Virdziija,tavo pasakojima skaitydama vel prisiminiau ta filma,iskilo visi matyti vaizdai.Aprasiai taip idomiai,kad atrodo pati tenai buvau.Super
Macius filma "Frida",nerealiai patiko,moteris nepasiduodanti iki mirties,nenuleidzianti ranku...
Virdziija,tavo pasakojima skaitydama vel prisiminiau ta filma,iskilo visi matyti vaizdai.Aprasiai taip idomiai,kad atrodo pati tenai buvau.Super
Virdziija,tavo pasakojima skaitydama vel prisiminiau ta filma,iskilo visi matyti vaizdai.Aprasiai taip idomiai,kad atrodo pati tenai buvau.Super
Acapulco 
ten savaitgalį atšvenčiau gimtadienį 
didelis triukšmingas pramogų miestas su į jį įsiterpusiu vandenynu. Oras nenormaliai karštas, kaip orkaitė, be kondicionierių turbūt būtume nuleipę 
o dar, sako, ne sezonas...
Paplūdimys iškart prie gatvės
šito klubo savininkai - B. Willis, Švarcnegeris ir Stalone
o čia visuose Meksikos garsiuose kurortuose garsi kavinė, būtinai prie jos nusifotografavom (nors aš apie ją tai pirmą kartą išgirdau...)
Aš prie artėjančios milžiniškos (mano akimis) bangos
ten savaitgalį atšvenčiau gimtadienį didelis triukšmingas pramogų miestas su į jį įsiterpusiu vandenynu. Oras nenormaliai karštas, kaip orkaitė, be kondicionierių turbūt būtume nuleipę o dar, sako, ne sezonas... Paplūdimys iškart prie gatvės
šito klubo savininkai - B. Willis, Švarcnegeris ir Stalone
o čia visuose Meksikos garsiuose kurortuose garsi kavinė, būtinai prie jos nusifotografavom (nors aš apie ją tai pirmą kartą išgirdau...)
Aš prie artėjančios milžiniškos (mano akimis) bangos
QUOTE(Princese @ 2006 06 27, 07:25)
Ech, vis paziuriu nuotraukas, taip noreciau buti dzhine nuotraukose tai atrodo, kad oras ten turetu buti gaivus ir siltas
nuotraukose tai atrodo, kad oras ten turetu buti gaivus ir siltas Laipsnių buvo + 30, o kadangi tai tropikai - tai tik išėjus iš vėsaus dušo į lauką, iškart prakaitas pradėdavo tekėti
viešbučio kambaryje atsišaldėme su kondicionieriais, o atidarius lauko duris atrodydavo, kad atidarėm orkaitės dureles Ilgai turbūt nelabai iškęsčiau tokias sąlygas 
Mechike būna karšta, bet sausai - saulė spigina, o pavėsyje vėsu. O Acapulce niekur nepasislėpsi..net naktys tvankios 
Štai ir išaušo po netrumpos pertraukos diena, kai sėdom į automobilį ir pajudėjom iš daugiamilijoninio miesto kur nors arčiau gamtos...
Šeštadienis, maršrutas Cuernavaca, dar vadinamas amžinojo pavasario miestu. Neva ten nuolat šilta ir nuolat žydi gėlės.
Iki Cuernavacos ne daugiau nei pusantros valandos kelio, tačiau norint išvažiuoti iš miesto į užmiesčio kelią užtrunkamas gerokai ilgiau kokias dvi valandas stabčiojom kamščiuose, uostydami kaitrios dienos dulkes. Saulė kaitino beprotiškai kaip tik spalio mėnesį prasideda keistasis sezonas, kai pro mašinos langą plieskianti saulė gali pradeginti skylę kelnėse, tačiau pavėsyje ima drebuliukas ir norisi vilktis megztinį ilgomis rankovėmis.
Šį sezoną taip pat galima pavadinti gėlių sezonu medžiai meta sudžiuvusius lapus, bet apsipila ryškiaspalviais žiedais. Gražu...
Vaizdas pro mūsų nuomojamo kambarėlio langą.
