Spalvų energetika

O gal jin riūžava?
Papildyta:

O tu pabandyk piešinį tik baltai ant balto nutapyt ir papasakot apie visas vaivorykštės spalvas
Papildyta:

tai ir daugiau nepaminėjau

Ane? O tikėjausi, kad juoda...

Juoda, brangioji, apskritai nėra spalva. Taip, kaip balta ir pilka. Tai taip vadinamos achromatinės (gr. chroma - spalva, priešdėlis a - "ne", t.y. achromatinė - nespalvota) spalvos. O grynosios pagrindinės spalvos yra trys: geltona, mėlyna ir raudona, iš jų gauname visas likusias spalvas, kurios yra išvestinės spalvos.

Riūžava - docentas Pupkis sakė - nelietuviškai! O lietuviškai būtų ROŽINĖ. Tai jei rožinė, negalime pasakyti, kad ir geltona nėra rožinė, argi rožių nebūna geltonų? Visos rožių spalvos logiškai ir turėtų vadintis rožinėmis spalvomis, arba anot jūsų riūžavosiomis.

Labai aciu, kad suorientavai, bet vis delto pilka, balta ir juoda yra spalvos. O spalvos skirstomos į chromatines (spalvingąsias) ir achromatines (nespalvingąsias - baltoji, juodoji, pilkoji)....
Balta spalva – spalva, ryški šviesa, sudaryta iš visų spektro spalvų.

saltinis Vikipedija

O jus iskart nespalva, nespalva...

Pasijutau lyg tebesėdėčiau dailės mokyklos suole... Bet mums ne taip aiškino... Gal tie dailininkai, kurie man dėstė, spalvų nepažinojo?

Nu jo, kai telikas nespalvotas būdavo, tai juodai baltas būdavo (vaizdas), na, nu...ir nespalvotu vadinom , o po to atsirado spalvoti... (ir žurnalai irgi ).
Mane dailės mokykloj mokė, kad juodos spalvos (?) gamtoj iš viso nėra.

sakai, o televizoriuj yra raudona, melyna ir žalia. bet rodo lyg tai visas spalvas, nebent pas tavy "gorizont" 1974 metu, pas many tai "raduga" 1986 metu, tai rodo visas lygtai zaraza.

Sakykime taip, kalbant apie spalvos toną (t.y. nusakant spalvos pobūdį), galima teigti, kad juoda yra spalva taip, kaip šalia esanti yra raudona spalva. Ta prasme taip, spalvos yra dalijamos į dvi grupes: achromatines ir chromatines. Tačiau imant konkrečias dailės šakas, tokias, kaip tapybą, mes pamatysime, kad grynų achromatinių spalvų joje nėra, jos nenaudojamos. Tai, ką žmogaus akis suvokia kaip baltą arba juodą spalvą, yra chromatinių spalvų įvairūs atspalviai. Gryna balta, juoda ir įvairūs pilkos tonai yra naudojami grafikoje, kadangi pagrindinės grafikos raiškos priemonės yra linija, dėmė ir faktūra. Spalva grafikoje vaidina antraeilį vaidmenį (kalbama apie chromatines spalvas), todėl grafikoje ji yra naudojama minimalistiškai, lakoniškai, plakatiškai, be atspalvių ir gylio. Vaizdo gylio iliuziją grafikoje sukuria linijinė perspektyva (daiktai toldami mažėja, detalės "išplaukia") ir žaidimas šviesiais tamsiais tonais. Tapyboje atvirkščiai - pagrindinės raiškos priemonės yra spalva (chromatinės spalvos), dėmė ir potėpis. Vaizdo gylio iliuzija tapyboje yra kuriama per linijinę ir oro perspektyvą (artimi daiktai yra šiltų atspalvių bei sodresnių spalvų, tolimi - šaltų atspalvių blankesnių spalvų), aišku, kartais chromatinės spalvos yra šviesinamos arba tamsinamos, tada yra naudojama balta ir juoda, bet tai jau nebėra grynoji juoda ar balta (kaip grafikoje), nes jos turi chromatinių spalvų. Todėl tapyboje juoda, balta ir pilka nėra laikomos spalvomis, jei jau visai tiksliai išsireikšti. nes juoda- balta nusako šviesumą - tamsumą, bet ne spalvingumą.

Apie tai galite pasiskaityti:

J.Adomonis "Nuo taško iki sintezės. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai", Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994.

"Dailės žodynas", Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.

"Universalus meno žodynas", Kaunas, "Šviesa" 1998.

Brian Bagnall "Kaip piešti ir tapyti", Alma littera, 1997.



Taip, tu esi teisus: fizikoje pagrindinės spalvos yra raudona, mėlyna ir žalia. Tačiau dailėje - geltona, raudona ir mėlyna. Kodėl? Paprastas patarimas - pasiimk elementarų guašą ar akvarelę ir pabandyk išgauti likusias spalvas, maišydamas raudoną, mėlyną ir žalią. Jei pavyks išgauti geltoną - gali pretenduoti į Nobelio premiją O jei nepavyks, tada imi geltoną, mėlyna ir raudoną ir, jas maišydamas (maišyti po dvi spalvas, o ne visas tris išsyk), bandyk išgauti žalią. Manau, kad pavyks, bet Nobelio premijos už tai negausi

Labai mėgstu rožinę spalvą...

tai sakai fizikoj vienaip, o dailej kitaip tai daile nepaklusta fizikos desniams
o kodel gi tik po dvi spalvas maisyt tegalima?

nu susinervinau, kad isitikint ar tikrai taip kasip sakai yra isardziau savo SPALVOTA spauzdintuva, visus 100 Lt mokejau, nenaujas bet gerai spausdina. teisybe, geltona ten yra bet va kad anei raudonos, anei melynos nera, tiktai zydra kazkokia ir lygtai violetine tokia, tai kaip cia dabar? paaiskint o tai 100Lt kaip suniui ant uodegos bus

Apie fiziką aš tau mažai ką galiu paaiškinti. O apie dailę - daug, nes iš to duoną valgau

Norint gauti pirmos eilės išvestines spalvas, o tai yra žalia, violetinė ir oranžinė, reikia maišyti dvi spalvas:

geltona+mėlyna=žalia
geltona+raudona=oranžinė
mėlyna+raudona=violetinė.

Visos kitos spalvos bei atspalviai yra antros eilės išvestiniai, nes gaunami maišant tris ar daugiau spalvas, pvz:

ruda=raudona +žalia(t.y.geltona+mėlyna).
elektrinė(turkio): žalia (t.y. geltona+mėlyna) + žydra (mėlyna (labai svarbu pigmentas, pvz. indigo arba ultramarinas netinka, tinka kobalto mėlis +balta, t.y. šviesinta mėlyna)

Dėl spausdintuvo - juose naudojamas labai koncentruotas pigmentas, todėl tay taip atrodo.