperavusieji? 
Ana pirmadieni issioperavau RK pas Valcecka. Pagulde sekmadieni is vakaro, ryte 8h operavo. Ka labai prisimenu, kad ziauriai salta buvo su tais operaciniais marskiniais, gal 15 minuciu ant skersveju su jais laukiau su savo oranzine koja
Kitos sesute nepasirase padaryt kaip po soliariumo
Nemalonus jausmas, kai duria ir nepataiko i nervuka, kol sugaudo ten kazka. Bet istveriama
Per operacija pasnaudziau, pabudau jau i pabaiga.
Dar parode kelyje strigusia atplaisa kokiu poros centimetru Buvo plyses meniskas isilgai ir istrizai. Cistos netrauke, sake turetu pasi isnykti 
Siulus reiktu issitraukti mazdaug ketvirtadieni-penktadieni. Ar kas nors patys issitrauket?. Man sesele sako- tai cia tuos siulus pati galesi issitraukt
As tai drasiai, bet o gal del kazko negalima
Operacijos diena is viso nesikeliau, sake negalima, kad nesikauptu skysciai. Kita diena dar siek tiek ramentais remiaus iki pietu... Paskui jau pati vaiksciojau. Kol ka tik iki galo negaliu sulenkt kojos, nes skauda iskart po kelio girnele, bet jauciu, kad viskas gyja
Ana pirmadieni issioperavau RK pas Valcecka. Pagulde sekmadieni is vakaro, ryte 8h operavo. Ka labai prisimenu, kad ziauriai salta buvo su tais operaciniais marskiniais, gal 15 minuciu ant skersveju su jais laukiau su savo oranzine koja
Kitos sesute nepasirase padaryt kaip po soliariumo Nemalonus jausmas, kai duria ir nepataiko i nervuka, kol sugaudo ten kazka. Bet istveriama
Per operacija pasnaudziau, pabudau jau i pabaiga. Dar parode kelyje strigusia atplaisa kokiu poros centimetru
Buvo plyses meniskas isilgai ir istrizai. Cistos netrauke, sake turetu pasi isnykti Siulus reiktu issitraukti mazdaug ketvirtadieni-penktadieni. Ar kas nors patys issitrauket?. Man sesele sako- tai cia tuos siulus pati galesi issitraukt
As tai drasiai, bet o gal del kazko negalima Operacijos diena is viso nesikeliau, sake negalima, kad nesikauptu skysciai. Kita diena dar siek tiek ramentais remiaus iki pietu... Paskui jau pati vaiksciojau. Kol ka tik iki galo negaliu sulenkt kojos, nes skauda iskart po kelio girnele, bet jauciu, kad viskas gyja
QUOTE(natina @ 2012 08 20, 23:26)
Oho
Paklausiu kitaip-gal kas zinot kur gaut deveta itvara,kur nauju ieskot?nes turbut vos ne is karto po operacijos su abiem vaikais trauksiu i kt LT gala,nebus kada ieskot.
Paklausiu kitaip-gal kas zinot kur gaut deveta itvara,kur nauju ieskot?nes turbut vos ne is karto po operacijos su abiem vaikais trauksiu i kt LT gala,nebus kada ieskot.
Po operacijos skiria nemokamai
(atnesa i palata net), zmogui per 2metus skiriamas 1 nemokamas itvaras
QUOTE(obetas @ 2012 09 11, 15:30)
Po operacijos skiria nemokamai (atnesa i palata net), zmogui per 2metus skiriamas 1 nemokamas itvaras
(atnesa i palata net), zmogui per 2metus skiriamas 1 nemokamas itvaras neprireike, nors plonas medziaginis palaikymui butu gal gerai buve
Sveikos, mielosios! 
Na, va, aprašysiu ir aš savo patirtį. Mane operavo Varėnoje gyd. A. Juozapavičius. Nuostabus specialistas ir tiesiog puikus žmogus. Viską smulkiai išaiškino ir prieš, ir per, ir po operacijos, tikrai atidžiai viską darė, na, mano atsiliepimai vien teigiami! Apie pačios operacijos eigą:
1. 8 h atvykau į priimąjį skyrių, ten supildė visus dokumentus, tada palydėjo į chirurginį skyrių, sesutė nuvedė į palatą, atnešė dar dokumentų pasiskaityt ir pasirašyt (na, dėl informacijos teikimo, sutikimo anestezijai (tam lape netgi aprašytas kiekvienas nuskausminimo būdas), sutikimo operuotis ir pan.).