Kai pagaliau pasiekiam miesto pabaigą, išskėstom rankom mūsų ten laukia pinigų už kelią surinkimo punktas. Dvidešimt trys litai tai mokestis už maždaug šimto kilometrų kelio ruožą. Jei juo važiuotume toliau, iki pat Acapulco iš viso tekto pakloti maždaug 130 Lt į vieną pusę už naudojimąsi neypatingos kokybės keliu. Tai brangiausia carretera (greitkelis) Meksikoje.
Kelias neprailgsta, netrukus ausis užgula slėgis kylam dar aukščiau nei glūdi Mechikas, pasiekiam apie 2500 metrų aukštį virš jūros lygio. Toliau leisimės žemiau, bet kol kas sustojam atsikvėpti ir apžvelgti gamtos panoramos specialioje apžvalgos aikštelėje. Už cementinio borto žvilgsnis sminga žemyn, kur dėl maisto likučių mušasi pilkos voverės. Čia jų daug kaip žiurkių, jos ne šokinėja medžiais, o knisasi po šiukšliadėžes, smalsiai apžiūrinėja žmones, būriais liuoksi palei kelius.
Nufotografuoju vieną, graužiančią tortilijos gabalą, kurį numetė pasižvalgyti sustoję meksikiečiai.
O pakėlus akis Kiek akys aprėpia ūkanoti laukai, aukštai sklandantys neaiškios rūšies plėšrieji paukščiai... Oras dar apniukęs nuo smogo ir dulkių, tačiau netrukus, žiemą, prasisklaidys teršalai ir, sako, net iš Mechiko miesto galima bus matyti tolumoje dunksančius ugnikalnius snieguotomis viršūnėmis.
Pajudame vėl, ir gamtovaizdis ima keistis vis daugiau ploto užima žaluma, vešlios žolės plotai.
Kelyje.
Tik įvažiavus į Cuernavacą, kelio posūkyje mus pasitinka žmonių veidai...iškarpyti medeliuose. Vos spėjau sugauti keletą kadrų, gavosi tik pora, nors tų veidų ten buvo nemažai... Įspūdinga!
Šeštadienis, maršrutas Cuernavaca, dar vadinamas amžinojo pavasario miestu. Neva ten nuolat šilta ir nuolat žydi gėlės.
Iki Cuernavacos ne daugiau nei pusantros valandos kelio, tačiau norint išvažiuoti iš miesto į užmiesčio kelią užtrunkamas gerokai ilgiau kokias dvi valandas stabčiojom kamščiuose, uostydami kaitrios dienos dulkes. Saulė kaitino beprotiškai kaip tik spalio mėnesį prasideda keistasis sezonas, kai pro mašinos langą plieskianti saulė gali pradeginti skylę kelnėse, tačiau pavėsyje ima drebuliukas ir norisi vilktis megztinį ilgomis rankovėmis.
Šį sezoną taip pat galima pavadinti gėlių sezonu medžiai meta sudžiuvusius lapus, bet apsipila ryškiaspalviais žiedais. Gražu...
Vaizdas pro mūsų nuomojamo kambarėlio langą.
Kai pagaliau pasiekiam miesto pabaigą, išskėstom rankom mūsų ten laukia pinigų už kelią surinkimo punktas. Dvidešimt trys litai tai mokestis už maždaug šimto kilometrų kelio ruožą. Jei juo važiuotume toliau, iki pat Acapulco iš viso tekto pakloti maždaug 130 Lt į vieną pusę už naudojimąsi neypatingos kokybės keliu. Tai brangiausia carretera (greitkelis) Meksikoje.
Kelias neprailgsta, netrukus ausis užgula slėgis kylam dar aukščiau nei glūdi Mechikas, pasiekiam apie 2500 metrų aukštį virš jūros lygio. Toliau leisimės žemiau, bet kol kas sustojam atsikvėpti ir apžvelgti gamtos panoramos specialioje apžvalgos aikštelėje. Už cementinio borto žvilgsnis sminga žemyn, kur dėl maisto likučių mušasi pilkos voverės. Čia jų daug kaip žiurkių, jos ne šokinėja medžiais, o knisasi po šiukšliadėžes, smalsiai apžiūrinėja žmones, būriais liuoksi palei kelius.
Nufotografuoju vieną, graužiančią tortilijos gabalą, kurį numetė pasižvalgyti sustoję meksikiečiai.
