Nekalbiuku klubas ... - 2

100% daryciau taip kaip tu. Cia ne vien apie pinigus kalba. Bet apie invalido etiketes klijavima. Tos lengvatos yra per menkos lyginant su zala, kuri daroma pichologiskai vaikui klijuojant neigalaus etikete. Juk paskui gal ir vaikai is jo saipytis ir suauge kitaip ziureti. Ir galiauiai paciu tevu poziuris gali toliau itakoti vaiko psichologija... Jeigu viskas bus gerai, tai vaikui padarys tikrai didesne zala negu tam tikros lengvatos.

As dabar nesenai buvau su savo vaiku PPT ir kaip tik uzklausiau apie mokyklos atidejima. Nors maniskui iki mokyklos dar 2,5 m. Pasirodo galimybe yra tik reikia praeiti daug visokiu komisiju ir pan. Tarnyboje moterys sake, kad turejo kelis atvejus, t.y. rase ministrui ir pan. ir pavyko.
O kas del vaiko invalidumo, tai as irgi ilgai spyriojausi. Kada ji gavom, tai dar ilgai jauciausi kalta pries vaika. Bet yra vienas bet. Kadangi vaikas lanko darzely kuriame yra ir spec.poreikiu vaikai, tai is arti pamaciau ka isdarineja mamos su vaikais turinciais invaliduma. Pvz. yra vienas berniukas su protine negalia. Mama uz ji gauna 1500 Lt invalidumo pasalapa, bet vaikas visa savaite laikomas savaitineje grupeje ir jei darzelis dirbtu ir savaitgaliais, tai jo is vis namo nevestu. O gyvena mama uz darzelio tvoros. Kitas atvejis panasus. Esme tame, kad vaikai vaikai trukdo, o dideli pinigai veltui labai gerai. O tuos pinigus, tai is musu atlyginimu atskaiciuoja. Nemazai tevu daug ko negali nupirkti savo vaikaims, nes skaiciuoja savo pajamas,o sitosios issvaisto i kaire ir i desine. Todel, as gaudama pasalpa uz vaika, atsiimu tai, ka valdzia atskaiciuoja is algos.
Taigi, pradejau galvoti egoistiskai, nes uz 600 Lt kas menesi tikrai daug kagaliu vaikui nupirkti.

Klopedija, būtų buvę įdomu paskaityti tą ilgą monologą
Liūtas - ne vardas , o būdas ir zodiako ženklas . Ir Liudviko "malonybinis" pavadinimas . Psichologė, pamačiusi kaip jis bendrauja su jos 3 mergaitėmis, rekomendavo vesti į vaikų darželį. Jai nerimą kelia, kad jis nesikreipia į žmones (nevadina mama, tėčiu, nors tuos žodžius mokėjo prieš kokį pusmetį), bet neįžvelgė jokios patalogijos elgesyje ar laikysenoj. Buvimas grupėje, net jei žaidžia vienas (o iki 5-eriu metu tai, kiek prisimenu iš raidos psichologijos, yra normalu, bendradarbiavimas atsiranda tikrai ne 2 metų) mūsų atveju, pasak specialistų, padėtų, vaikui pasidarytų aišku, kad kalbant gyventi ... lengviau - gauni tai, ko paprašai visiems suprantamu būdu. Nes dabar gi namiškiai jį ir be žodžių supranta..
Ramunėle, man irgi patiko pabendrauti su psichologe, pagerėjo savijauta... O va šiandien po logopedės užsiėmimo ARC buvo net silpna: lodgopedė pusę laiko rūpinosi teisingais popieriukais, aiškino, kad praleidus seansą, jis vis tiek "užskaitomas", rausėsi savo grafikuose iki gegužės vid. užpildytuose ir pan., o kai jau vaikis kedėj nebenustygo, ėmėsi jo ir .... pšššššš . Ogi visiškas ignoravimas, į jokias lenteles nežiūri, jokie šunys ar katinai neįdomūs, maivosi prieš veidrodį, ant kėdės supasi, tapetus lupinėja, o paskui iš viso bandė pasprukti iš kabineto . galų gale logopedė netekusi kantrybės pareiškė, kad jis turbūt negirdi Nors ir šventai tikiu, kad taip nėra, užregistravau pas LOR'ą. O grįžtant namo jau ir pažliumbus mielai būčiau... Jaučiuosi nuolat išmušinėjama iš vėžių ir dar galva betoninę sieną pramušt bandanti.

