QUOTE(Saulute77 @ 2008 02 26, 00:38)
Labai aciu, kad suorientavai, bet vis delto pilka, balta ir juoda yra spalvos. O spalvos skirstomos į chromatines (spalvingąsias) ir achromatines (nespalvingąsias - baltoji, juodoji, pilkoji)....
Balta spalva spalva, ryški šviesa, sudaryta iš visų spektro spalvų.
saltinis Vikipedija
O jus iskart nespalva, nespalva...
QUOTE(norako @ 2008 02 26, 01:00)
Nu jo, kai telikas nespalvotas būdavo, tai juodai baltas būdavo (vaizdas), na, nu...ir
nespalvotu vadinom
, o po to atsirado spalvoti...
(ir žurnalai irgi
).
Mane dailės mokykloj mokė, kad juodos spalvos (?) gamtoj iš viso nėra.
QUOTE(vaižgantė @ 2008 02 26, 00:49)
Pasijutau lyg tebesėdėčiau dailės mokyklos suole... Bet mums ne taip aiškino... Gal tie dailininkai, kurie man dėstė, spalvų nepažinojo?
Sakykime taip, kalbant apie spalvos toną (t.y. nusakant spalvos pobūdį), galima teigti, kad juoda yra spalva taip, kaip šalia esanti yra raudona spalva. Ta prasme taip, spalvos yra dalijamos į dvi grupes: achromatines ir chromatines. Tačiau imant konkrečias dailės šakas, tokias, kaip tapybą, mes pamatysime, kad grynų achromatinių spalvų joje nėra, jos nenaudojamos. Tai, ką žmogaus akis suvokia kaip baltą arba juodą spalvą, yra chromatinių spalvų įvairūs atspalviai. Gryna balta, juoda ir įvairūs pilkos tonai yra naudojami grafikoje, kadangi pagrindinės grafikos raiškos priemonės yra linija, dėmė ir faktūra. Spalva grafikoje vaidina antraeilį vaidmenį (kalbama apie chromatines spalvas), todėl grafikoje ji yra naudojama minimalistiškai, lakoniškai, plakatiškai, be atspalvių ir gylio. Vaizdo gylio iliuziją grafikoje sukuria linijinė perspektyva (daiktai toldami mažėja, detalės "išplaukia") ir žaidimas šviesiais tamsiais tonais. Tapyboje atvirkščiai - pagrindinės raiškos priemonės yra spalva (chromatinės spalvos), dėmė ir potėpis. Vaizdo gylio iliuzija tapyboje yra kuriama per linijinę ir oro perspektyvą (artimi daiktai yra šiltų atspalvių bei sodresnių spalvų, tolimi - šaltų atspalvių blankesnių spalvų), aišku, kartais chromatinės spalvos yra šviesinamos arba tamsinamos, tada yra naudojama balta ir juoda, bet tai jau nebėra grynoji juoda ar balta (kaip grafikoje), nes jos turi chromatinių spalvų. Todėl tapyboje juoda, balta ir pilka nėra laikomos spalvomis, jei jau visai tiksliai išsireikšti. nes juoda- balta nusako šviesumą - tamsumą, bet ne spalvingumą.
Apie tai galite pasiskaityti:
J.Adomonis "Nuo taško iki sintezės. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai", Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994.
"Dailės žodynas", Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.
"Universalus meno žodynas", Kaunas, "Šviesa" 1998.
Brian Bagnall "Kaip piešti ir tapyti", Alma littera, 1997.
QUOTE(Wallas @ 2008 02 26, 04:21)
sakai, o televizoriuj yra raudona, melyna ir žalia. bet rodo lyg tai visas spalvas, nebent pas tavy "gorizont" 1974 metu, pas many tai "raduga" 1986 metu, tai rodo visas lygtai zaraza.
Taip, tu esi teisus: fizikoje pagrindinės spalvos yra raudona, mėlyna ir žalia. Tačiau dailėje - geltona, raudona ir mėlyna. Kodėl? Paprastas patarimas - pasiimk elementarų guašą ar akvarelę ir pabandyk išgauti likusias spalvas, maišydamas raudoną, mėlyną ir žalią. Jei pavyks išgauti geltoną - gali pretenduoti į Nobelio premiją
O jei nepavyks, tada imi geltoną, mėlyna ir raudoną ir, jas maišydamas (maišyti po dvi spalvas, o ne visas tris išsyk), bandyk išgauti žalią. Manau, kad pavyks, bet Nobelio premijos už tai negausi