Mažutė prieplauka, prigrūsta tokių pat motorinių laivelių, knibždėjo vietinių bei turistų. Prie lipančiųjų į salą tuoj pat prišoko būrys murzinų vaikų, prašydami pinigų. Pagyvenusi ponia, matyt, užsienietė, eilinį kartą šiandien išsitraukė piniginė sušelpti prašančiųjų ji turbūt dar nežino, kad vėliau tokių dykaduonių atsiras ir dar, ir dar... vieni siūlys nusipirkti paprastų suvenyrinių ąsotėlių su vietiniu saldumynu viduje, o nepirkus tiesiog prašys dovanok monetą.
Jau prieplaukoje pasitinka vežimėliai su ledais, gėrimais, visada atviri restoranėliai su kalnais kepintų smulkių žuvyčių, gulinčių tiesiog prieigose esančiuose dubenyse. Prekiautojos viena už kitą garsiau šaukia, vilioja klientus. Suvenyrų prekeviai kuklesni bendrauja tik užkalbinti. Paklausus kainos, nužvelgia nuo galvos iki kojų, įvertindami turisto piniginės vertę, ir pasako: Devyniasdešim (pesų). Bet kaip tau nuleisiu iki aštuoniasdešimt penkių.
Puikiausiai žinau, kad tokį patį daiktą Mechiko turguje gausiu už 20, pasiderėjusi ar pirkdama daugiau už 18 pesų... Taigi taip ir linksminomės kildami į kalną ir klausinėdami šen bei ten kainų - vien tik iš įdomumo, kokios plačios yra kainų kėlimo galimybės.
Iš vieno kito restoranėlio išbėgdavo moteriškė tautiniais drabužiais, įbrukdavo į rankas kortelę su restorano adresu, ir visokiais pasiūlymais gundydavo užeiti pavalgyti. Nuolaidos, nuolaidos, gardžiausi patiekalai, užkandis nemokamai niekas nesuviliojo užsukti užkąsti tiesiog buvome sotūs. Dėl šventos ramybės pažadėjus užsukti į restoraną grįžtant atgal, moterys pavymui šaukdavo Jaunuoli, aš tave prisimenu! Būtinai užeik! Aš tave atpažinsiu!
Jau prieplaukoje pasitinka vežimėliai su ledais, gėrimais, visada atviri restoranėliai su kalnais kepintų smulkių žuvyčių, gulinčių tiesiog prieigose esančiuose dubenyse. Prekiautojos viena už kitą garsiau šaukia, vilioja klientus. Suvenyrų prekeviai kuklesni bendrauja tik užkalbinti. Paklausus kainos, nužvelgia nuo galvos iki kojų, įvertindami turisto piniginės vertę, ir pasako: Devyniasdešim (pesų). Bet kaip tau nuleisiu iki aštuoniasdešimt penkių.
Puikiausiai žinau, kad tokį patį daiktą Mechiko turguje gausiu už 20, pasiderėjusi ar pirkdama daugiau už 18 pesų... Taigi taip ir linksminomės kildami į kalną ir klausinėdami šen bei ten kainų - vien tik iš įdomumo, kokios plačios yra kainų kėlimo galimybės.
Iš vieno kito restoranėlio išbėgdavo moteriškė tautiniais drabužiais, įbrukdavo į rankas kortelę su restorano adresu, ir visokiais pasiūlymais gundydavo užeiti pavalgyti. Nuolaidos, nuolaidos, gardžiausi patiekalai, užkandis nemokamai niekas nesuviliojo užsukti užkąsti tiesiog buvome sotūs. Dėl šventos ramybės pažadėjus užsukti į restoraną grįžtant atgal, moterys pavymui šaukdavo Jaunuoli, aš tave prisimenu! Būtinai užeik! Aš tave atpažinsiu!
Maistas, kurį siūlo Janitzio salos restoranėliai ir užkandinės įvairus, jame dominuoja tradiciniai meksikietiški patiekalai, ir, be abejo, žuvis. Tiek saloje, tiek Patzcuaro miestelyje populiarus užkandis yra keptos smulkios žuvytės, kurios patiekiamos stiklinaitėse, užpiltos citrinų sultimis ar aitriu padažu. Ežeringose Michoakano apylinkėse teko matyti (ir net ragauti
) panašiu būdu apvoliojus miltuose ir apkepus pagamintų riebių varlių... Vietiniams gyventojams tai jokia egzotika, viskas tradiciškai kepama ir patiekiama su keptais svogūnais, konservuotomis aitriosiomis paprikomis ir, žinoma, visus be išimties meksikietiškus patieklaus lydinčiomis pupelėmis bei kukurūzinėmis tortilijomis. Delikatesu laikoma išimtinai tik Patzcuaro ežere sugaunama balta žuvis. Jos, deja, neparagavome taigi neaišku, kuom ji yratokia ypatinga. Atsigaivinti ir prarastas organizmo druskas atgauti padeda gatvėse gaminamas gėrimas: gazuoti vaisvandeniai su žiupsniu druskos ir citrinų sultimis; pagal pageidavimą pridedama ledukų, įpilama šlakelis tekilos, įberiama raudonųjų paprikos miltelių.