va, va..mum irgi pnasii taip buvo pirmoe pamokose...knisos kaip tu skai jin ten savo reikaluose...o paskui, vaikas neekes kantrybes pradeda nervinits, o jos ikisi,kad gales suskalbeti kaip sus suaugusiu.....

Gal as neteisingai mastau, bet imciau logopedei ir tiesiai pasakyciau ka galvoju apie toki jos darba. Suprantu, kad nesinori pyktis, bet juk cia svarbiausias yra vaikas ir jums visiskai dzin tie jos popieriai.

Teisningai mąstai... Aš jau irgi pusę nakties prie interneto pražliumbusi, skaitydama apie autistus ir kraupdama, kad gi šis tas tai tinka (ignoravimas, "negirdėjimas", dzin požiūris pvz. į drabužius (yra - gerai, nėra- ir nereikia, lakstysiu plikas, net jei šalta..), ar aplinkinių nuomomę, kai kurie mitybos įpročiai...), imu manyti, kad ta logopedė kad ir sena, bet tokį vaiką mato pirmą kartą, nes akivaizdžiai pasimetė (jau antrą kartą..). Eisim ir šiandien. O man viduj jau dabar viskas verda

Tai aš viską pakartojau, tik gerokai glausčiau .

Aš taip ir supratau .

darzeli, kuris tiktu jusu vaikiui, pasirinkti is ties svarbu. Ir nebijokit ieskoti, nors tai kainuos, deja, nemazai nervu Maniskis "apsistojo" tik treciame ir dabar, ziuredama atgal suvokiu, kad antrasis pasirinkimas, kuris musu miestelyje buvo labiausiai isreklamuotas - mano klaida. Norejau geriau - o gavosi kaip visuomet Bet ne darzelis is tiesu, o aplinka - aukletojos, vaikai yra priezastis. Karta namo grizau netekusi amo -aukletoja musu vaika apibudino kaip ramu, nedrasu ir pan. tuomet su vyru negalejom patiketi. Vienintele isvada - arba ten vaikui negerai arba aukletoja neaisku kuo uzsiimineja ir visiskai nesistengia pazinti savo aukletiniu. Na ir maniskis noro absoliuciai nerode- verkdavo, sirgdavo nerealiai. Samdem aukle. Ir aplinkiniu bei aplinkybiu veikiami, pasiryzom dar karteli pokyciams. I darzelio teritorija visa vasara su mazuoju ejau kaip i darba. As pastebejau, kad jam vis labiau prireike vaiku kompanijos. Dekui darbuotojams, kad manes neisvare Pirmaja diena darzelyje verke, antra - bande pradeti, o trecia - viskas super Pas logopede, deja, nepatekom. Del tu paciu priezasciu - daug darbo, mazi etatai, dar galima palaukti nes mazas ir pan. Del visos pagalbos as kol kas nusiraminau - suvokiu, kad musu valstybeje skenstanciuju gelbejimas, tai paciu skestanciuju reikalas. Bet as be galo dziaugiuosi, kad po visi praejusiu metu kosmaru, mano zmogutis nori eiti i darzeli ir jam ten patinka, jis turi draugu Ir labai dziaugiuosi, kad grupeje yra vaikai, kurie labai graziai ir aiskiai kalba ir maniskis su jais susikalba, nors suaugusiams dar kartais reikia vertejo

Tam aš ir mama, kad perkąsčiau gerklę kokiam ministrui.. just in case
Na, bet mano nekalbantis netinka nei prie klausos, regos ar proto sutrikimų...


