QUOTE(Šaltmėtė @ 2005 04 11, 14:22)
Virdzinija, aš turėjau omeny ne lietuviškas knygas, pas mane daugiausia viskas angliškai, nes juk ir aš ne Lietuvoje gyvenu, tai buvo laikai, kai kalbėdavau tik angliškai <...>
Su malonumu prašyčiau info! Jos niekada nebus per daug, nors manau, kad daug įdomesnių dalykų galima sužinoti iš vietinių lūpų
Nemanau, kad teks greitai užsiimti gidavimu - dar nėra tam palankių aplinkybių, tačiau pagalvojau - jei jau čia gyvenu, kodėl gi nepasidomėjus šios šalies istorija, šaknimis? Juk jų senovės civilizacija tokia įspūdinga...
Ir bet kuriai, atvykusiai paviešėti, garantuoju svetingumą mūsų namuose
Šaltmėte, maistas čia nėra aštrus. Tikrai
Aitrūs yra PADAŽAI - žaliasis, raudonasis, ir pan. Kepsniai, paukštiena kepami normaliai, tačiau prie jų įprastai patiekama: tortilijos, virtų ir trintų pupelių tyrė, salotos (tokia specifinė smulkinta žolė, bet ne petražolė, smulkinti pomidorai ir svogūnai), ir keletas padažų. Padažai - visai skysti, arba trinti, kaip tyrelės. Tai va tie padažai dažniausiai ir priveržia akis išlipti... 
Kažkada apsigavau su aitriausiu Meksikos pipiru - pagalvojau, kad geltonoji paprika, pjausčiau į troškinį, kol nepajutau kad pjaustant akis graužia.... Susidomėjusi kad kandau - vyras grietinę 10 min pyle ant liežuvio, ašaros man byrėjo
, o pirštus visą naktį gėlė kaip supjaustytus nuo to pipiro sulčių... Šią istoriją pasakojant, net meksikiečiai skausmingai susiraukia - labai jau aitrus tas dalykėlis 