O pakėlus akis Kiek akys aprėpia ūkanoti laukai, aukštai sklandantys neaiškios rūšies plėšrieji paukščiai... Oras dar apniukęs nuo smogo ir dulkių, tačiau netrukus, žiemą, prasisklaidys teršalai ir, sako, net iš Mechiko miesto galima bus matyti tolumoje dunksančius ugnikalnius snieguotomis viršūnėmis.
Pajudame vėl, ir gamtovaizdis ima keistis vis daugiau ploto užima žaluma, vešlios žolės plotai.
Kelyje.
Tik įvažiavus į Cuernavacą, kelio posūkyje mus pasitinka žmonių veidai...iškarpyti medeliuose. Vos spėjau sugauti keletą kadrų, gavosi tik pora, nors tų veidų ten buvo nemažai... Įspūdinga!
Kelionės tikslas nedidelis kaimelis, kurio pavadinimas tik neseniai atairado žemėlapiuose. Ten buvome pakviesti apsilankyti draugo senelio garbingame aštuoniasdešimtmečio jubiliejuje. Na tai kas, kad beveik visi pirmą kartą matomi, draugai ir draugų draugai ten priimami vienodai svetingai. Aš, iš visų ryškiai besiskirianti ne tik odos, bet ir iš toli šviečiančia plaukų spalva, dar labiau dėmesį atkreipiau iškart griebdamais fotoaparato ir kaip japonų turisto komplekso kamuojama persona pradėjusi pleškinti viską iš eilės.. Žinoma, juk tiek mėnesiu kojos iš sostinės nekėlusi... Kaip senelis šaltis, vasaros nematęs
Draugiškai besišnekučiuojanti senukų porelė prie gatvės.
Pagrindinė (che che) kaimelio gatvė.
Neilgai sėdėję prie stalo, išėjom pasidairyti. Nosį maloniai kuteno kaimo kvapas žaluma, ir, žinoma, mėšlo kvapas... Palyginimui galėčiau pasakyti, niekuo nesisikiriantis nuo lietuviškojo
Cuernavacoje dabar vėsus ruduo. Nesvarbu, kad ir nusileidus saulei pila lipnus prakaitas, o temepratūra siekia 30 laipsnių. Nenorėčiau ten užsukti vasarą, ypač kai automobilis be oro kondicionieriaus, kas yra būtina važiuojant link tropikinės klimato zonos.
O akys raibo nuo tokių mielų širdžiai vaizdų.. Kuo ne lietuviškas kaimas?
Kas per tankynė
[/B]Na suprantu, kad ne lietuviškų vaizdų į šitą skyrelį susirinkome pažiūrėti
Dedu šiek tiek egzotikos.Prasilenkėm su kaimiečiu, nešinu mačete
O čia vaismedžiai ir daržovės. Didžiulės bananų kekės, svyrančios pro tvorą, papajos vaisiai, ir kažkokie keisti moliūgai, augantys kaip vijokliai.
Kad esame Meksikoje, mums primena iš už krūmų išlindę kaktusai. Dideli ir spygliuoti.
Tiek vaizdų šiam kartui, kelionė buvo trumpa ir nuotraukų nedaug
Ateity žadu pristatyti meksikietišką Mirusiųjų dienos šventimą, kadangi tai viena iš svarbiausių švenčių, o ir rašyti, manau, bus ką, ne tik vaizdinius įspūdžius nuotraukomis demonstruoti.
Jau kraunami vaišių stalai mirusiems...
Sekmadienio rytą važiavom pusryčiauti į La Marquesa. Tai poilsiavietė gal už 30 km nuo miesto. Miškas, kalvos, dirbtiniai tvenkiniai pilti upėtakių, kuriuos už tam tikrą mokestį galima pasigauti, pridvėsę arkliokai, kuriais pasijodinėti kviečia jų savininkai. Kažkada bandžiau šį malonumą tai nekas, baisu buvo, kad po manimi gyvūnas nesukniubtų tokie jie liesi ir vargani. Be to, neklausantys jokių komandų. Šalimais visada eina ir šeimininkas, nusitvėręs už pavadžio ir šniojantis vytele per arklio kinkas... Taip pat galima išsinuomoti keturračius motociklus ir smagiai prasilėkti per dulkinus keliukus.