2. Atėjo anesteziologas, dar paklausinėjo, ar niekam nealergiška, pamatavo kraujo spaudimą, pranešė, kad taikys spinalinę nejautrą (dėl ko man širdis į kulnus nušoko, bet dabar galiu pasakyt, kad visai be reikalo). Dar pasakė, kad apie pusę dešimt mane jau veš į operacinę ir liepė seselei suleisti diazepamo (jei neklystu), tai ta injekcija (į užpakalį) - vienas skausmingiausių prisiminimų (seselė paaiškino, kad tai raminantys vaistai, kuriuos pagal esančią tvarką reikia suleisti, ir jie, kaip ir kažkokie kiti raminantys vaistai, yra skausmingi). Tada persirengiau tais nugaroje kiaurais ligoninės marškiniais ir pragulėjau iki pat to laiko, kai atėjo metas į operacinę, nes skaudėjo sėdynę... 
3. Nuvežė mane į operacinę, o ten jau laukė 3 slaugytojos ir anesteziologas, visi puikios nuotaikos ir tik anekdotus pasakojo, tai greit ramu pasidarė, nes sunku buvo nustot ir juoktis. Greit viena iš slaugytojų surado veną ir įstatė kateterį (procedūra tikrai mažiau skausminga nei kraujo iš piršto ėmimas), pastatė lašelinę su fiziologiniu tirpalu (kaip paaiškino, sudėtimi panašiu į kraują). Tada anesteziologas liepė atsisėsti ir pradėjo ieškoti vietos spinalinei nejautrai, radęs, kaip išsireiškė, gražią duobutę, pasakė, kad mane truputį pakankins ir paprašė nesitraukt nuo jo, bet kai įdūrė adatą ir pasakė, kad jau pradėjo kankinti, tai, tiesą sakant, beveik nepajutau , tik vienu metu kažkur nudiegė, bet tikrai neskaudėjo, kaip įsivaizdavau. Po to atsiguliau, ant rankos uždėjo kraujospūdžio matuoklio diržą (nežinau, kaip jis tiksliai vadinasi, bet per visą operaciją kas tam tikrą laiką prisipūsdavo oro ir išsipūsdavo ), apklostė ir pradėjo dezinfekuoti koją (tepti tuo oranžiniu skysčiu).
4. Pati operacija (neskaitant pasiruošimo ir susitvarkymo po jos) truko apie 30 minučių, tada mane nuvežė į palatą. Šiaip skausmas po operacijos tikrai buvo pakenčiamas, gal net ir vaistų nebūčiau prašiusi, bet operacinės slaugytoja liepė prašyt vaistų, kai tik pajusiu skausmą. Aš taip laukiua, kol pajusiu, iki kokios 21 h, o tada paprašiau tik dėl to, kad naktį seselių kelt nereikėtų, nes šiaip tikrai neskaudėjo taip, kaip įsivaizdavau. Nemaloniausia po operacijos man buvo tai, kad visą dieną negalėjau keltis iš lovos (liepė net galvos nuo pagalvės nekelti, nes paskui gali visą mėnesį galvos skausmas nepraeiti čia toks pašalinis poveikis spinalinės nejautros būna).
5. Kitą ryta atėjo operavęs chirurgas, apžiūrėjo kelį ir paskyrė punkciją, kad iš kelio ištraukti po operacijos likusį vandenį. Labai bijojau šitos procedūros. Beje, nustebau, kad man liepė iškart pačiai keltis ir eiti į procedūrinį kabinetą be jokių ramentų ir pan., bet, tiesą sakant, visai puikiai pavyko ir pačiai nuklibinščiuoti, o procedūra irgi nebuvo tokia baisiai skausminga, kaip įsivaizdavau. Bet paskui seselė man paaiškino, kad man pasisekė, nes daktaras iškart pataikė, kur reikia, nesimalė su adata po sąnarį.