Kadangi sala mažutė, daugiausiai už penkiolikos minučių pasiekėmė kalno viršūnę. Pakeliui stabtelėjome, ant laiptų ir sienų pamatę didžiulius plaukuotus kirminus. Pro šalį šurmuliavę vaikai šūktelėdami perspėjo, kad neliestume paliesti gyviai išskiria deginantį odą skystį. Tai buvo vienintelis susitikimas su saloje esančia gyvąja gamta daugiau vietos tarp sustatytų vienas šalia kito namų ir laptų, kaitinamų aitrios saulės, rodos, nebuvo vietos niekam nematėme nei vienos transporto priemonės, nei naminio gyvūno.
Sumokėję už bilietą juokingai mažą sumą 6 pesas - (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo ir leidimas užlipti į skultūros-bokšto vidų), atsidūrėme erdvioje apžvalgos aikštelėje, nuo kurios atsivėrė vaizdas į ežero platybes, apačioje esantį susigūžusį miestuką, ir galingus kalnus bei ugnikalnius horizonte. Gerokai pakilusi saulė ėmė kepinti, todėl atsigaivinti patraukėme į skultūrą-muziejų.
Skulptūros viduje esančiais laiptais penkis aukštus kopėme į viršų tikėdamiesi apžvelgti apylinkes iš dar labiau kvapą gniaužiančio aukščio. Lipant sraigtiniais laiptais, ant sienų nutapytose originaliose freskose (dailininkas Ramon Alba de la Canal) galima perskaityti visą Meksikos herojaus, kurio garbei pastatyta ši statula ir kurio vardu pavadinta Michoacano sostinė (už 60 km nuo Patzcuaro) gyvenimo istoriją ir karą, po kurio Meksika tapo nepriklausoma. Slysčiodami nuzulintais laipteliais, pasiekėme viršų, ir per tarpą iškišę galvas, valandėlei sustingome nuo atsivėrusios platybės didingumo...
Dabar jau ir apžvalgos aikštelė atrodė miniatiūrinė, o kitos ežero salos rodės kaip ant delno. Tarp medžių šmėžavo raudoni salos namelių stogai, o motoriniai laiveliai raižė ežero vandenį, palaikydami ryšį tarp salos ir viso likusio pasaulio.
Sumokėję už bilietą juokingai mažą sumą 6 pesas - (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo ir leidimas užlipti į skultūros-bokšto vidų), atsidūrėme erdvioje apžvalgos aikštelėje, nuo kurios atsivėrė vaizdas į ežero platybes, apačioje esantį susigūžusį miestuką, ir galingus kalnus bei ugnikalnius horizonte. Gerokai pakilusi saulė ėmė kepinti, todėl atsigaivinti patraukėme į skultūrą-muziejų.
Skulptūros viduje esančiais laiptais penkis aukštus kopėme į viršų tikėdamiesi apžvelgti apylinkes iš dar labiau kvapą gniaužiančio aukščio. Lipant sraigtiniais laiptais, ant sienų nutapytose originaliose freskose (dailininkas Ramon Alba de la Canal) galima perskaityti visą Meksikos herojaus, kurio garbei pastatyta ši statula ir kurio vardu pavadinta Michoacano sostinė (už 60 km nuo Patzcuaro) gyvenimo istoriją ir karą, po kurio Meksika tapo nepriklausoma. Slysčiodami nuzulintais laipteliais, pasiekėme viršų, ir per tarpą iškišę galvas, valandėlei sustingome nuo atsivėrusios platybės didingumo...
Dabar jau ir apžvalgos aikštelė atrodė miniatiūrinė, o kitos ežero salos rodės kaip ant delno. Tarp medžių šmėžavo raudoni salos namelių stogai, o motoriniai laiveliai raižė ežero vandenį, palaikydami ryšį tarp salos ir viso likusio pasaulio.