Na, bet nukrypau nuo temos. Visų pirma pasirinkome nemokamą kelią, tikrą aplinkkelį, kad nereikėtų mokėti maždaug 18 lt mokesčio važiuojant mokamu keliu, nutiestu nukasus didžiulį kalną. Važiuodami tikėjomės pamatyti gražių gamtos vaizdų. Pamatėme, bet kartu ir pasiklydome Nežinau kaip, bet po pusantros valandos išvažiavomo į Tolucos centrą (Toluca didžiulė Mechiko apskritis, gerokai nutolusi nuo centro). Pasisukinėję rinkomes kitą kelią, vedantį atgal ir po šio didžiulės apylankos pasiekėms pusryčuų vietą La Marquesa. Pilvai jau gerokai gurgė, užsilaukę vėlyvų pusryčių...
Tačiau įspūdžių prisirinkome nemažai artėja žiema, taigi grynėja oras, ir mačiau net tris ugnikalnius, iškilusius virš horizonto.
Vaizdai iš kelionės.
Matote, koks smogo debesis virš Mechiko?... Brrrr, ir ten aš kasdien filtruoju per plaučius šitą orą
o štai ir du ugnikalniai, jau pasidengę sniegu.
O aplink žydinčios pievos.
Pravažiavus įspūdingus vaizdus, keliavome pro kaimelius. Vaizdas kaip rudenį Lietuvoje: parudavusi žolė, žydras dangus. Ir mažiausiai valandos kelias iki artimiaus kino teatro
Papildyta:
Bažnytėlė.
O čia kažkokia dulkėta vietovė, kurioje eismas staiga sulėtėjo iki 10 km per valandą gyvenvietė, kas porą metrų gulintis policininkas, t.y. cementinė kalvelė. Pyškinau fotoaparatu kas tik papuolė
Na, bet nukrypau nuo temos. Visų pirma pasirinkome nemokamą kelią, tikrą aplinkkelį, kad nereikėtų mokėti maždaug 18 lt mokesčio važiuojant mokamu keliu, nutiestu nukasus didžiulį kalną. Važiuodami tikėjomės pamatyti gražių gamtos vaizdų. Pamatėme, bet kartu ir pasiklydome
Nežinau kaip, bet po pusantros valandos išvažiavomo į Tolucos centrą (Toluca didžiulė Mechiko apskritis, gerokai nutolusi nuo centro). Pasisukinėję rinkomes kitą kelią, vedantį atgal ir po šio didžiulės apylankos pasiekėms pusryčuų vietą La Marquesa. Pilvai jau gerokai gurgė, užsilaukę vėlyvų pusryčių...Tačiau įspūdžių prisirinkome nemažai artėja žiema, taigi grynėja oras, ir mačiau net tris ugnikalnius, iškilusius virš horizonto.
Vaizdai iš kelionės.
Matote, koks smogo debesis virš Mechiko?... Brrrr, ir ten aš kasdien filtruoju per plaučius šitą orą
o štai ir du ugnikalniai, jau pasidengę sniegu.
O aplink žydinčios pievos.
Pravažiavus įspūdingus vaizdus, keliavome pro kaimelius. Vaizdas kaip rudenį Lietuvoje: parudavusi žolė, žydras dangus. Ir mažiausiai valandos kelias iki artimiaus kino teatro
Papildyta:
Bažnytėlė.
O čia kažkokia dulkėta vietovė, kurioje eismas staiga sulėtėjo iki 10 km per valandą gyvenvietė, kas porą metrų gulintis policininkas, t.y. cementinė kalvelė. Pyškinau fotoaparatu kas tik papuolė
Va ir kelionės tikslas. Palei greitkelį sustatytos užeigėlės, pasidabiusios rėkiančiomis reklamomis: čia siūloma ir triušių, ir upėtakių, kesadilijų (perlenkta tortilija, pakepta su grybų, sūrio, cukinijų žiedų, raudonos dešros, kraujinės dešros įdaru), barbacoa, grybų sriubos, jaučio stuburo smegenų sriubos, specialios kavos, gamintos moliniuose ąsočiuose ir turinčios cinamono kvapą... Moteriškės mojuoja rankomis ir kviečia kiekviena į savo restoranėlį. Valgiaraščiuose kainos nenurodomos, jos nustatomos iš akies priklausomai kaip atrodo valgytojas Staltiesės ryškiai margos, dekoracijos tipiškos meksikietiškos, jau pasidabinta mirusiųjų dienos atributika karpiniais ir voratinkliais.