Taigi, mano patikrtis (bent kolkas) tikrai gera. Praėjus savaitei po operacijos man ištraukė siūlus, prisakė būtinai daryti mankštą, kad greičiau atsigautų kelis, negailėti savęs. Dabar jau mėnuo po operacijos praėjes, tai vaikštau jau visai normaliai, jau ir atsitūpiu (tik labai atsargiai), ir laiptais lipu. Žodžiu, bent kolkas nesigailiu, kad paklausiau daktaro patarimo ir nusprendžiau operuotis.
P.S.1. Man jokio įtvaro neišrašė, sakė, kad jis tik sportininkams reikalingas, o šiaip reikia stengtis treniruoti raumenis, kad greičiau atsigautų koja.
P.S.2. Na, ir "romanas" čia man išėjo... Nepykit, mergaitės, už tai, bet gal kuriai nors bus įdomu.
Na, va, aprašysiu ir aš savo patirtį.
Mane operavo Varėnoje gyd. A. Juozapavičius. Nuostabus specialistas ir tiesiog puikus žmogus. Viską smulkiai išaiškino ir prieš, ir per, ir po operacijos, tikrai atidžiai viską darė, na, mano atsiliepimai vien teigiami! Apie pačios operacijos eigą:1. 8 h atvykau į priimąjį skyrių, ten supildė visus dokumentus, tada palydėjo į chirurginį skyrių, sesutė nuvedė į palatą, atnešė dar dokumentų pasiskaityt ir pasirašyt (na, dėl informacijos teikimo, sutikimo anestezijai (tam lape netgi aprašytas kiekvienas nuskausminimo būdas), sutikimo operuotis ir pan.).
2. Atėjo anesteziologas, dar paklausinėjo, ar niekam nealergiška, pamatavo kraujo spaudimą, pranešė, kad taikys spinalinę nejautrą (dėl ko man širdis į kulnus nušoko, bet dabar galiu pasakyt, kad visai be reikalo
). Dar pasakė, kad apie pusę dešimt mane jau veš į operacinę ir liepė seselei suleisti diazepamo (jei neklystu), tai ta injekcija (į užpakalį) - vienas skausmingiausių prisiminimų (seselė paaiškino, kad tai raminantys vaistai, kuriuos pagal esančią tvarką reikia suleisti, ir jie, kaip ir kažkokie kiti raminantys vaistai, yra skausmingi). Tada persirengiau tais nugaroje kiaurais ligoninės marškiniais ir pragulėjau iki pat to laiko, kai atėjo metas į operacinę, nes skaudėjo sėdynę... 3. Nuvežė mane į operacinę, o ten jau laukė 3 slaugytojos ir anesteziologas, visi puikios nuotaikos ir tik anekdotus pasakojo, tai greit ramu pasidarė, nes sunku buvo nustot ir juoktis.
Greit viena iš slaugytojų surado veną ir įstatė kateterį (procedūra tikrai mažiau skausminga nei kraujo iš piršto ėmimas), pastatė lašelinę su fiziologiniu tirpalu (kaip paaiškino, sudėtimi panašiu į kraują). Tada anesteziologas liepė atsisėsti ir pradėjo ieškoti vietos spinalinei nejautrai, radęs, kaip išsireiškė, gražią duobutę, pasakė, kad mane truputį pakankins ir paprašė nesitraukt nuo jo, bet kai įdūrė adatą ir pasakė, kad jau pradėjo kankinti, tai, tiesą sakant, beveik nepajutau , tik vienu metu kažkur nudiegė, bet tikrai neskaudėjo, kaip įsivaizdavau. Po to atsiguliau, ant rankos uždėjo kraujospūdžio matuoklio diržą (nežinau, kaip jis tiksliai vadinasi, bet per visą operaciją kas tam tikrą laiką prisipūsdavo oro ir išsipūsdavo ), apklostė ir pradėjo dezinfekuoti koją (tepti tuo oranžiniu skysčiu).4. Pati operacija (neskaitant pasiruošimo ir susitvarkymo po jos) truko apie 30 minučių, tada mane nuvežė į palatą. Šiaip skausmas po operacijos tikrai buvo pakenčiamas, gal net ir vaistų nebūčiau prašiusi, bet operacinės slaugytoja liepė prašyt vaistų, kai tik pajusiu skausmą. Aš taip laukiua, kol pajusiu, iki kokios 21 h, o tada paprašiau tik dėl to, kad naktį seselių kelt nereikėtų, nes šiaip tikrai neskaudėjo taip, kaip įsivaizdavau. Nemaloniausia po operacijos man buvo tai, kad visą dieną negalėjau keltis iš lovos (liepė net galvos nuo pagalvės nekelti, nes paskui gali visą mėnesį galvos skausmas nepraeiti čia toks pašalinis poveikis spinalinės nejautros būna).