Mes galėtume suformint "lengvą" negalią. Kažkur apie 200 litų būtų "stipendija" (gal dabar jau daugiau). Šiaip paėmus, neblogai. Nu bet nekyla nei rankos, nei kojos...
Be to, aš labai tikiu kompais dabar. Įrašys kokią "nesąmonę", ir liks kompiuterinėse duomenų bazėse visam laikui. Norės vaikis kur stoti, ir bus pišš, vilksis "kreiva" diagnozė. Senaties terminų nelabai medicinoj sutiksi...


Tai šaunuolės mamos. Yra įstatymai, yra ir apstatymai , tik labai norėt reikia.

o ta invalidumo istorija.. nu tokia pažįstama. VAiko mano grupėj yra toks berniukas, neįgaliukas, ir protu, ir kūnu. Neskaičiuoju, kiek tėvai gauna. Bet... labai į akis krenta jo ankšti drabužiai, sulamdyti marškinėliai ir neplauti apatiniai.. labai... ir auklėtoja sakė, kad pas gydytojus nuveda tik "grupę" suformint. o po to vėl vaikas "sau" gyvena.

Vėl apie tą m-klą, nors mūsiškiui ji "gresia" tik po 4,5 metų...
Jei tik būtų neskaudi (be tąsymų po visokio plauko komisijas, spec. poreikių nustatinėjimo ar dar kokio (neduok Die...) invalidimo "forminimo") galimybė vaiką leisti į paprastą, normalią m-klą vėliau, jei užtektų to stebuklingo mamos jausmo (na, ir kokių vaiką prižiūrinčių specialistų nuomonės..), kad jos vaikui dar šiais metais per anksti, o kitais bus pats tas, tai tie metai, kai vaikas sėdi namie be jokios pedagogų/spec. pedagogų pagalbos., gali būti ir visai ne tokie jau menki. Nes kokia šventa karvė yra tas daržas? O jei mama turi galimybę pati likti su vaiku namie? O jei šeima gali (ir nori) ieškoti tos spec. pagalbos privačiai. Galų gale net ir ugdymo įstaigų privačių yra jau tikrai nemažai (aš apie Vilnių). Kaip vaikai yra visiškai skirtingi, taip ir tėvų prioritetai ar galimybės yra skirtingos. Tai galioja ir tom lengvatom ar net neįgalumo grupei ir jų "stipendijom": jei mano tikėjimas ir išdidumas (neįprastas, nemadingas žodis šiuo metu Lietuvoje) "sutaria" su šeimos finansais, tai ir eiti į tas valdiškas įstaigas, komisijas gali būti laaabai sunku Kai jau ta "puikybė" viršys pinigines galimybes, tada ir mąstysim. Ir palaikau visas mamas, kurios neima tų valdiškų pinigų iš l. žmogiškų, emocinių paskatų....
Papildyta:


Vakar su vyru nutarėm leisti saviškį į privatų darželį. Bent per vasarą, kol tam šalia esančiam darže pagaliau paaiškės bus ten kokių šansų nuo rudens ar ne. O šiandien l. rekomendavo Vilniuje "Vandenio" darželį Fabijoniškėse, berods. Jau net ir "blatą" atradom Gal kas žinote apie šitą darželį? Gal kuri nekalbiuką ten vedate? Nors jis ne spec. Turi logopedę, baseiną, bet daugiau ar kuo pasižymi?

tas darželis Lazdynuose, ne Fabuose... Ką tik dėl jo skambinau...

Severina, gal aš kažką pražiopsojau ... Liūtui nė 3 m. nėra. Kodėl taip nerimauji dėl jo kalbos? Ar yra kažkokių neurologinių ar kitokių sutrikimų?