Visa pakelė mirga oranžinėmis ir geltonomis molinių moliūgų spalvomis. Neatsispiriu vienam išsišiepusiam moliūgui, į kurį įtupdysiu žvakę ir deginsiu ilgais vakarais... Kad nesupainiotumėtė moliūgas tai tas, kuris iš dešinės
Perkant pardavėjas turbūt užsižiūrėjo į mano mėlynas akis ir davė per daug grąžos taip gavosi, kad moliūgas kainavo 3 pesas vietoj 23 (70 centų vietoj 6 litų), ir pardavėjas niekaip negalėjo susigaudyti, kas atsitiko, kai ištiesusi grąžą sugrįžau aiškintis. Oi kaip dėkojo už sąžiningumą... matosi, kad Meksikoje tai neįprasta.
O saulė saulė... Pusryčiaudami sušalome ir susipakavome į šiltus megztinius, o išėjus į lauką saulė degino odą negailestingai.
Diena ritosi į antrą pusę, ir pamažu grįžome į miestą... Nufotografavau vieną Santa Fe rajono (pats prabangiausias ir didžiausius dangoraižius turinti vieta) pastatą.
Ir kitą dangoraižį, esantį jau netoli DF centro, su įaugusiu medžiu jame - niekaip nesuprantu, kaip jis ten, vargšelis, atsidūrė
iki kito savaitgalio 
Staltiesės ryškiai margos, dekoracijos tipiškos meksikietiškos, jau pasidabinta mirusiųjų dienos atributika karpiniais ir voratinkliais.Visa pakelė mirga oranžinėmis ir geltonomis molinių moliūgų spalvomis. Neatsispiriu vienam išsišiepusiam moliūgui, į kurį įtupdysiu žvakę ir deginsiu ilgais vakarais... Kad nesupainiotumėtė moliūgas tai tas, kuris iš dešinės
Perkant pardavėjas turbūt užsižiūrėjo į mano mėlynas akis ir davė per daug grąžos taip gavosi, kad moliūgas kainavo 3 pesas vietoj 23 (70 centų vietoj 6 litų), ir pardavėjas niekaip negalėjo susigaudyti, kas atsitiko, kai ištiesusi grąžą sugrįžau aiškintis. Oi kaip dėkojo už sąžiningumą... matosi, kad Meksikoje tai neįprasta.
O saulė saulė... Pusryčiaudami sušalome ir susipakavome į šiltus megztinius, o išėjus į lauką saulė degino odą negailestingai.
Diena ritosi į antrą pusę, ir pamažu grįžome į miestą... Nufotografavau vieną Santa Fe rajono (pats prabangiausias ir didžiausius dangoraižius turinti vieta) pastatą.
Ir kitą dangoraižį, esantį jau netoli DF centro, su įaugusiu medžiu jame - niekaip nesuprantu, kaip jis ten, vargšelis, atsidūrė
iki kito savaitgalio
Ačiū skaitytojoms
Šiandien, lapkričio pirmąją - čia vis dar darbo diena, ilsėsimės rytoj. Šiandien tik darbo laikas buvo trumpesnis - naudodamasi proga nuvažiavau iki Zocalo aikštės. Ech, kaip man patinka tų deginamų žolių kvapas ir būgnų ritmas... Gaila, kvapo nesijaus, būgnus girdėsite jei įsijungsite garsą, o šokančių indėnų, jei turite quick time programėlę, pažiūrėkite čia:
vieni
ir kiti
Saulė leidžiasi, muzikos ritmas veda į transą... Vos susiturėjau nestojusi į žmonių eilę, kur po vieną iš jų indėnai šventino (ar valė) žolių dūmais... Vėliau papasakosiu smulkiau
Šiandien, lapkričio pirmąją - čia vis dar darbo diena, ilsėsimės rytoj. Šiandien tik darbo laikas buvo trumpesnis - naudodamasi proga nuvažiavau iki Zocalo aikštės. Ech, kaip man patinka tų deginamų žolių kvapas ir būgnų ritmas... Gaila, kvapo nesijaus, būgnus girdėsite jei įsijungsite garsą, o šokančių indėnų, jei turite quick time programėlę, pažiūrėkite čia:
vieni
ir kiti
Saulė leidžiasi, muzikos ritmas veda į transą... Vos susiturėjau nestojusi į žmonių eilę, kur po vieną iš jų indėnai šventino (ar valė) žolių dūmais... Vėliau papasakosiu smulkiau
Savaitgalis gamtoje, amžinojo pavasario šalyje Cuernavakoje.