5. Kitą ryta atėjo operavęs chirurgas, apžiūrėjo kelį ir paskyrė punkciją, kad iš kelio ištraukti po operacijos likusį vandenį. Labai bijojau šitos procedūros. Beje, nustebau, kad man liepė iškart pačiai keltis ir eiti į procedūrinį kabinetą be jokių ramentų ir pan., bet, tiesą sakant, visai puikiai pavyko ir pačiai nuklibinščiuoti, o procedūra irgi nebuvo tokia baisiai skausminga, kaip įsivaizdavau. Bet paskui seselė man paaiškino, kad man pasisekė, nes daktaras iškart pataikė, kur reikia, nesimalė su adata po sąnarį.
Taigi, mano patikrtis (bent kolkas) tikrai gera. Praėjus savaitei po operacijos man ištraukė siūlus, prisakė būtinai daryti mankštą, kad greičiau atsigautų kelis, negailėti savęs. Dabar jau mėnuo po operacijos praėjes, tai vaikštau jau visai normaliai, jau ir atsitūpiu (tik labai atsargiai), ir laiptais lipu. Žodžiu, bent kolkas nesigailiu, kad paklausiau daktaro patarimo ir nusprendžiau operuotis.
P.S.1. Man jokio įtvaro neišrašė, sakė, kad jis tik sportininkams reikalingas, o šiaip reikia stengtis treniruoti raumenis, kad greičiau atsigautų koja.
P.S.2. Na, ir "romanas" čia man išėjo...
Nepykit, mergaitės, už tai, bet gal kuriai nors bus įdomu. QUOTE(natina @ 2012 09 05, 11:30)
Siulus reiktu issitraukti mazdaug ketvirtadieni-penktadieni. Ar kas nors patys issitrauket?. Man sesele sako- tai cia tuos siulus pati galesi issitraukt
As tai drasiai, bet o gal del kazko negalima As pati namuose siulus isitraukiau- nieko sudetingo, svarbu steriliai
QUOTE(saulytėea @ 2012 10 04, 14:54)
as irgi buciau geriau issitraukus, nes sesele neprimatabti pasitaike, apgraibom trauke
Man skauda ta keli nors tu ka
Ir siai dienai yra blogiau nei pries operacija Gal ka parekomenduotumet
QUOTE(natina @ 2012 10 04, 15:16)
as irgi buciau geriau issitraukus, nes sesele neprimatabti pasitaike, apgraibom trauke
Man skauda ta keli nors tu ka Ir siai dienai yra blogiau nei pries operacija Gal ka parekomenduotumet
Man skauda ta keli nors tu ka
Ir siai dienai yra blogiau nei pries operacija Gal ka parekomenduotumet Zinai idomiai... man irgi skauda ta koja kartais, bet tik tiek kad zymiai maziau ir reciau nei pries opercija, gal tada kai labiau pavargdinu ja
Laba. Keista, kad skaua, o man viskas puikiai, tik tiek, kad kai keiciasi oras arba pervarginu koja, pamaudzia. Nors, nera dar viskas gerai, laukiu kryzminio raiscio operacijos, bet zymiai zymiai geriau.
Jei man reiketu ivertinti koja po operacijos, sakyciau vos ne dvigubai blogiau nei buvo. Pliusai- neber kojos bloku ir staigaus skausmo. Bet yra nuolatinis maudimas, negaliu atsitupti visu svoriu ant jos, negaliu atsiklaupti (na, gal anksti dar
Net pagalvojau- o gal del tos nepasalintos cistos man taip
Net pagalvojau- o gal del tos nepasalintos cistos man taip
Na, pilnai atsiklaupt ir pritupt po operacijos galejau tik po geru 2 menesiu. Tai palyginus pries ir po operacijos tikrai gerai jauciuosi. Tik tas raiscio plysimas dar neduoda ramybes, menkas kryptelejimas ir skausmas nezmoniskas. Bet tikiuosi kai viska sutvarkys, jausiuosi kaip normalus zmogus.