Žydinčios gėlės, panašios į skudurus - tai greipfrutai, apelsinmedžiai ir dar nežinia kas.
ir Meksikoje šioks toks ruduo...
o čia po truputį artėjant prie didmiesčio...
Žydinčios gėlės, panašios į skudurus - tai greipfrutai, apelsinmedžiai ir dar nežinia kas.
ir Meksikoje šioks toks ruduo...
o čia po truputį artėjant prie didmiesčio...
Šiandien pagaliau perskaičiau žinias ir supratau, kodėl vakar už darbovietės vartų, gretimoje gatvėje, buvo tiek policijos ir žmonių.
A. Šalia yra politinio judėjimo būstinė, ir kažkas pranešė kad automobilyje su Teksaso numeriais, stovinčiame prieš pastatą, yra padėta bomba. Taip, bomba rasta, tačiau netikra
B. Ten pat, toje pačioje gatvėje, tik už vieno kvartalo, bandant pagrobti "automobilį su vertingais daiktais" /kaip supratau, banko apiplėšimas/, nužudyti du policijos padėjėjai.
O aš čia kaip sakant sėdžiu ir nežinau, kad už tvoros vyksta
Laimės reikalas, ar laiku į kitą tvoros pusę pereisiu namo eidama
A. Šalia yra politinio judėjimo būstinė, ir kažkas pranešė kad automobilyje su Teksaso numeriais, stovinčiame prieš pastatą, yra padėta bomba. Taip, bomba rasta, tačiau netikra
B. Ten pat, toje pačioje gatvėje, tik už vieno kvartalo, bandant pagrobti "automobilį su vertingais daiktais" /kaip supratau, banko apiplėšimas/, nužudyti du policijos padėjėjai.
O aš čia kaip sakant sėdžiu ir nežinau, kad už tvoros vyksta
Laimės reikalas, ar laiku į kitą tvoros pusę pereisiu namo eidama
Meksikoje šįryt 0 laipsnių 
vakar naktį buvo +5, šalyje žuvo keturi žmonės - du apsinuodijos smalkėmis bandydami pasišildyti namuose, du sušalo negyvai, - Puebloje ir Distrito Federal. Ai ai kas bus, sako, tokios šaltos ir ankstyvos žiemos dar nebuvo... Blogiausia, kad dėl namų nesandarumo beveik tokia pat temperatūra būna ir namuose miegu su dviem paklodėm ir chalatu su gobtuvu ant galvos, o kalbant garas iš burnos ėjo (namie!!!!!)
Meksiką supančiuose kalnuose iškrito sniegas. Na, tai įprasta. Oras grynas, todėl pradėjom matyti snieguotus ugnikalnius. Vaizdas visada pritrenkia, prie jo priprasti neįmanoma kai virš debesų pamatai stūksantį snieguotą kalną..
vakar naktį buvo +5, šalyje žuvo keturi žmonės - du apsinuodijos smalkėmis bandydami pasišildyti namuose, du sušalo negyvai, - Puebloje ir Distrito Federal. Ai ai kas bus, sako, tokios šaltos ir ankstyvos žiemos dar nebuvo... Blogiausia, kad dėl namų nesandarumo beveik tokia pat temperatūra būna ir namuose miegu su dviem paklodėm ir chalatu su gobtuvu ant galvos, o kalbant garas iš burnos ėjo (namie!!!!!)Meksiką supančiuose kalnuose iškrito sniegas. Na, tai įprasta. Oras grynas, todėl pradėjom matyti snieguotus ugnikalnius. Vaizdas visada pritrenkia, prie jo priprasti neįmanoma
kai virš debesų pamatai stūksantį snieguotą kalną..
